Žiniasklaidos anatomija

gintaras_portretas_2
Aktualijos

Paskutinioji per LRT televiziją rodyta laida “Tarp Rytų ir Vakarų” – išskirtinai įdomi ir prasminga. Rimgaudo Geleževičiaus solidžiai vadovautoje diskusijų laidoje ginčytasi, ar lietuviškosios masinės informacijos priemonės gali elgtis būtent taip, kaip pasielgė parlamentaro Sauliaus Stomos atveju.

Beveik valandą televizijoje svarstyta, ar Lietuvos žurnalistai turi moralinę ir juridinę teisę slapta įrašinėti privačius mūsų politikų pokalbius. Samprotauta ir apie tai, kokių interesų vedini žurnalistai slapta filmavo privatų dviprasmiškų užuominų kupiną Seimo nario S.Stomos pokalbį su žaliaake gražuole Rūta vienoje iš Vilniaus kavinių.

Continue reading „Lietuva – šalis, kurioje sudarytos itin nepalankios sąlygos žurnalistiniams tyrimams” →

valiusaitis
Žurnalisto užrašai

Portalas „WikiLeaks”, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaida, paskelbė skandalingus duomenis apie kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose klestinčią korupciją ir pusiau legalų reketą. Buvo įvardytos konkrečios sumos, leidinių ir politinių partijų pavadinimai, asmenų vardai, taip pat informacijos šaltinis – JAV diplomatų susirašinėjimas. Atrodė, kad tai prokuratūros dėmesio verta istorija.

Tačiau prokurorai netrukus suskubo nuo to atsiriboti, žiniasklaida pasitenkino momentiniu skaitytojų dėmesio padirginimu ir viskas, kaip paprastai, nuslopo, galima sakyti, be pasekmių. Kodėl Lietuvos leidėjai vengia deklaruoti savo vertybes ir įsipareigojimus žiniasklaidos produktų vartotojams? Štai, pavyzdžiui, Hansas Luikas, pagrindinis DELFI valdančios „Ekspress Group” akcininkas, estų verslininkas ir žurnalistas, neseniai paskelbtame interviu gana drąsiai kalba apie „Ekspress Group” leidėjų vertybines nuostatas, įsipareigojimus skaitytojams, kurie kelia pagarbą. Lietuvos leidėjai taip atvirauti nedrįsta. Kodėl?

Continue reading „Leidėjai vengia deklaruoti vertybes ir įsipareigojimus. Kodėl?” →

booollliiisss
Jezerskas prieš Visocką

Buvusio kandidato į Prezidento postą generolo Česlovo Jezersko ir žurnalisto Gintaro Visocko dvikova nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ir dar dvi teisėjos šių metų sausio 27-ąją paskelbė galutinį neskundžiamą sprendimą, labai nepalankų žurnalistui. Tačiau dar lieka viltis, kad šią bylą  protingiau išnagrinės Žmogaus teisių teismas Strasbūre, į kurį žurnalistas G.Visockas ketina kreiptis (žiūrėkite publikaciją “Lietuvos ryte”).

Daug vilčių, kad Strasbūro teisėjai į generolo Č.Jezersko ir žurnalisto G.Visocko bylą pažvelgs nešališkai, jautriau, profesionaliau, nei tai padarė lietuviškosios Temidės tarnai. Juk apie viešąjį asmenį, t.y. apie atsargos generolą, buvusį KAM generalinį inspektorių, prezidento posto siekusį Č.Jezerską žurnalistas niekur niekada nerašė, kad pastarasis bendradarbiavo su KGB.

