Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
Lietuvos Seimui siūloma palaikyti ir solidarizuotis su Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų 2020 m. gegužės 28 d. jungtiniu pareiškimu, inter alia teigiančiu, jog „vienintelis kelias iš įtampų ir neramumų, kuriuos ši teritorija regėjo per pastaruosius metus, veda per pasitikėjimo Honkongo visuomenėje atkūrimą leidžiant Honkongo žmonėms naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems buvo pažadėtos”.
Honkongo aktyvistas, dalyvavęs 2014 m. protestuose, paleistas iš kalėjimo. EPA-ELTA nuotr.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Honkongas ilgą laiką buvo gyvybingos laisvos visuomenės pavyzdys Rytų Azijoje ir kad tarptautinė bendruomenė giliai suinteresuota Honkongo stabilumu ir klestėjimu.
Seimo nariai yra giliai susirūpinę, kad „dėl Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio liaudies kongreso sprendimo įvesti Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, kurio tiesioginis įvedimas iš Pekino, o ne per paties Honkongo institucijas, kaip kad numatyta Honkongo Pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje, suvaržytų Honkongo žmonių laisves, suardytų Honkongo autonomiją, o drauge – ir jo klestėjimo prielaidas“.
„Kinijos sprendimas įvesti Honkongui naują nacionalinio saugumo įstatymą tiesiogiai prieštarauja Kinijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal teisiškai įpareigojančios, Jungtinių Tautų Organizacijoje registruotos Kinijos ir Britanijos jungtinės deklaracijos (Sino-British Joint Declaration) principus ir griauna joje įtvirtintą „vienos šalies, dviejų sistemų” modelį“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
Jame taip pat konstatuojama, kad naujasis nacionalinio saugumo įstatymas sukuria galimybę Honkongo gyventojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Honkonge už politinius nusikaltimus ir prieštarauja Honkongo Pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems įsipareigojimams ginti Honkongo žmonių teises, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto.
Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Valerijus Simulikas antradienį parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma administraciniams teismams suteikti papildomų įgaliojimus atnaujinti bylas.
Siūloma numatyti, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas galėtų būti atnaujinamas ir kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtinta asmens teisė.
„Siūlomo projekto priėmimas būtų svarus indėlis, siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti teismų materialiniai ir procesiniai pažeidimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui“, – sako projekto autoriai Seimo nariai Valerijus Simulikas, Mindaugas Puidokas, Irena Šiaulienė, Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis.
Šiuo metu yra numatyta galimybė atnaujinti procesą, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams.
40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
Atsargiai – fotografuoja. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketina teikti Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. Jis vykdytų žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
Projektą parengę konservatoriai Seimo nariai G. Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas sako, kad nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą, užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją.
Pasak jų, įsteigus Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes „žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu”.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę.
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr. Politologai Liberalų sąjūdžio tvirtinimus, kad Vyriausybės pateikti siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, laiko nepagrįstais. Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.
„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (…), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.
VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.
„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (…) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.
„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.
VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.
„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.
Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.
Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti. VDU profesorius Šarūnas Liekis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.
Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.
„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.
Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.
Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.
„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio Seimo nariaiVytautas Bakas ir Povilas Urbšys kategoriškai pareiškia, kad yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų 2020 m. Seimo rinkimuose, jei bus įgyvendintos jų keliamos su parlamentiniu tyrimu susijusios sąlygos.
Parlamentarai reikalauja, kad Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, į kurią jie bus įtraukti ir būtų atliktas parlamentinis tyrimas, o tyrimo komisijos darbas bus organizuojamas laikantis viešumo ir skaidrumo principų.
Parlamentarai kelia sąlygą, kad tyrimą atliktų ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.
P. Urbšys ir V. Bakas norėtų, kad tarp komisijos narių nebūtų Seimo narių, kurie asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jie taip pat reikalauja, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos pareigūnams, kurie liudytų komisijai, ir su jais nebus susidorota, nebus persekiojami jų šeimos nariai.
Seimo nariai V. Bakas ir P. Urbšys taip pat pranešė, kad parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.
„Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“,- sako parlamentarai. NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad svarbu išsiaiškinti tokių veiksmų teisėtumą.
„Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“,- sako P. Urbšys.
V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.
Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai.
Seimo nariai bei JAV ir Kubos disidentai prašo neratifikuoti Lietuvos ir Kubos bendradarbiavimo sutarties. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai – Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris kartu su JAV ir Kubos žmogaus teisių aktyvistais kreipėsi į Seimo narius ir Vyriausybę, prašydami neratifikuoti Lietuvos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo sutarties.
A. Ažubalio teigimu, ES šalys nepasimoko, kad nereikia palaikyti diktatūrinių režimų.
„2016 m. ta sutartis buvo pasirašyta, kur, jeigu bus ratifikuota, atvers ES pinigus diktatūrai palaikyti. Tą pripažino ir Europos Parlamentas savo dviejose 2018-2019 m. rezoliucijose. Tačiau tai neveikia – europiečiai nori toliau daryti biznį su velniu“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Ažubalis.
Tuo metu Ž. Pavilionis pastebėjo, kad Lietuva neturi bendradarbiavimo sutarties su Baltarusija. Siekis ratifikuoti politinio dialogo sutartį su Kuba, pasak politiko, gali būti užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus politinis interesas.
„Tokio susitarimo su Baltarusija mes neturime būtent dėl to, kad Baltarusijoje nėra demokratijos. Nežinoma, kodėl ponas Linkevičius sugalvojo, kad tokį susitarimą reikia būtinai prastumti Seime. Aš įtariu, kad tai – partiniais interesais. Jo partiniai kolegos su Kubos režimu ne vieną kartą bendradarbiavo, aš tą mačiau pats būdamas Amerikoje. (…) Aš manau, kad mūsų valstybės interesai yra pažeidžiami“, – sakė parlamentaras.
Spaudos konferencijoje pasisakė ir JAV bei Kubos disidentai: Žmogaus teisių fondo Kuboje prezidentas Tonis Kosta, fondo tyrimų direktorius Hugo Ača, Kubos gydytoja Ramona Matos ir žmogaus teisių aktyvistė Roza Marija Paja. Jų teigimu, sutarties dėl bendradarbiavimo su ES Kuboje siekia būtent diktatūrinio režimo atstovai.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.
„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Siūlomų pataisų kritikai teigia, kad projekte deklaruotos nuostatos gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.
Premjeras Saulius Skvernelis įvertino Prezidentūros siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės vadovo, žvalgybos tarnyboms suteikus daugiau galių, turi būti garantuota ir efektyvi jų kontrolė.
„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Kartu S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad diskusijas visuomenėje sukėlusios Žvalgybos įstatymo pataisos, ypač pasiūlymas dėl prevencinio pokalbio, kėsinasi į žmogaus teises bei laisves.
