Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimui pateikta Gražinos Ramanauskaitės kandidatūra antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
Kalbėdama iš Seimo tribūnos G. Ramanauskaitė apžvelgė, ką pavyko nuveikti per penkerius kadencijos metus.
„Žymiai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai: išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų ir buvo priimta dvigubai daugiau sprendimų, stipriai išaugo tyrimų, atliekamų savo iniciatyva, skaičius. Įprasta praktika tapo viešos konsultacijos ir rekomendacijos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai – sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 procentų. Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome labiau matomi – tapau Pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare“,– sakė G. Ramanauskaitė.
Pasak jos, daugiau dėmesio skirta visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje buvo įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams.
„Tai davė savo vaisių – išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba, mūsų sprendimai – gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi, ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėja suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama“,– sakė G. Ramanauskaitė.
Ji apgailestavo, kad tarnybos biudžetas jau 10 metų išliko toks pats, nors atsirado naujų funkcijų, padidėjo darbo krūviai ir veiklos tempai.
„Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą“,– sakė ji.
G. Ramanauskaitė prašė Seimo palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę.
G. Ramanauskaitė iš Seimo tribūnos žadėjo dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įtraukimą į savo teisių gynimą, ypatingą dėmesį skiriant asmenų garbės ir orumo, privatumo, duomenų apsaugos gynybai.
ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai yra pritaręs G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
Po prisistatymo Seime G. Ramanauskaitės kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas birželio mėnesį.
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Ji yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete. Darbą Lietuvos naujienų agentūroje ELTA G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pradėjo 1998 m., 2007 m. buvo paskirta Lietuvos naujienų agentūros ELTA generaline direktore. Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti Gražinos Ramanauskaitės kandidatūrą antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketina pateikti du nutarimų projektus – viename iš jų siūloma pagal Visuomenės informavimo įstatymą atleisti G. Ramanauskaitę iš Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų, o kitame – paskirti ją kitai kadencijai į šias pareigas.
Siūloma, kad nutarimas dėl atleidimo įsigaliotų šių metų birželio 17 d., o dėl paskyrimo – birželio 18 d.
Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės.
Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
Į Kultūros komiteto prašymą siūlyti kandidatus eiti šias pareigas atsakė net 9 organizacijos. Visos jos pateikė vienintelę kandidatę – šiuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas einančią G. Ramanauskaitę.
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Galutinį sprendimą, ar ji bus paskirta antrai kadencijai, priims Seimas.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos.
Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Praėjusį ketvirtadienį Seime buvo surengtas apskritasis stalas dėl žodžio laisvės kriminalizavimo pasiekimų ir problemų Lietuvoje.
Daugelio renginio dalyvių išvados labai aiškios – ne viskas tvarkoje su tuo teisiniu reguliavimu ir bausmėmis bei jų skyrimu už netinkamai pasakytą žodį.
Tačiau problemos esmę bene įspūdingiausiai apibūdino Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas. Jis galiojantį teisinį reguliavimą (keletą BK straipsnių dėl šmeižto, įžeidimo) palygino su liaudies išmintimi, kuri sako, kad žvirbliu išlėkęs žodis jaučiu sugrįžta. Labai taiklu. Ypač turint galvoje kai kuriuos teismų sprendimus bylose dėl šmeižto ar įžeidimo.
Dabar jau tikrai žinau, kur judame Lietuvoje – kalbėti galima tik apie valdžios (greičiausiai, teisminės) patvirtintus faktus. Visa kita negali būti nei skelbiama, nei aptariama.
Tokią nuomonę susidariau ne tada, kai mane nuteisė už kritišką nuomonę apie pono Vito Tomkaus leidinius. Tai nutiko tik šiomis dienomis, kai atidžiai perskaičiau Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl teisėjų kritikos ribų ir pačios teismų sistemos šio sprendimo interpretaciją.
Dabar jau suprantu ir tai, kodėl teisėja A. K. Macevičienė mane nuteisė. Net beveik nesistebėčiau, jei nuosprendis Lietuvoje nebūtų pakeistas.
Ir turiu tam argumentą: lygiai vieną dieną prieš man paskelbiant nuosprendį Nacionalinės teismų administracijos puslapyje pasirodė štai tokio pobūdžio pranešimas:
“Žurnalistų etikos inspektorius: teisėjai yra vieši asmenys, tačiau apie juos negali būti skelbiama neobjektyvi, išsamiai nepatikrinta informacija.”
Rašytoja ir žurnalistė Loreta Jastramskienė, prieš ketverius metus išleidusi pirmąjį savo romaną „Vanduo nemoka kalbėti“, šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatė antrąjį – „Juokingos moters agapė“.
Romane vaizduojama lietuviška tikrovė – 1999–2009 metų gyvenimas su pakilimais ir nuosmukiais, reikšmingais Lietuvai įvykiais ir jų atspindžiu viduriniam socialiniam sluoksniui priskiriamų žmonių gyvenime.
Su „Juokingos moters agapės“ autore Loreta JASTRAMSKIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Tikriausiai visi esame skaitę užsienio kalbomis parašytų publikacijų, kurios žeidė mūsų lietuviškąjį orumą ir savigarbą. Neabejoju, jog tendencingų antilietuviškų rašinių esame matę tiek rusiškuose, tiek lenkiškuose, tiek vokiškuose ar kokia nors kita užsienio kalba leidžiamuose leidiniuose.
Tačiau daugelis iš mūsų tik skėsteldavome rankomis liūdnai atsidusdami: “negalime nieko pakeisti”. Nejaugi priversime, pavyzdžiui, “Pravdą” ar “Izvestijas” rašyti palankiau, pateikiant ir lietuviškuosius argumentus? O juk būdų, kaip priešintis antilietuviškoms dezinformacijoms, esama. Užtektinai. Ir veiksmingų. Tiesiog nereikia sėdėt nuolankiai sukryžiavus rankų.
Siunčiame Jums Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-08-20 sprendimo Nr. SPR-51 elektroninį variantą. Informuojame, kad nebūtina šį sprendimą viešai paskelbti Jūsų valdomame interneto tinklalapyje, tačiau būtina paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius ir Česlovo Jezersko garbę bei orumą žeminančius teiginius: “<…> Česlovas Jezerskas yra oficialus partijos “Tvarka ir teisingumas” kandidatas į Lietuvos Respublikos postą”, “O sovietmečiu pačius gabiausius imtynininkus SSRS teritorijoje kontroliavo visagalė slaptoji tarnyba – KGB”.
Pagarbiai, Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis
