Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, planuojama didelė ūkininkų protesto akcija.
Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido akciją pradėti nuo 11 ir tęsti iki 15 valandos. Joje dalyvaus iki 2,5 tūkst. asmenų.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, ketinanti prisidėti prie protesto bei reikalauti jos atstovaujamam sektoriui aktualių pokyčių.
Vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti. ŽŪM yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, organizatorių teigimu, yra nepakankama.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime kalbėjo, kad valstybės biudžete nėra 40 mln. „besimėtančios sumos“. Anot jos, vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.
Protestuotojai taip pat ketina išdėstyti ir kitus reikalavimus, tarp kurių – ir susitikimas su premjere. Su žemdirbių asociacijų atstovais vidurdienį susitiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr. Daugiau nei savaitę trukęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, pirmasis Lietuvos „vienaragis“, sausra ir žinomų pasaulio prekių ženklų atėjimas į Lietuvą. Naujienų agentūra ELTA pateikia svarbiausius 2019 metų šalies verslo įvykius.
SAUSIS
Nuo sausio minimali mėnesio alga padidėjo iki 430 eurų, tačiau dėl įsigaliojusios mokesčių reformos ši suma siekia 555 eurus „popieriuje“.
Nuo Naujųjų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje buvo įtraukti į papildomą kaupimą antroje pensijų pakopoje. Nenorintieji dalyvauti sistemoje turėjo teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų. Valstybinė socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
Nuo sausio 1 d. Ūkio ministerija pakeitė pavadinimą ir po reorganizacijos tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pakeitimu siekta, kad naujasis ministerijos vardas labiau atitiktų ministerijos vykdomas funkcijas.
VASARIS
Tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vasario 1 d. pasirašė įsakymą, kuriuo viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorių Gintautą Labanauską atšaukė iš pareigų. „Kauno diena“ skelbė, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų G. Surpliui ir viceministrei Ausmai Miškinienei esą meta kaltinimus dėl galimos korupcijos. G. Labanauskas paskelbė, kad rengia spaudos konferenciją dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje, tačiau kiek vėliau Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad yra pasiūliusi G. Labanauskui nutraukti darbo sutartį. Ministerijos teigimu, tai susiję su darbo priežastimis ir darbais, kurie nebuvo atlikti. Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
KOVAS
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija nematė.
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis kovo 25 dieną pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus tuomet kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą.
BALANDIS
Balandžio 4 dieną Seimo plenariniame posėdyje prisiekė naujasis aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis inicijavo Kęstučio Navicko pasitraukimą.
GEGUŽĖ
Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Siekdamos užtikrinti savo šalių energetinį saugumą Lietuva, Latvija, Estija sutarė iki 2025 m. sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede.
BIRŽELIS
Birželį buvo pirmas kartas, kai euro zonos pinigų politikos sprendimai priimti Lietuvoje. Europos Centrinio Banko (ECB) išvažiuojamajame posėdyje Lietuvoje dalyvavo tuometinis ECB prezidentas Mario Draghis ir dar penki ECB vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai, dalies jų pavaduotojai. Surengtoje spaudos konferencijoje M. Draghis teigė, kad pagrindinės palūkanų normos nėra keičiamos.
LIEPA
Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams šiais metais yra ir bus išties dideli, net palyginti su praėjusiais metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes. Prekybos centras. Slaptai.lt foto
Komercinių patalpų komplekse „Live Square“ Vilniuje oficialiai duris atvėrė pirmasis Lietuvoje „Hilton Garden Inn“ viešbutis. 7 tūkst. kv. m ploto pastate yra 164 viešbučio kambariai, atitinkantys tarptautinį „Hilton“ prekės ženklo standartą. Viešbutyje veikia sporto salė ir restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 20 dieną neeiliniame Seimo posėdyje prisiekė trys nauji ministrai. Atnaujintoje XVII Vyriausybėje susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius, žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – „socialdarbietis“ Andrius Palionis, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeitė LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
RUGSĖJIS
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ rugsėjį pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „Ignitis grupe“. Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ pervadintas į „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ į – „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė veikia su „Ignitis“ prekės ženklu.
JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ užbaigė 1 mlrd. eurų sandorį įsigydama 60 proc. banko „Luminor“ akcijų. Dabartiniai banko akcininkai „Nordea“ ir DNB išlaiko atitinkamai po 20 proc. banko akcijų.
SPALIS
Kaune duris atvėrė Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“. Iki 2021 metų į gamyklą Kaune žadama investuoti daugiau nei 95 mln. eurų ir sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų. Automobilių pramonės gamykla yra vienas didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per pastaruosius 20 metų. Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
Alytuje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvyko gaisras, trukęs spalio 16-25 dienomis. Ekstremali situacija Alytaus rajone vis dar neatšaukta, dėl taršos apribojimai tiekti žaliavinį pieną ar naudoti jį savo reikmėms taikomi devyniuose Alytaus seniūnijos kaimuose.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalio pabaigoje netikėtai atšaukė nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą. Kilus pasipiktinimui, J. Narkevičius pratęsė valdybos narių įgaliojimus iki gruodžio 31 dienos, tačiau valdyba su tuo nesutiko. Lapkričio pabaigoje veiklą pradėjo nauja valdyba.