„Nemanau, kad tai turėtų būti intervencija į žmogaus teises. Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu tai, kada tenka reaguoti jau į pasekmes, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad stiprinant žvalgybos struktūras reikėtų pagalvoti ir apie jų kontrolės mechanizmus.
„Aš tikrai nematau grėsmės ir baimės, nors kiekvienu atveju, kai mes (valstybės struktūroms. – ELTA) suteikiame papildomą įrankį – tai tas klausimas kyla, ar mes sugebėsime vykdyti šių žinybų politinę kontrolę. Todėl diskusijos dėl ombudsmeno, kurios vyksta Seime, yra tikrai vertos dėmesio“, – apibendrino premjeras.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.
Kaip globėme pabėgėlius…
2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja. Jose siaučia karai, terorizmas, nestabili politinė situacija. Šventas Raštas moko ne tik tokius vargetas užjausti, bet ir visokeriopai jiems padėti. Kilnus demokratinės šalies bruožas. Priglaudėme, kiek galėjome: per ketverius metus tokių buvo apie 490. Vieni pasiliko, kitiems Lietuva buvo tramplynas į Vakarus, į turtingesnius kraštus. Neprieštaravome.
Laikinam apsistojimui mūsų šalyje įrengėme stovyklą Rukloje, paskirstėme užsieniečių šeimas į naujus butus. Skandinavijos šalių pavyzdžiu atvykėlių vaikus mokėme lietuvių kalbos. VLKK ragino savivaldybes sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą ir rengti įvairių sričių pedagogus. Vien tik Ruklos pabėgėlių priėmimo centre 2015 m. organizuoti 190 valandų kalbos kursai ir 40 valandų mokymai pažinti Lietuvos kultūrą.
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Kai kas mokėsi su didžiausiu noru, kai kas ignoravo ir, vos gavę išmoką, išsinešdino svetur. Buvo ir tokių, kurie Lietuvos valdžią apskundė teismui, kad mūsų valstybė neužtikrina normalių gyvenimo sąlygų. Tai numato JT priimta Konvencija dėl pabėgėlių statuso. Taip 2016 m. pradžioje viena irakiečių šeima kreipėsi į teismą dėl negauto pabėgėlio statuso, bet neįrodė, kad Irake ji buvo persekiojama dėl religinių priežasčių.
Atvyksta visokių. Antai, paaiškėjo, kad 2017-ųjų sausį Į Lietuvą kaip prieglobsčio prašytojai perkelti irakiečiai esantys paprasčiausi ekonominiai migrantai. Migracijos departamentas atsisakė suteikti jiems prieglobstį ir norėjo išsiųsti iš Lietuvos. Tačiau migrantai nusprendė kreiptis į teismą – esą mūsų specialistai nesuvokia, koks pavojus jiems gresia tėvynėje, nors ekspertai sako tiesiai šviesiai – nei karo, nei kitų susirėmimų ten nėra… Nežinau, kaip baigėsi ši byla.
Turkai, ukrainiečiai ir… kiti
Bet štai pastaraisiais metais, beje, kaip ir buvo prognozuota, vietoj didžiulės bangos emigravusių lietuvių į mūsų šalį plūstelėjo vadinamieji ekonominiai migrantai – sveiki, stiprūs jauni žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo. Jų nepavadinsi politiniais pabėgėliais ar prieglobsčio prašančiais. Tiesiog jie nori daugiau užsidirbti, į savo šalį parsivežti pinigėlių, o galbūt praleisti svetur tą metą, kai ten vyksta neramumai ar karai.
Viskas tvarkoje. Dažnai tai neblogi specialistai, uolūs, lojalūs darbininkai. Juk žinome, kokie turkai geri statybininkai, ukrainiečiai garsėja meile Lietuvai ir darbštumu, baltarusiai – artimomis mums šaknimis. Tačiau pastaruoju metu vis girdime: įsileisk gyvatę į užantį… Su tuo srautu atvyksta visokių, galbūt netgi keliančių pavojų mūsų nacionaliniam saugumui. Štai keletas precedentų.
Prieš pat Naujuosius metus sukilo būrys turkų, stačiusių Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Spaudoje ironiškai buvo rašoma, kad greičiausiai Kaunas patirs Vilniaus stadiono statybos epopėją: ištisus dešimtmečius stovės tik jo griaučiai…
Apie pusšimtis plakatais apsiginklavusių turkų darbininkų susirinko ąžuolyne šalia stadiono ir reikalavo, kad darbdaviai jiems atlygintų skolą už pusmetį – nuo 8 iki 12 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad 5 turkai dėl to pradėję bado streiką. Streikininkai apeliuoja ne tiek į savo darbdavius – Turkijos bendrovę „Kayi Construction“, kiek į Lietuvos valdžią. Girdi, kodėl Lietuva neįveda tvarkos… Paskui jie susirinko prie Kauno savivaldybės ir ėmė reikalauti, jog ji „imtųsi visų priemonių, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta“.
Kai jiems buvo patarta ieškoti teisybės savo šalyje (juk bendrovė yra turkiška), vienas iš darbininkų profsąjungos lyderių „Kauno dienai“ pareiškė: „Iš esmės mes nelabai ir pasitikime Turkijos teisine sistema, nes ten kas stipresnis, tas teisingesnis. Dėl to norime čia išsikovoti savo teises, nes jei grįšime į Turkiją, žinome, kad neaišku, kiek metų užtruks, kol atgausime savo pinigus…“
Va taip. Kaip sakoma, nuo skaudamos galvos ant sveikos… Gal tai ir menkas Lietuvos skaudulys, tačiau kas gali garantuoti, kad taip nekuriamas precedentas, kai tokių opų mūsų šalyje padaugės.
Bosnija ir Hercegovina uždarė džiunglėmis pramintą migrantų stovyklą. EPA-ELTA nuotr.
Žinome mūsų simpatijas Ukrainos laisvės kovotojams, Maidano gynėjams. Bet pastaruoju metu Lietuvą užplūdo šios šalies ekonominiai migrantai, nes, kaip skelbia toks portalas Hirelabas.lt, jau ketveri metai vykdoma darbuotojų paieška ir atranka, Ukrainoje atidaryta darbuotojų atrankų agentūra. Pernai pavasarį Lietuvos vyriausybė parengė įstatymo projektą dėl kvotų nustatymo Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams. Vien 2018 m. Lietuvos įmonėse įsidarbino daugiau nei 52 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų atvyko iš Ukrainos, bet tik maža dalis oficialiai kreipėsi dėl darbo vizos.
