Centre – Zelimchanas Changošvilis

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį apkaltino Rusiją užsakius įvykdyti Gruzijos piliečio žmogžudystę Berlyno parke.
 
Kaltinimai dėl užsakytos žmogžudystės įvykdymo pateikti Rusijos piliečiui, o žmogžudystę, prokurorų manymu, užsakė Rusijos vyriausybė.
 
„Nežinomą dieną iki 2019 liepos 18 d. kaltinamasis gavo Rusijos Federacijos centrinės valdžios institucijų nurodymą likviduoti čečėnų kilmės Gruzijos pilietį Tornikę K.“, – teigiama federalinių prokurorų pareiškime, o žudikas įvardijamas kaip Vadimas K., dar žinomas kaip Vadimas S.
 
Netrukus po šio pareiškimo paskelbimo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pagrasino Rusijai sankcijomis dėl nužudymo, kuris buvo įvykdytas 2019 metų rugpjūtį Berlyno parke.
 
Nužudytas Gruzijos pilietis kai kur minimas kaip Zelimchanas Changošvilis, kitur kaip Tornikė K. Teigiama, kad jis buvo lauko vadas per Čečėnijos karą. Pernai rugpjūčio 23 d. parke Berlyne jam buvo du kartus šauta į galvą iš arti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Policijos departamentas pranešė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, prioriteto tvarka ištyrę iš įvykio vietos gautus mėginius, konstatavo, kad Mažeikių r., Viekšnių sen., Birbiliškės kaime gaisravietėje rasti palaikai yra Stasio Braso, kuris įtariamas šį rytą nušovęs ir sužeidęs policijos pareigūnus.
 
Speciali policijos operacija yra baigiama, apie ekspertizės rezultatus informuoti ir kolegos Latvijoje, kurie taip pat nutraukia vykdytas paieškos priemones.
 
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dėkoja visiems operacijoje dalyvavusiems pareigūnams.
 
Kaip ELTA jau skelbė, tarnybos metu penktadienį sužaloti du Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Vienas jų, Saulius Žymantas, sužalotas sunkiai, mirė. Kita pareigūnė sužalota į koją, jos gyvybei pavojus negresia.
 
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajono Birbiliškės kaime smurtaujantį vyrą, į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais. Prieš tai, įtariama, jis buvo padegęs namą.
52-ejų įtariamasis S.Brasas anksčiau neteistas ir policijai nebuvo žinomas.
 
Birbiliškės kaime buvo įvestas specialus planas, į įvykio vietą išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
 
Policijos departamentas pranešė, kad atliekant tarnybinę pareigą žuvusio pareigūno S.Žymanto laidotuvės vyks pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 00:30

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.

Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.

Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.

Parengta pagala Respekt publikacijas.

2020.04.28; 12:00

Olafas Palmė. EPA – ELTA nuotr.

Praėjus 34 metams po iki šiol neišaiškinto tuometinio Švedijos ministro pirmininko Olofo Palmės nužudymo, tyrėjai skelbia apie poslinkį byloje.
 
Jis esąs tikras, kad pirmąjį šių metų pusmetį galės atskleisti, kas atsitiko ir kam tenka kaltė dėl žmogžudystės, antradienį Švedijos televizijos stočiai SVT sakė bylą tiriantis prokuroras Kristeris Peterssonas.
 
Iki vasaros bus pateiktas kaltinimas dėl O. Palmės nužudymo – priešingu atveju tyrimas bus nutrauktas, kalbėjo K. Peterssonas. Pėdsakai esą suteikia pagrindo optimizmui.
 
Socialdemokratas O. Palmė buvo nužudytas Stokholmo centre po apsilankymo kino teatre 1986 metų vasario 28 dieną. Jis tuo metu daugiau kaip trejus metus vadovavo Švedijos vyriausybei. Aptarinėjamos įvairios nusikaltimo sąmokslo teorijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 00:30

kadyrovas_pputinas
Ramzanas Kadyrovas

Žinia, kad Lilio miesto centre, netoli traukinių stoties esančiame viešbutyje „Coq Hardi“, sausio 30-ąją keliais dūriais į gerklę nužudytas Čečėnijoje žinomas aktyvus Ramzano Kadyrovo kritikas 44 metų tinklaraštininkas Imranas Alijevas, tarsi nieko ir nesujaudino. Tapo įprasta, kad Čečėnijos mini diktatorius ir geras V. Putino bičiulis taip šalina savo oponentus, kurių pagrindinis ginklas – tiesos žodis apie Kremliaus statytinį ir jo darbelius.