Continue reading „Statistinio skaitytojo nuomonė: Vilniaus apygardos teismas neturėjo moralinės teisės nagrinėti žurnalisto G.Visocko bylos” →

valiusaitis
Jezerskas prieš Visocką

Sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskyrė 15 tūkst. litų baudą tinklaraščio www.slaptai.lt redaktoriui Gintarui Visockui ir priteisė dar beveik 8 tūkst. litų teismo išlaidų už buvusio kandidato į prezidentus generolo Česlovo Jezersko įžeidimą. Atvejis, kai žurnalistas baudžiamas už viešo asmens vertinimus, nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pirmas. Teismo nutartyje skelbiama, kad „G. Visockas, mesdamas ant Č. Jezersko įtarimą tuo, kad jis galėjo būti slaptas Valstybės Saugumo Komiteto (t. y. KGB – V. V.) bendradarbis, siekė jį diskredituoti ir tokiu būdu pažemino“. Sprendimas priimtas apeliacine tvarka, todėl yra galutinis ir neskundžiamas.

Continue reading „Žiniasklaidos anatomijoje – apie žurnalistui G.Visockui skirtą bausmę” →

grineviciute_janutiene
Aktualijos

Rugsėjo pirmosiomis dienomis visos lietuviškos televizijos, įskaitant ir visuomeninį transliuotoją, ir komercines televizijas, pradėjo naująjį sezoną.

Dar rugpjūčio mėnesį skelbti anonsai bei reklaminiai pranešimai bylojo, esą po vasaros atostogų mūsų televizininkai sugrįžta į eterį ne tik pilni jėgų, bet ir sukūrę dešimtis naujų, originalių, pažintinių, pramoginių, probleminių laidų. Suprask, bus kur paganyti akis. O kaip yra iš tiesų? Atidžiau pažvelgus į mūsų televizijas akivaizdu, kad po Lietuvos saule – nieko naujo. Lietuviškųjų televizijų tendencijos – tos pačios. Televizijos panašios, jose daug lėkštumo ir itin gausu šokių, dainų, banalių pasilinksminimų. Tiriamosios, analitinės žiniasklaidos – kur kas mažiau. Juolab kad Lietuvos gyventojams, ypač pasienio regionuose, tampa kaskart paprasčiau, o artimiausiu metu, matyt, ir pigiau, įsijungti rusiškus kanalus.

Continue reading „Žurnalistė Rūta Janutienė: “Pilietiškumas visada šališkas”” →

radza_ekselent
Aktualijos

Dar karštai vasarai nepasibaigus, rugpjūčio 21 dieną, startavo naujas rudeninis televizijų sezonas. Jo startas priminė kalėdinį šurmulį, kuomet jau lapkričio mėnesį dalis prekybininkų pradeda kalbėti apie žiemą – sniego dar nematyti, bet jau kalėdiniai išpardavimai prasideda.

Pradėsiu nuo šokių. Kitaip ir neįmanoma. LRT šeštadienio priminė, kad dar 2006-2007 metais ji organizavo pirmuosius šokių konkursus Lietuvos televizijų eteryje. Tuomet atrastos ne tik šokių “žvaigždės”, bet ir iki tol mažai kam plačiosiose masėse žinomi “profesionalūs šokių komentatoriai” – Jurijus Smoriginas ir Vytenis Pauliukaitis.

Continue reading „Naujas televizijų sezonas – šoka visi!” →

ltsr_herbas_m
Aktualijos

Šių metų kovo 11-ąją buvę ir esami politikai iš Rusijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Ukrainos bei Švedijos Seimo Konstitucijos salėje prasmingai diskutavo, kaip ir kodėl prieš du dešimtmečius žlugo sovietų imperija, kurią JAV prezidentas Ronaldas Reiganas buvo taikliai įvardinęs Blogio imperija. Tądien taip pat būta svarių pastebėjimų, jog taikiai, beveik be kraujo praliejimo sugriuvusi, Sovietų Sąjunga šiandien bando atsigauti naujais pavidalais. Imperijos atgaivinimo iniciatyva priklauso šiandieninei Kremliaus valdžiai. Beje, taikiai subyrėjusios, tačiau taikiai atsigaunančios imperijos pavyzdžių viešojoje erdvėje – užtektinai. Tik juos reikia mokėt pastebėti. Arba juos reikia norėt pastebėti.

Continue reading „Ar gali sovietmetis lietuviams būti savas?” →