Reikia tikėti, kad dauguma tų nelegalų – puikūs specialistai, geri darbuotojai. Bet žiniasklaida nurodo, kad su imigrantais atkeliauja…ligos, nes antai policijos suvestinėse paplito Ukrainos moterų, atvykusių į Lietuvą teikti intymių paslaugų, pavardės. Tos plaštakės juk darbo sutarčių neturi…
Tai dar pusė bėdos. Tačiau atvykę ukrainiečiai jau reikalauja tokių pačių darbo sąlygų, kokias turi lietuviai, nes tai esą numato dvišalė pernai liepą ratifikuota Lietuvos ir Ukrainos sutartis. Profesinės sąjungos įspėjo, kad susidursime su tomis pačiomis problemomis, kokias prieš 5-7 metus turėjo Airija ir Norvegija: nepatenkintųjų protestais, nusikalstamumu, nelegalų pertekliumi ir prasta jų kontrole. „Migracijos ir leidimų dirbti procedūros yra per daug sudėtingos ir painios, procesai per ilgi, egzistuojanti tvarka nėra pritaikyta įvertinti skirtingų rinkos aspektų ir poreikių. Esama migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo, siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – priėmus šią sutartį aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius R. Sartatavičius.
2018 m. pabaigoje FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tarpininkavimo agentūrose, įdarbinant 39 Ukrainos piliečius. Faktas, kad ėmė plisti bendrovių, kurios įdarbina nelegalus ir taip didina šešėlinės ekonomikos dalį, kuri Lietuvos ūkiui yra tarsi akmuo po kaklu.
Vandalai iš Kinijos
Kitas imigrantų akibrokštas niekaip netapatinamas su turkų ar ukrainiečių keliamomis problemomis. Vėlgi prieš pat Naujuosius (kad įvykis per šv. Kalėdas nebūtų per didelis iššūkis katalikiškai Lietuvai) grupelė turistų (?) iš Kinijos išniekino Kryžių kalną. Vandalizmo aktu kinai pasirinko vietą, kuri yra sakralinė krikščionims ir niekaip nesuderinama su politinėmis intencijomis. Po šio vandalizmo akto prisimintas ir nesenas susidūrimas Katedros aikštėje Vilniuje, kai Kinijos ambasados darbuotojai susikibo su Honkongo protestuotojų rėmėjais. Tai buvo iššūkis visai Lietuvai: esą, didžiulė Kinija sutraiškys liliputišką Lietuvą… Politologai išsakė prielaidą, kad visi šie nedraugiški aktai yra organizuojami Kinijos atstovybėje.
Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.
Ar tai nereiškia, kad, įsileisdami į mūsų šalį gausią užsieniečių minią, mes rizikuojame savo valstybingumu ir nacionaliniu saugumu – nesvarbu, per kokias sferas jis pasireikštų? Mūsu meilė, simpatijos ir tolerancija vieną kartą gali išaugti į aklumą, kuris atneš žalą Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Gal nereikės minėti nei kokių nors Rusijos grėsmių, kai nekontroliuojama imigrantų invazija pasiglemš vos tris dešimtmečius atkurtą laisvę. Tai šliaužiantis pavojus, kurį stebėti ir kuriam priešintis turi visa visuomenė.
Turkijos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad daugiau nei 2 metus galiojantis „Vikipedijos“ draudimas šalyje pažeidžia teisę į saviraiškos laisvę, praneša valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Šis sprendimas leis atkurti prieigą prie internetinės enciklopedijos Turkijoje. KT šią bylą sprendė gavęs „Vikipedijos“ fondo skundą dėl vyriausybės įvesto draudimo.
2017 m. balandį Turkijos vyriausybė uždraudė prieigą prie „Vikipedijos“ dėl „nacionalinio saugumo sumetimų“. Jau kitą mėnesį – gegužę – „Vikipedijos“ fondas pateikė skundą Turkijos KT.
Šiemet gegužę „Vikipedijos“ fondas taip pat padavė Turkiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Turkijos vyriausybė turi iki sausio 10 d. pateikti atsakymą EŽTT.
„Nenuostabu, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog „Vikipedijos“ draudimas pažeidžia saviraiškos laisvę, – teigė Stambulo Bilgi universiteto teisės profesorius Yamanas Akdenizas. – Stebina tik tai, kad Konstituciniam Teismui prireikė dvejų su puse metų šiai bylai išnagrinėti.“
Y. Akdenizo teigimu, KT delsimas buvo politiškai motyvuotas: „Teismas tikriausiai tik dabar priėmė sprendimą, kad sumenkintų laukiamą EŽTT nutartį, kurioje bus kritikuojama vyriausybė.“
Turkija jau anksčiau buvo apribojusi prieigą prie „YouTube“ ir „Twitter“.
„Teismui prireikė tik 10 dienų paskelbti sprendimą „Twitter“ byloje ir 45 dienų „YouTube“ byloje“, – pridūrė Y. Akdenizas.
Pasak profesoriaus, Turkijoje blokuojama prieiga prie daugiau nei 288 tūkst. interneto svetainių.
Žmogaus teisėms iškilęs pavojus visame pasaulyje, įskaitant Vakarų šalis, Vokietijos parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Kalbėdamas per diskusiją apie Vyriausybės žmogaus teisių politiką, H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu Sirijoje yra kankinami kaliniai, Kinijos sulaikyta daugiau nei milijonas etninių uigūrų, o Venesueloje persekiojami opozicijos lyderiai.
„Kartais mus paveržia pavojingos iliuzijos apie pažangą, – Bundestage teigė H. Maasas. – Nėra automatinio žmogaus teisių pažangos mechanizmo.“
Pažymėdamas dabartines žmogaus teisių problemas, H. Maasas paragino Vokietijos partnerius Europos Sąjungoje veikti kartu ir taip sustiprinti savo pozicijas žmogaus teisių apsaugos srityje.
Pasak ministro, globalizacija, skaitmenizacija ir klimato kaita padarė poveikį žmogaus teisėms. Vyriausybės ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį šalyje taip pat teigiama, kad Vokietija negali užmigti ant laurų.
„Nacionalinio verslo ir žmogaus teisių veiksmų plano įvertinimas aiškiai parodė, kad daugelis įmonių vis dar nėra įgyvendinusios plano programos“, – sakė H. Maasas, pabrėždamas, kad tik kas penkta Vokietijos bendrovė šiuo metu imasi atitinkamų veiksmų užtikrinti žmogaus teises.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Mieli konferencijos dalyviai, šiandien susirinkome kalbėti apie Lietuvą ir tarptautinės politikos pokyčius. Tenka konstatuoti, kad sparčiai keičiasi tarptautinė aplinka: pasaulis virsta, transformuojasi į daugiapolį, auga naujos pasaulinės galios, kurios neturi didelio entuziazmo pritarti tarptautinėms taisyklėms, sukurtoms po Antrojo pasaulinio karo.
Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, dėl įsiklausymo į jų balsą, kartais – net šauksmą. Bet mus moko mūsų istorija, kad būtent tokiomis akimirkomis, kai pasaulinė tvarka ir tarptautinė sistema kinta ar net griūva, mažoms valstybėms būtina ne tik stebėti pokyčius ar prie jų prisitaikyti, bet ir aktyviai į juos atsakyti.