Laikraštis „Le Monde“ praneša, kad, miesto teisėsaugos organų nuomone, tai buvo užsakomoji politinė žmogžudystė. Prie subadyto kūno rastas kruvinas peilis liudija, kad žudikas net nesislėpė ir paliko nusikaltimo įrankį čia pat. Keista, kad policija, įvardijusi tai kaip politinę žmogžudystę ir pagrindinį įtariamąjį – iš Belgijos pas draugą atvažiavusį kitą čečėną, jo nesulaikė ir leido jam pasprukti į Rusiją, o paskui į Grozną. Jokių suėmimų irgi nebuvo atlikta. Kitaip sakant, čia pačių čečėnų reikalas…

Bet logika siūlo kitą išvadą. Į Grozną laisvai grįžęs „Senojo Mansuro“ (toks nužudytojo slapyvardis) žudikas, pravarde „Nuška“, kaip praneša portalas „Kavkazskij uzel“, atraportavo Ramzanui Kadyrovui, kad užduotis įvykdyta. Aršus jo kritikas daugiau nekaltins prezidento už žmogaus teisių pažeidimus. I. Alijevas savo retorikoje ir tinklaraštyje vartojo ypač šiurkščius išsireiškimus ir net necenzūrinę leksiką, o šito muftijaus sūnelis pakęsti negalėjo.

V.Putinas ir R.Kadyrovas

Tiesa, dar gruodį I. Alijevas savo YouTube paskyroje prisiekė ištikimybę R. Kadyrovui ir tikino, kad jis – „vienas iš jo armijos ir tarnaus iki savo gyvenimo pabaigos“. Staiga pasikeitusi I. Alijevo retorika prezidento atžvilgiu privertė R. Kadyrovą griebtis patikrinto metodo – kritiko pašalinimo…

Šis būdas tapo įprastas V. Putino statytiniui. Štai toli gražu nepilnas sąrašas.

Dar 2009 m. sausio 13 d. Vienos centre buvo nužudytas 26 metų Umartas Izrailovas, viešai papasakojęs, kokias žiaurias kankinimo ir bausmių priemones suimtiesiems naudoja R. Kadyrovas. Nusikaltėliai taip pat pabėgo į Čečėniją, nors vėliau buvo suimti.

2017 m. rugsėjo 8 d. Kijevo centre, prie Besarabijos geležinkelio stoties, buvo susprogdintas automobilis su etniniu čečėnu iš Gruzijos Tomūru Mchauriu, kuris buvo susijęs su čečėnais, kovojusiais Donbase. Jau po pusantro mėnesio buvo nužudyta Amina Okujeva – Dž. Dudajevo vardo bataliono vado, kariavusio prieš separatistus Ukrainoje, žmona. 2019 m. rugpjūčio 23 d. profesionalius kileris Berlyno viešbutyje „Moabit“ nušovė Zelimchaną Changošvilį – taip pat R. Kadyrovo oponentą ir Gruzijos pilietį. Vokiečių laikraštis „Der Tagesspiegel“ rašė, kad žudikas buvo samdinys iš Rusijos. Iki šiol tikrinama versija, kad jo pašalinimu buvo suinteresuotos Rusijos specialiosios tarnybos, gavusios užsakymą iš V. Putino numylėtinio R. Kadyrovo.

Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja

Žiniasklaida primena dar bent penkias 2008 – 2016 m. žudynes, įvykusias Turkijoje, ir ankstesnius čečėnų lyderių pašalinimus. R. Kadyrovas dar tik buvo savo tėvo muftijaus, o paskui Čečėnijos vadovo Achmedo Kadyrovo apsaugininkas, kai 1996 m. balandžio 21-ąją rusų raketa, nukreipta į palydoviniu ryšiu bendraujantį Ičkerijos prezidentą, buvo susprogdintas pirmasis Čečėnijos vadovas Dž. Dudajevas. 2004-ųjų gruodžio 23 d. Dohoje (Kataras) buvo nužudytas prezidentas Zelimchanas Jendarbyjevas. Visai netrukus 2005 m. kovo pradžioje požeminiame bunkeryje Tolstoj Jurto gyvenvietėje žuvo trečiasis Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. Tuomet Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ciniškai pareiškė, kad „tai dovana visoms Čečėnijos moterims kovo 8-osios proga“.

Šių eilučių autorius su visais trimis nužudytais Ičkerijos vadovais buvo pažįstamas ir gali paliudyti, kad tai buvo aukštos kultūros, didelio intelekto ir savo vainachų tautos laisvei atsidavę politikai, kurių nekentė ne tik Kremlius, bet ir jo statytiniai, iki šiol uzurpavę valdžią Čečėnijoje.

Minėtą sąrašą galima tęsti kitomis žudynėmis, prie kurių prikišęs rankas tiek Kremlius, tiek Kadyrovų giminė. Manoma, kad yra R. Kadyrovo ryšys su „Novaja Gazeta“ žurnalistės A. Politkovskajos nužudymu 2006 m. spalio 7 d., su neįtikusio FST papulkininkio Movladžio Baisarovo sunaikinimu tų metų lapkritį, su Ruslano Jamadajevo, konfliktavusio su R. Kadyrovu, sunaikinimu 2008-ųjų rugsėjį, su judėjimo „Memorial“ aktyvistės žurnalistės Nataljos Estemirovos pagrobimu ir nužudymu 2009 m. liepą ir t.t.