Spalį prezidentas Gitanas Nausėda atleido Viešųjų pirkimų tarnybos vadovę Dianą Vilytę. Ji pareigas paliko savo noru ir įsidarbino Registrų centre.
Lietuva trečius metus iš eilės smarkiai gerino savo poziciją tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių – Pasaulio banko sudaromame reitinge „Doing Business 2020“ Lietuva iš 14 vietos pakilo į rekordinę 11-ąją. Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas atnaujinamas kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje.
LAPKRITIS
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ (KN) lapkritį pradėjo vadovauti Darius Šilenskis. Ankstesnis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius birželio pradžioje dėl asmeninių priežasčių paliko įmonę.
Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje patvirtino Ursulos von der Leyen vadovaujamą naujos sudėties Europos Komisiją, kurios nariu tapo iki šiol Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro postą užėmęs Virginijus Sinkevičius. Lietuvos deleguotas eurokomisaras Europos Komisijoje bus atsakingas už aplinką ir vandenynus. Šiuo metu laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Žygimantas Vaičiūnas.
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) nuo lapkričio 14 dienos pradėjo vadovauti Valdas Kaubrė. Anksčiau VMU vadovavo Marius Pulkauninkas, tačiau rugpjūtį jis iš pareigų pasitraukė, nes esą nejautė politinio palaikymo kovoje prieš interesų grupes medienos pramonėje.
Lietuvių įkurta internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. eurų ir tapo pirmuoju „vienaragiu“ iš Lietuvos. Pagrindiniu naujo raundo, per kurį pritraukta 128 mln. eurų, investuotoju tapo naujai į „Vinted“ investuojanti JAV rizikos kapitalo bendrovė „Lightspeed Venture Partners“. Lietuvoje perkopti 1 mlrd. rinkos vertę dar nebuvo pavykę nei vienam startuoliui.
GRUODIS
Seimas pripažino Astravo AE elektros importo į Lietuvą veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, neatmestina, kad ateityje bus teikiama ir daugiau įstatymo projektų dėl Astravo AE veiklos. Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Klaipėdos nafta“ sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 134 mln. eurų paskolos suteikimo. Paskola bus naudojama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui. Seimas yra pritaręs 275 mln. eurų vertės valstybės garantijų suteikimui NIB ir Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui-saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti. Laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
„Ignitis grupės“ antrinių bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas išbraukti visas šių bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
Gruodį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio sporto komplekso koncesijos sutartį. Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Bendra Daugiafunkcio komplekso kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“ bei išskaidžius mokėjimą per 25 metus, sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.
Baigta valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reforma, kurios metu buvo įsteigtos trys atskiros įmonės: „LG Keleiviai“, „LG Cargo“ ir „LG Infrastruktūra.“ Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui 2018 m. gruodį pritarė Seimas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjusi SBA grupės įmonė „Bei Capital” prieš kurį laiką pasitraukė iš konkurso, o ŽŪM perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė paliko pareigas.
Seimas patvirtino 2020 metų biudžeto projektą. Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų).
Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
Jau beveik dveji metai, kai žiniasklaida yra klaidinama teisėsaugos (manau, tyčia, specialiai ir melagingai, kad pateisintų išpūstą „mailiaus bylos“ burbulą), taigi žiniasklaida neteisingai informuoja visuomenę apie „mailiaus bylos“ įvykius.
Pavyzdžiui, vienoje televizijoje 2011 spalio 26 dieną prieš pradedant žinių laidą pranešėjas skelbia žinių anonsą: „teismas pradeda svarstyti vadinamąją “mailiaus bylą”, 9 žmonės įtariami pasisavinę 20 mln. litų…“ (tai, supraskite, jau yra pasisavinę 20 mln.?).
Kitas pavyzdys: 2011 spalio 26 dieną viename interneto portale pasirodo straipsnis: „Mailiaus byla“: teisėjų ir prokurorų dvikova tęsiasi“. Ten rašoma: „trečiadienį teisme toliau ketinta nagrinėjant „mailiaus“ bylą, kurioje buvusiam Lietuvos banko vadovui Romualdui Visokavičiui ir dar devyniems asmenims pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės turto įsigijimo nusikalstamu būdu ir kt.“ (tai yra, supraskite, nusikalstamu būdu jau įsigyto turto už 10 mln litų, kaip toliau rašoma šiame straipsnyje, ir kažkodėl atsiranda 10 asmenų, nors ištikrųjų yra 9 asmenys, kuriuos bandoma apkaltinti?).