XXI amžiuje tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principas – tai citata iš Jungtinių Tautų Chartijos – niekur nedingo, jis liko esminiu principu ir vertybe, galinčia sukurti tvirtą pagrindą pasaulinei tvarkai ir taikai.
Ilgametis Lietuvos diplomatijos vadovas Stasys Lozoraitis, kurio šviesų atminimą pagerbiame šioje konferencijoje, mūsų šalies teisę į egzistavimą gynė tarptautinės sistemos kritinių pokyčių metu. Sunkiais sovietinės okupacijos metais jis užtikrino valstybės tęstinumą ir palaikė gyvąją jos atmintį.
Šiandien aukščiausi Lietuvos valstybės institucijų tikslai – užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą, valstybės ir žmonių gerovę. Siekdami atsakyti į nūdienos tarptautinės aplinkos pokyčius, turime susitelkti, būti vieningi ir sumanūs.
Mūsų dėmesio ir aktyvių veiksmų šiuo metu reikalauja daugybė išorinių iššūkių. Mūsų akivaizdoje laužoma tarptautine teise grįsta pasaulinė tvarka, įtampą kelia naujų ekonominių galių hegemonijos grėsmė, vienašaliai kai kurių valstybių veiksmai pamina daugiašališkumo principus. Ne tik Sirijoje, Malyje ar kituose tolimuose pasaulio regionuose, bet ir gerokai arčiau Lietuvos, Rytų kaimynystėje, tęsiasi kariniai ir hibridiniai konfliktai, keliantys tiesioginę grėsmę mūsų saugumui. Su dideliu nerimu žvelgiame į žmogaus teisių pažeidimus, tarptautinio terorizmo keliamą grėsmę, neprognozuojamas klimato kaitos pasekmes.
Kita vertus, esama padėtis tik dar kartą primena, kad esminė Lietuvos saugumo sąlyga – stiprus transatlantinis ryšys. Jį palaiko bendra patirtis, bendros vertybės ir bendri interesai. Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir Amerikos saitai turėtų silpnėti. Puikiai suprantame, kad Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo. Europos vienybė gali tik papildyti transatlantinę vienybę, bet ne ją pakeisti. Nė viena iniciatyva, skaldanti ar silpninanti NATO, negali atnešti daugiau saugumo Europai.
Vis dažniau ir garsiau skambant kalboms, kad Europos gynybinius pajėgumus reikėtų stiprinti atskirai nuo Amerikos, visuomet prisimenu JAV Prezidento žodžius, iškaltus ant Vilniaus rotušės sienos: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Tik nuoširdus įsipareigojantis draugas gali pasakyti tokius žodžius. Jie išreiškia Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio esmę ir stiprybę.
Šis kolektyvinės gynybos įsipareigojimas suskamba dar tvirčiau ir stipriau, kai Lietuvos teritorijoje treniruojasi, vykdo pratybas mūsų sąjungininkai. Kartu su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais, amerikiečių kariai primena mūsų nedraugams, kad mes nesame ir niekada nebūsime vieni.
Investicijos į gynybą Lietuvai – ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, didina jų parengtį ir mobilumą, bet ir neatsisako agresyvios retorikos bei priešiškų veiksmų. Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, tik labai rimtai žiūrėti į savo saugumą. Lietuva jau dabar vykdo įsipareigojimą gynybai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, o iki 2030 metų, tikiu, pasieks ir 2,5 procento BVP ribą.
Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Vakarų pasaulis pagaliau turi išmokti Sakartvelo ir Ukrainos pamokas. Rusija pastaruoju metu netgi ėmė kvestionuoti 1940 metais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją – nors prieš 30 metų dar SSSR Aukščiausioji Taryba pripažino Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus neteisėtais. Visi ankstesni bandymai pažvelgti Rusijos vadovams į akis ir užsiimti saviapgaule nedavė rezultatų. Atsukusi nugarą demokratijai, žmogaus teisėms ir taikaus sugyvenimo principams, Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu ne tik Lietuvos, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui.
Suprantama, negalime už kitus priimti sprendimo grįžti prie taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos. Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenorės. Tačiau mes galime ir turime laikytis savo sprendimų – nelegitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų, kaip nepriklausomos valstybės, egzistencijos pagrindas. Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio.
Gerbiamieji, rūpindamiesi Lietuvos saugumu ir suvokdami regionines grėsmes, mes taip pat negalime pamiršti savo interesų Europos Sąjungoje. Mums gyvybiškai svarbu efektyviai veikti Bendrijoje ir sėkmingai derinti europinę bei nacionalinę darbotvarkes. Negalime palikti vietos abejonėms, ar Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.
Ilgalaikiai mūsų šalies siekiai išlieka nepakitę. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga, orientuota į visų jos narių klestėjimą ir piliečių gerovę. Šių metų vasarą Europos Sąjungos vadovai priėmė ES strateginę darbotvarkę. Lietuvos esminiai prioritetai joje – inovatyvi, įtrauki ir saugi Europa. Turime sutelkti dėmesį į aktualiausias žmonėms temas ir remti svarbias Europos Sąjungos iniciatyvas: tai inovacijos, klimato kaita, vidaus rinkos stiprinimas, hibridinės grėsmės, kaimynystės politika, sienų apsauga. Ypatingą dėmesį skirsiu inovacijų politikos įgyvendinimui ir kovai su klimato kaita.
Europos sostinėse ir institucijose jau prasidėjo diskusijos dėl būsimos Europos ateities konferencijos. „Brexit“ procesas parodė, kad būtinas glaudesnis politikų dialogas su piliečiais, kad reikia veiksmingiau atliepti jų lūkesčius. Todėl diskusijose dėl Europos ateities reikėtų daugiau dėmesio skirti turiniui, o ne Europos Sąjungos institucinės sąrangos stiprinimui.
Nauja ambicinga darbotvarkė turi būti paremta tinkamu finansavimu. Svarbu pažymėti, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį sanglaudos politikos finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą „dviejų greičių Europos“ modelį. Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginių mokėjimų atotrūkį tarp valstybių narių, kas sudaro nevienodas konkurencines sąlygas.
Su tuo susijęs ir Lietuvos pasirengimas pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Mūsų šalis yra tvirtai pasiryžusi siekti tikslo iki 2050 metų visiškai atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio. Tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija siekia atkreipti dėmesį, kad tokio masto permainoms būtinas tvarus finansavimas, kurį reikia numatyti daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Visoms valstybėms narėms turi galioti vienodos taisyklės, įskaitant galimybę pasinaudoti Teisingo perėjimo fondo parama.
Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metams, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų. Iš jų beveik 10 milijardų eurų turės ateiti iš valstybės biudžeto. Tai yra didelė kaina, kurios tikrai neįstengsime sumokėti vieni patys. Kita vertus, puikiai suprantame, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir siekis ją neutralizuoti atveria naujų galimybių, siekčiau ir rekomenduočiau išlaidas traktuoti kaip investicijas.