Įtariama, kad R. Kadyrovo tėvas savo laiku bendradarbiavo su sovietine „kagėbė“, o paskui rėmė čečėnų sukilėlius, kad Maskvai padėtų sunaikinti jų stovyklas ir vadus. Tokiu gruoblėtu keliu ėjo ir eina jauniausias muftijaus sūnus. Dabar 43-jų tesulaukęs Ramzanas lenkia savo tėvą, ištikimai tarnaudamas savo šeimininkui ir vykdydamas jo paliepimus. Todėl pasigirsta silpni argumentai, esą V. Putinas nori atsikratyti savo vasalu. Atvirkščiai: jis jam naudingas. Netgi girdisi gandų, kad V. Putinas numatęs jį padaryti Rusijos vicepremjeru, kai ateis tam laikas, ir dabartinis Rusijos prezidentas įsitvirtins premjero pozicijoje…

Tiesą rašė leidinio „Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Bershidsky‘s: „Galima tvirtinti, kad, kol Kadyrovas vadovauja Čečėnijai, atstovaudamas Putino interesus, tol Rusijos lyderis turės neišsenkamas galvažudžių atsargas, tinkančias kariauti ten, kur oficialios fronto linijos nėra – ar Maskvoje, ar Rytų Ukrainoje… Putino oponento nužudymas, kurį įvykdė Kadyrovo pavaldinys, suartino monarchą ir vasalą. Šiaip ar taip, Putino priešai – tai ir Kadyrovo priešai.“

Galvažudiškas juodojo dziudo diržo savininko ir boksininko tandemas įprasmina tamsų senosios imperijos įvaizdį: valdžia uzurpuojama ir žudynių pagalba. Tai tarsi nusikalstamo režimo pamato rišamoji medžiaga.

2020.02.06; 12:35

Išpuolį Kraistčerče išgyvenęs, tačiau per jį žmonos netekęs musulmonas pareiškė atleidęs žudynes surengusiam Brentonui Tarrantui. „Atleidimas yra tai, kas geriausia, dosnumas, meilė ir rūpestis, optimizmas“, – sakė 59-erių Faridas Ahmadas agentūrai AFP. Jis teigė, kad susitikęs su B. Tarrantu pasakytų, jog myli jį kaip žmogų.

F. Ahmado 44-erių žmona Husna yra viena iš 50 išpuolio, surengto penktadienį dviejose Kraistčerčo mečetėse, aukų. Kai pasigirdo pirmieji šūviai, ji, anot vyro, iš maldos namų išvedė „daug moterų ir vaikų“. „Tada ji grįžo manęs, nes aš sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, ir kai ji priartėjo prie durų, pasipylė kulkos, – sakė F. Ahmadas. – Ji gelbėjo kitų gyvybes ir pamiršo save“. Apie žmonos mirtį jis sužinojęs tik vėliau, kai socialiniuose tinkluose internete pasirodė jos kūno nuotrauka.

Nepaisant to, F. Ahmadas teigė, kad galėtų sėsti su žudiku prie vieno stalo. Jis esą padrąsintų B. Tarrantą pamąstyti apie savo gyvenimo perspektyvas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 17:02

Aleksandrijoje JAV Virdžinijos valstijoje per kongresmenų beisbolo treniruotę trečiadienį aidėjo šūviai. Čia pašautas respublikonų deputatas Stivas Skalisas (Steve Scalise). Be jo nukentėjo dar keturi asmenys, informuoja agentūra AFP. 

Sužeistas JAV respublikonų partijos narys Stivas Skalisas (Steve Scalise). EPA – ELTA nuotr.

Aleksandrija yra už maždaug 10 km nuo JAV sostinės Vašingtono. Policija tviteryje pranešė, kad įtariamasis sulaikytas. Jis veikiausiai veikė vienas.

„CBS News“ informacija, tarp sužeistųjų yra du policininkai.

Deputatas Mo Bruksas (Mo Brooks) iš Alabamos stočiai CNN sakė, kad S. Skaliso sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. 51 metų kongresmenui esą kulkos pataikė į klubą.

Respublikonas S. Skalisas yra iš Luizianos. Jis Respublikonų partijoje laikomas trečiu pagal rangą.

Incidentas įvyko 7.30 val. (vietos laiku). Teigiama, kad buvo paleista nuo 15 iki 50 šūvių. Kongresmenai aikštėje treniravosi labdaros rungtynėms tarp respublikonų ir demokratų, kurios numatytos ketvirtadienį. Šis parlamentarų sporto renginys turi daugiau kaip 100 metų tradiciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 00:01