Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos šalys išreiškė apgailestavimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo patraukti šalį iš tarptautinės karinės žvalgybos sutarties.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko „Atviro dangaus“ (angl. „Open Skies“) sutarties. Šis sutartis ją pasirašiusioms šalims leidžia iš anksto perspėjus atlikti žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijos ir stebėti galimas karines operacijas.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant padidinti skaidrumą ir didžiausių pasaulio valstybių tarpusavio pasitikėjimą, o sutarties šalininkai teigia, kad Vašingtono pasitraukimas gali kelti grėsmę Europai.
„Apgailestaujame dėl Jungtinių Valstijų ketinimo pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors taip pat nerimaujame dėl to, kaip sutarties laikosi Rusijos Federacija“, – sakoma bendrame šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
JAV kaltina Rusiją blokuojant kitų šalių žvalgybinius skrydžius, kuriais siekiama stebėti karines pratybas. Tokie veiksmai yra leidžiami pagal „Atviro dangaus“ sutartį.
NATO šalių ambasadorius penktadienį susitiks aptarti JAV pasitraukimo, kuris įsigalios po 6 mėnesių. Oro balionas neįprastų formų. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį išplatintą pranešimą pasirašė Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Suomija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Čekija ir Švedija.
„Atviro dangaus“ sutartis yra esminis tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimo mechanizmo elementas, kuris buvo sukurtas pastaraisiais dešimtmečiais. Juo siekiama didinti skaidrumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.
Europos šalys pabrėžė tęsiančios diskusijas su Rusija, kad būtų „išspręsti kylantys klausimai“, įskaitant klausimus dėl „nepagrįstų apribojimų“, įvedamų skrydžiams virš Kaliningrado srities.
„Juodasis skydas“ (Black shield) – Amerikos žvalgybinių lėktuvų A–12 Oxcart skrydžių virš Šiaurės Vietnamo 1967–1968 metais kodinis pavadinimas. Lėktuvai skrisdavo iš JAV KOP Kadenos bazėsOkinavoje.
Operacijos planą CŽV parengė dar 1965 metais, bet kadangi nebuvo žvalgybinių duomenų apie (numanomą) sovietų „žemė – oras“ (RPK) klasės raketų paleidimo kompleksų išdėstymą Šiaurės Vietname, skrydžius virš karo veiksmų teatro teko atidėti iki 1967 metų. Pagaliau 1967 metų gegužės 16 dieną, detaliai apsvarsčius klausimą, prezidentas Džonsonas pritarė būtent A–12 panaudojimui (žvalgybiniuose lėktuvuose U–2 įtaisytos kameros buvo ne tokios tobulos ir jie patys buvo pažeidžiamesni).