Šiuo metu mes taip pat kliaujamės Europos Sąjungos solidaria valia įgyvendinti kitus ilgalaikius įsipareigojimus – užtikrinti pakankamą tęstinį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą ir Kaliningrado specialiosios tranzito programos vykdymą.
Prezidentas dalyvauja Rytų Europos studijų centro organizuojamoje užsienio politikos konferencijoje. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Bendrijos narių solidarumo tikimės ir Baltarusijos atominės elektrinės, statomos Astrave, klausimu. Jos statybos yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumo problema. Europos Komisija turėtų siekti aiškaus Baltarusijos įsipareigojimo įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl streso testų dar iki pradedant jėgainės eksploataciją. Europos Sąjunga taip pat turi aktyviai dalyvauti šio proceso stebėsenoje. Sieksime, kad branduolinės saugos užtikrinimas būtų įtrauktas į rengiamą Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės prioritetų susitarimą. Nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvos rinkoje vietos nebus, atitinkamai elektros patekimas turėtų būti užkardomas ir Europos Sąjungos lygiu.
Žvelgiant iš platesnių Rytų partnerystės perspektyvų, tenka pripažinti, kad Baltarusija mums kelia unikalių, todėl ir įdomių iššūkių. Laikausi pozicijos, kad ligšiolinė Lietuvos užsienio politikos linija izoliuoti Baltarusiją nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad mes esame pasirengę dirbtinai šildyti santykius. Kad ir kas nutiktų, atidžiai stebėsime, kad nebūtų peržengiamos mūsų užsibrėžtos raudonosios linijos.
Norėtume sulaukti gerų signalų žmogaus teisių srityje. Baltarusijos moratoriumas mirties bausmei būtų pozityvus ženklas ne tik dvišaliuose santykiuose, bet ir daugiašalių santykių plotmėje. Didelį susirūpinimą kelia ir diplomatiniai veiksmai dėl Baltarusijos ir Rusijos tolesnės integracijos, kurie yra gana prieštaringi ir nenuteikia optimistiškai. Manome, kad Baltarusijos suvereniteto išlaikymas šiuo metu kaip niekad aktualus.
Gražiai prisiminsime neseniai Vilniuje surengtas daugeliui regiono gyventojų brangių 1863 metų sukilimo dalyvių palaikų laidotuves. Į Lietuvos sostinę atvyko ne vien tūkstančiai baltarusių opozicijos rėmėjų, bet ir Baltarusijos vicepremjeras. Šis oficialaus Minsko sprendimas nebuvo nei labai lengvas, nei labai Kremliaus sveikintinas.
Nepaisant sunkumų, kurių iškyla prie rytinių Lietuvos sienų, Rytų partnerystė lieka mūsų užsienio politikos prioritetu. Mums reikalinga stabili, demokratinėmis vertybėmis grįsta erdvė artimiausioje kaimynystėje. Todėl aš pasisakau už Rytų partnerystę, orientuotą į tai, kad asocijuotos valstybės sparčiau vykdytų reformas ir greičiau integruotųsi į Bendrijos vidaus rinką. Neasocijuotoms narėms galime ir turime siūlyti selektyvią sektorinę integraciją ir galimą bevizį režimą – kai bus įvykdytos būtinos sąlygos.
Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad pastaruoju metu įvairiuose Europos forumuose aš pasigendu dėmesio Rytų partnerystei, susidaro įspūdis, kad šis klausimas lieka politinės darbotvarkės paraštėse, o taip neturėtų būti, nes Europos nusigręžimas nuo Rytų partnerių reikštų stiprią demotyvaciją šalims toliau vykdyti reformas. Jas įgyvendinti nėra lengva, todėl mūsų moralinė parama toms šalims yra be galo reikalinga.
Gerbiamieji, kalbėdami apie tarptautinės aplinkos pokyčius, nuošalyje negalime palikti augančios Kinijos galios klausimo. Ši šalis siekia keisti esamą tarptautinę tvarką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Todėl matome būtinybę kartu su euroatlantiniais partneriais koordinuoti bendrą atsaką į Kinijos veiksmus.
Kita vertus, Lietuva nemato kliūčių megzti konstruktyvų dialogą su Kinija ir plėsti dvišalį ekonominį ryšį, kol tai nėra išnaudojama politinei įtakai didinti. Santykiai su Kinija turi remtis abipuse pagarba žmogaus teisėms ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai, taip pat neprieštarauti Lietuvos nacionaliniam saugumui ir visos Europos Sąjungos interesams.
Santykių su Kinija dilema puikiai iliustruoja iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos užsienio politika. Turime vertybiškai siekti pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms globaliu mastu ir realistiškai vertinti tarptautinės galių pusiausvyros pokyčius. Turime išlikti savimi, tačiau privalome aktyviai veikti tarptautinių santykių arenoje, siekdami Lietuvai palankių sprendimų. Negalime sau leisti prabangos likti nuošalyje pasyviu stebėtoju.
Su panašiais iššūkiais ir dilemomis susiduria daugelis pasaulio šalių. Tačiau ne visos valstybės taip skaudžiai ir neteisingai nukentėjo XX amžiuje. Ne visų valstybių piliečiai yra priversti ir dabar iš taip arti stebėti, kaip mindomi svarbiausi tarptautiniai susitarimai ir bandoma vėl įvesti stipresniojo teisę.
Negalime ramiai stebėti mums nenaudingų pokyčių. Neketiname nuolaidžiauti agresoriams ar prekiauti universaliomis vertybėmis. Mūsų pusėje yra brangiai kainavusios istorijos pamokos. Mūsų pusėje – tiesa, kurią kažkada nenuilstamai gynė Stasys Lozoraitis. Lyginant su jam tekusiais išbandymais, esame nepalyginti palankesnėje padėtyje. Kurkime aktyvią, vertybėmis ir Lietuvos interesais grįstą užsienio politiką.
Latvija, kitaip nei Rusija, „diplomatiniu chamiškumu nepasižymi“, taip pat netrukdo vykti taikioms demonstracijoms ir demokratiniams rinkimams, pareiškė Latvijos premjero pareigas laikinai einantis šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Taip ministras sureagavo į Rusijos ambasados Latvijoje teiginius, neva kitose Europos šalyse protestai malšinami taip pat, kaip Rusijoje, o kartais dar griežčiau, o pačioje Latvijoje esą kyla daug problemų dėl žmonių teisių apsaugos, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
„Įdomūs dalykai vyksta Latvijoje, „tiltų griovėjai“ operatyviai persikvalifikavo į teisėsaugos pareigūnus ir dabar aiškina, kad balta yra juoda, o teisėtas policijos pareigūnų atsakas į nesankcionuotus protestus Maskvoje – perteklinis smurtas prieš niekuo nekaltus žmones.
Nusiimkite raiščius, pasižiūrėkite į analogiškus veiksmus kitose Europos valstybėse. Po to galbūt suprasite, kad ir Latvijoje ne viskas tvarkoje, pavyzdžiui, su žmogaus teisėmis. Problemas reikia spręsti, o ne kaupti ištisus dešimtmečius“, – kaltinimais svaidėsi Rusijos ambasada Latvijoje.
Į tokius pareiškimus E. Rinkevičius sureagavo ypač griežtai.
„Latvijoje netrukdoma rengti demokratinius rinkimus ir taikias demonstracijas, nebandoma atimti vaikų iš jų tėvų dėl dalyvavimo protestuoti, rusai nėra mušami, žmogaus teisių aktyvistai nėra žudomi, diplomatiniu chamiškumu mes nepasižymime, kitaip nei Rusija“, – pareiškė E. Rinkevičius.
Diplomatinis konfliktas tarp E. Rinkevičiaus ir Rusijos ambasados Latvijoje kilo po to, kai ministras sukritikavo perteklinį Rusijos teisėsaugos smurtą malšinant rugpjūčio 3-iosios protestus Maskvoje.
„Eilinė diena žiauraus taikių demonstracijų numalšinimo. Rusijos Federacija turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje, o neteisėtas smurtas prieš nekaltus žmones turi liautis“, – protestų Maskvoje malšinimą kritikavo E. Rinkevičius.
Šeštadienį protestuotojai Rusijos sostinėje dalyvavo demonstracijoje dėl nesąžiningo elgesio su opozicijos atstovais prieš rugsėjį įvyksiančius Maskvos savivaldos rinkimus. Protestuotojai susirinko į „pasivaikščiojimus“ vadinamuoju Bulvarų žiedu Maskvos centre, mitingo metu policija sulaikė šimtus žmonių.
Rusijos Sankt Peterburgo mieste rasta nužudyta gerai žinoma šalies aktyvistė, LGBT bendruomenės teisių gynėja Jelena Grigorjeva, praneša BBC.
41 metų amžiaus moters kūnas nusėtas durtinėmis žaizdomis, matyti smaugimo žymės. Aktyvistės kūnas aptiktas krūmuose prie jos namų sekmadienį.
Aktyvistas Dinaras Idrisovas pirmadienį socialiniame tinkle feisbuke rašė, kad jo draugė J. Grigorjeva buvo brutaliai nužudyta prie savo namų.
J. Grigorjeva, kaip pranešama, buvo sulaukusi grasinimų mirtimi. Teigiama, kad moteris net buvo pateikusi kelis skundus policijai.
Kaip pranešama Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC, policija nepatvirtino pranešimų apie grasinimus mirtimi.
Moteris reguliariai agitavo už LGBT bendruomenės ir žmogaus teises Rusijoje. Aktyvistė taip pat pasisakė prieš Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją, netinkamą elgesį su kaliniais ir kita.
Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Vyriausybės pasitarime bus pristatyta Lietuvos Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme 2018 m. veiklos ataskaita. Ataskaitoje pažymima, kad per 2018 m. EŽTT Lietuvai priteisė 507 952 eurus. Iki šiol didžiausia – 130 000 eurų – kompensacija buvo priteista byloje dėl pareiškėjo neteisėto kalinimo slaptame CŽV kalėjime.
„2018 m. bylose, kuriose buvo nustatyti Konvencijos pažeidimai arba patvirtinti taikūs susitarimai, ar Vyriausybės vienašalės deklaracijos, buvo priteisti 507 952 eurai (2017 m. – 151 322 eurai; 2016 m. – 226 416 eurų; 2015 m. – 226 708 eurai)“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje pažymima, kad suma išaugo visų pirma dėl didelio 2018 m. išspręstų bylų skaičiaus. Taip pat šį augimą lėmė didelis skaičius pasikartojančių bylų dėl netinkamų įkalinimo sąlygų bei bylų perdavimas didelėmis grupėmis pagal supaprastintą procedūrą. Dėl itin sunkių žmogaus teisių pažeidimų byloje dėl pareiškėjo neteisėto kalinimo slaptame CŽV kalėjime („Abu Zubaydah prieš Lietuvą“. – ELTA) buvo priteista iki šiol didžiausia – 130 000 eurų – kompensacija.
CŽV ženkliukas Ataskaitoje teigiama, kad iš viso 2018 m. EŽTT buvo gautos 475 peticijos prieš Lietuvą (2017 m. – 444), dalis jų nebuvo perduotos teisminiam nagrinėjimui ir buvo atmestos administracine tvarka dėl netinkamo peticijos formuliaro užpildymo.
„2018 m. išliko didelis Vyriausybei perduodamų EŽTT bylų skaičius – buvo perduotos 42 naujos bylos, dar vienoje byloje buvo pakartotinai kreiptasi į Vyriausybę pateikiant papildomus klausimus, taip pat buvo tęsiamas darbas su iki tol perduotomis 37 bylomis“, – teigiama ataskaitoje.
Išvadose pažymima, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvoje bylų EŽTT yra daugiausia. Todėl būtina aktyviai tęsti prevencines priemones – įskaitant ir tolesnį laisvės atėmimo vietų modernizavimą
,,Problemos tęstinumą rodo tai, kad 2018 m. Vyriausybei supaprastinta tvarka (kai EŽTT šalims iš karto siūlo sudaryti taikius susitarimus pateikdamas konkrečius nacionalines kompensacijas gerokai viršijančius pasiūlymus) buvo perduota bylų grupė Romeiko ir 11 kitų prieš Lietuvą, o 2019 m. pradžioje supaprastinta tvarka perduota jau ketvirtoji tokio pobūdžio bylų grupė – Steponavičius ir 10 kitų prieš Lietuvą. Siekiant išvengti naujų bylų, o ypač bylų, perduodamų supaprastinta tvarka, kuriose Vyriausybė turi itin ribotas galimybes ginčyti Teismo siūlomą sudaryti taikų susitarimą, būtina aktyviai tęsti prevencines priemones – įskaitant ir tolesnį laisvės atėmimo vietų modernizavimą“, – teigiama vienoje iš išvadų.
Karolina Bubnytė-Širmenė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ją laikinai pavaduoja bei atlieka Vyriausybės atstovės EŽTT funkcijas – Lina Urbaitė.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės 31 d. EŽTT sprendimu „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaydahui. Jis šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.
Vasario mėnesį Lietuvos Vyriausybei perduota dar viena byla dėl CŽV kalėjimo. EŽTT perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafos Ahmedo Adamo al-Hawsawio peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra informavusios tarptautinę bendruomenę, kad šalies rinkimų įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu, Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos tarybos nariu: politinių partijų kandidatams rinkimuose suteikiamos privilegijos, nes juos iškėlusios arba remiančios parlamentinės politinės partijos gauna finansavimą iš valstybės biudžeto (LR Politinių partijų finansavimo įstatymas), tuo tarpu nepartinių piliečių suburti rinkimų komitetai jokios valstybės paramos negauna, todėl pastarųjų iškelti kandidatai neturi vienodų galimybių rungtis su politinių partijų kandidatais.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai. Pagal LR Konstituciją rinkimus prižiūri ir jų teisėtumu rūpinasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Užtikrindama rinkimų demokratiškumą VRK turi garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visiems kandidatams, kontroliuoti politinių kampanijų finansavimą, koordinuoti piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Tačiau netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:
2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengti debatai trims kandidatams į prezidentus (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis). Į minėtus debatus buvo kviesti Lietuvoje reziduojančių ambasadų darbuotojai, kandidatų rinkimų štabų atstovai, politikos ekspertai ir kt. Debatus organizavo iš esmės ne valstybės subjektai (Naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas). Taigi debatai neabejotinai laikytini privačių subjektų organizuota trijų kandidatų reklamine akcija, kuri savo esme yra nesąžininga, nes dalyvavę kandidatai už šią reklamą nemokėjo. Debatus tiesiogiai transliavo elektroninė žiniasklaida, juos buvo galima stebėti socialiniuose tinkluose.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po minėtų debatų informacijos kanalais buvo transliuojamos politikos ekspertų nuomonės apie trijų selektyviai parinktų kandidatų privalumus ir trūkumus. Todėl visuomenė minėtus debatus prilygino šališkai trijų kandidatų protegavimo kampanijai, nes analogiškos galimybės dalyvauti debatuose nebuvo suteiktos likusiems 6 kandidatams į prezidentus – pastarieji į debatus net nebuvo kviečiami. Pažymėtina, kad tuo metu prie būstinės (nacionalinė M.Mažvydo biblioteka), kurioje vyko debatai, piliečiai surengė protesto akciją.
2019-04-24 LRT laidoje „Panorama“ buvo rodomas reportažas apie minėtus tris kandidatus. Reportaže buvo svarstoma, kaip minėti kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) laimėję rinkimus įsikurs prezidento rezidencijoje. Apie likusių kandidatų galimybę įsikurti prezidento rezidencijoje reportaže neužsiminta. Šiuo reportažu LRT visuomenei teigė mintį, neva prezidento rinkimai jau yra nulemti – juos laimės tik vienas iš trijų LRT nurodomų kandidatų, kas neabejotinai prilygintina politinei rinkimų propagandai ir prieštarauja LRT nešališkumo misijai.
2019-04-23 LRT laidoje „Ryto garsai“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vieną iš kandidatų (A. Juozaitį). Joje buvo aptariama teisės požiūriu abejotina šio kandidato veikla, paskelbta, neva šis kandidatas dalyvauja ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose, nors pastarasis juose nedalyvauja. Minėtas kandidatas pareikalavo LRT paneigti šališką, su parinktais teiginiais bei faktais tikrovės neatitinkančią ir net melagingą informaciją. Kandidato nuomone, tokios informacijos skleidimas neatitinka LRT misijos, tai laikytina sąmoningai sukurpta antiagitacija, dezinformacija ir nesąžininga LRT propaganda.
Akivaizdi kandidatų diskriminacija pastebima ir kitose LRT rengiamose laidose. Viešuose kandidatų debatuose, kurių transliacija vyskta tiesiogiai, LRT taip pat pažeidžia Nacionalinio transliuotojo įstatymo reikalavimus. Debatuose dalyvaujantys kandidatai nežino konkrečių klausimų, kurie bus užduoti tiesiogiai transliuojamoje laidoje, nes klausimų turinį formuoja LRT. Tokiu būdu LRT nepagrįstai priskyrė sau teisę egzaminuoti ir vertinti politikų pasiruošimą ir iš to kylančią teisę būti šalies prezidentu. Tačiau nei Prezidento, nei Europos Parlamento rinkimų įstatymai tokios teisės LRT nesuteikia. Neatsakydama už būsimųjų klausimų kandidatams slaptumą, LRT iš anksto gali planuoti pageidaujamą laidos rezultatą, t.y. savo nuožiūra lemti, kuris kandidatas bus patrauklesnis visuomenei, suteikdama pastarajam galimybę iš anksto žinoti apie kandidatams paruoštus klausimus.
LRT šališkumo įspūdis TV žiūrovams susidarė 2019-04-15 LRT surengtoje prezidento agitacinėje rinkimų laidoje, kurioje dalyvavusiems visiems 9 kandidatams į prezidentus buvo pateikti iš anksto LRT parengti kandidatams formaliai nežinomi klausimai. Tačiau visuomenei susidarė įspūdis, jog kai kurie kandidatai jau iš anksto žinojo užduotų klausimų turinį. Tokiu būdu LRT pažeidė kandidatų rungtyniavimo ir jų lygiateisiškumo principus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, pats kandidatų viešas egzaminavimas LRT be aiškiai reglamentuotų taisyklių, kai kuriuos kandidatus iš anksto galimai supažindinant su būsimaisiais klausimais, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Palyginimui – netgi moksleivių brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys yra įslaptintas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ( 7 str. 24 d.).
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Pažymėtina, kad minėtus debatus rengia kontraversiškai vertinamas laidos vedėjas (E. Jakilaitis), kuris galimai yra susijęs su vienu iš kandidatų į prezidentus. 2018 metais LR Seimas atliko parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, kuris atskleidė didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą ([1]). Po šio tyrimo minėtas LRT laidų vedėjas paliko LRT, tačiau prasidėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, vėl buvo pakviestas rengti debatus su kandidatais, kas dar labiau padidino nepasitikėjimą LRT. Apie nepasitikėjimą minėtu LRT vedėju ir jo šališkumą rengiant debatus vienas iš kandidatų (M. Puidokas) informavo LRT vadovybę ir VRK, siūlydamas LRT vadovams kurti demokratijos kriterijais pagrįstą televiziją, kad pastaroji klausimus kandidatams į prezidentus patikėtų skirtingų sričių ekspertams – tik taip būtų užtikrinti aukščiausi sąžiningų demokratiškų debatų kriterijai. Tačiau nei taryba, nei VRK jokių priemonių nesiėmė.
Informacija apie LRT šališkumą prezidento rinkimų kampanijos metu bei nuomones apie neleistiną LRT selektyvumą kandidatų atžvilgiu menkinant vienus ir dirbtinai aukštinant kitus, pradėjo viešai skelbti žymūs visuomenės atstovai ir teisės mokslininkai (pvz., Vilniaus universiteto prof. E. Šileikis). Nacionalinio transliuotojo įstatymas nustato, jog LRT privalo vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais. Šie principai reiškia, kad LRT neleidžiamas angažuotumas, t.y. LRT neleidžiama palaikyti vieną ar kitą kandidatą rinkimų metu, teikti kuriam nors iš kandidatų prioritetą ir pan. Šiuo atveju LRT organizuojama propaganda, selektyviai nukreipta prieš vienus kandidatus, privilegijuojant kitus kandidatams, įgavo teisiškai nemotyvuotą, neetiška ir diskriminacinį pobūdį. Pažymėtina, kad dėl LRT veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams šalies visuomeninės organizacijos neseniai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinių institucijų dėmesį, kad demokratinių rinkimų laisvės suvaržymai Lietuvos Respublikoje įgavo sisteminį pobūdį. 2019 metų pradžioje vyko rinkimai į vietos savivaldos tarybas. Visuomeniniai rinkimų komitetai juose taip pat buvo diskriminuojami. Kai kurie iš šių komitetų („Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“) skundė neteisėtus LRT veiksmus VRK. Tačiau pastaroji į skundus tinkamai nereagavo. Todėl minėti rinkimų komitetai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti VRK užtikrinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėti komitetai teigė, kad VRK pažeisdama įstatymus paliko LRT savo nuožiūra spręsti, kuriuos kandidatus kviesti į diskusines laidas. Jie skundėsi, kad didelei daliai kandidatų apskritai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti LRT rengiamose laidose (jie nebuvo kviečiami), o LRT kandidatų dalyvavimo laidose atrankos principai neatitiko įstatymo VRK patvirtintų taisyklių.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.
Išnagrinėjęs minėtų komitetų skundą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-28 sprendime adm. byloje Nr. eR-17-662/2019 pripažino, kad VRK netinkamai įgyvendino kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau teismas negalėjo patenkinti šių komitetų skundo, nes iki rinkimų buvo likę nedaug laiko – per jį VRK būtų nespėjusi įvykdyti teismo įpareigojimo.
Galiausiai vienas iš Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų 2019-04-24skundu kreipėsi į VRK dėl pažeistų teisių rinkimuose į Europos Parlamentą, prašydamas pašalinti iš kandidatų sąrašo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo požiūriu abejotina kandidatūrą (A. Guoga), nes šio asmens pateikti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Prašyme yra išdėstyti minėto kandidato įstatymų pažeidimai (įskaitant jo abejotiną pilietybę), pateikta šio asmens klaidinanti informacija apie jo išsilavinimą, pajamas, piktnaudžiavimą ir kt. Tačiau VRK neatsižvelgė į nuodytus argumentus ir pateiktų įrodymų visai netyrė, o skundą atmetė.
Tokiu būdu nėra jokių abejonių, jog VRK tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo ir rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą. Iš to darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje vykstanti rinkimų kampanija neatitinka demokratinės valstybės principų – juose yra daug neteisėtos politinės reklamos atvejų, privilegijuoto žiniasklaidos ir nacionalinio transliuotojo dėmesio atskiriems kandidatams, žodžio ir įsitikinimų laisvės ribojimų, rinkėjų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų diskriminavimo bei kitų pažeidimų.
Kadangi ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu tarptautinei bendruomenei nepavyks įtakoti Lietuvoje vykstančių rinkimų eigos pagal ESBO nustatytus demokratinių rinkimų principus, atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Tai neabejotinai pažeistų esminį piliečių sutikimo principą, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatyme. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Todėl prašome Jus įtakoti Lietuvos Respublikos valdžios ir valstybės institucijas nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.
Laiškas išsiųstas šioms organizacijoms ir institucijoms:
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR); Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA); ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui; Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausiajai Rinkimų Komisijai; Lietuvos Respublikos Radijo ir Televizijos tarybai
Pasirašė:
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Petras Grėbliauskas, Piliečių gynimo paramos fondas – Aurelija Kuzmaitė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Kreipimasis – pareiškimas priimtas bendru sutarimu.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis
Kinija paragino JAV „pasirūpinti savo pačių reikalais“ prieš telkiant dėmesį į žmogaus teisių padėtį užsienyje. Pekinas tokiais komentarais reagavo į JAV kritiką Kinijos atžvilgiu, skelbia „Deutsche Welle“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kangas pažymėjo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje „niekada nebuvo geresnė“, ir pridūrė besiviliantis, kad Vašingtonas „liausis kišęsis į Kinijos vidaus reikalus, kaip pretekstu naudodamasis žmogaus teisėmis“.
Atstovas taip pat sakė, kad JAV ataskaita yra paremta „išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis“.
„Mes taip pat patariame JAV atidžiai pažvelgti į žmogaus teisių padėtį pačiose JAV ir pirmiausia pasirūpinti savo pačių reikalais“, – sakė Lu Kangas.
Prieš dieną JAV paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje.
Ataskaitoje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmiausiai kritikavo didėjantį smurtą prieš mažumas ir kitaminčius Kinijoje. Pasak M. Pompeo, šalis žmogaus teisių pažeidinėjimo klausimu yra „aukštumoje“.
Savo ruožtu Kinijos valstybės taryba nusitaikė į JAV plačiai paplitusį ginkluotą smurtą, taip pat rasizmą, seksizmą ir žiniasklaidos laisvės suvaržymus. Kinijos pareigūnų teigimu, JAV žiniasklaida susiduria „su precedento neturinčiu puolimu“, nes vyriausybė kaltina žiniasklaidos priemones kuriant „melagingas naujienas“.
Valstybės taryba dar paminėjo „šokiruojančią lyčių diskriminaciją“ ir „imigracijos tragediją“ pasienyje su Meksika.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo pirmtako Baracko Obamos nustatytą politiką, reikalaujančią JAV žvalgybos pareigūnus viešai paskelbti apie civilių žūtis per dronų atakas už aktyvių karo zonų ribų, informuoja BBC.
Prezidentas D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo atšaukiamas B. Obamos prezidentavimo laiku nustatytas nurodymas. Ši politika pradėta įgyvendinti 2016 metais, tuomečiam prezidentui B. Obamai sulaukus spaudimo užtikrinti didesnį skaidrumą.
Nurodymas buvo taikomas Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), kuri vykdė dronų atakas tokiose šalyse, kaip Afganistanas, Pakistanas ir Somalis. Po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV vis dažniau vykdė dronų atakas prieš teroristų taikinius.
CŽV vadovas turėjo pateikti metines suvestines apie JAV dronų atakas ir jų metu žuvusiųjų skaičių.
Anot D. Trumpo administracijos, toks nurodymas yra „nereikalingas“.
Per pirmus dvejus D. Trumpo prezidentavimo metus įvykdytos 2 243 dronų atakos. Palyginimui, per aštuonerius B. Obamos prezidentavimo metus įvykdytų dronų atakų skaičius siekė 1 878.
Tiriamosios žurnalistikos biuro duomenimis, nuo 2004 metų JAV įvykdė 6 786 dronų atakas, kurių metu žuvo 12 105 žmonės. Tarp aukų buvo 1 725 civiliai.
Žmogaus teisių grupės sukritikavo D. Trumpo sprendimą, teigdamos, kad tai leis CŽV vykdyti bepiločių atakas be atsakomybės.
