VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, Žvalgybos įstatymu ir atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo spalio 15 d. skiria Vaidotą Mažeiką VSD direktoriaus pavaduotoju penkeriems metams ir suteikia jam antrą rangą.

V. Mažeika yra baigęs istorijos ir pedagogikos studijas Vilniaus pedagoginiame institute. 1999 m. Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos istorijos institutas jam suteikė daktaro mokslo laipsnį. Tais pačiais metais V. Mažeika pradėjo karjerą VSD, o 2015 m. buvo paskirtas VSD direktoriaus pavaduotoju.

Prezidentas VSD direktorių D. Jauniškį ir jo pavaduotojus Kęstutį Budrį, Remigijų Bridikį ir V. Mažeiką į pareigas skyrė antrai kadencijai.

„Sveikinu ligšiolinius pokyčius VSD ir raginu departamento vadovybę tęsti darbus prioritetinėse nacionalinio saugumo srityse. Tegul organizacijos pertvarkos ją sustiprina ir garantuoja didesnį veiklos efektyvumą bei visapusišką atitiktį įstatymams“, – sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, VSD šiuo metu orientuojasi į žymiai platesnį grėsmių ir pavojų spektrą nei prieš penkerius metus. Kitoms valstybės institucijoms tai reiškia geresnes galimybes priimti tikslesnius ir greitesnius sprendimus, remiantis patikima žvalgybine informacija.

Šalies vadovas tikisi, kad VSD vadovybė antroje kadencijoje sėkmingai tvarkysis ne tik su įprastomis, Lietuvos geopolitinės padėties sąlygotomis grėsmėmis, bet ir su naujais iššūkiais, kuriuos kuria dinamiška tarptautinio saugumo situacija. Pandemijos, technogeniniai ir ekologiniai pavojai – naujos sritys, kurias žvalgyba privalo aprėpti, laiku nustatyti grėsmes ir apie jas įspėti.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.10.13; 18:18

Atsargiai – fotografuoja. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketina teikti Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. Jis vykdytų žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
 
Projektą parengę konservatoriai Seimo nariai G. Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas sako, kad nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą, užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją.
 
Pasak jų, įsteigus Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes „žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu“.
 
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
 
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
 
Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 06:00

Eltos korespondentė Paulina Levickytė ir buvęs V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės patarėjas, dabar konservatorių konsultantas Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė tvirtina, kad politinės kultūros nepaisymas ir keršto politika yra valdančiųjų „valstiečių“ kadencijos braižas.
 
Šiuo metu Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionių demokratų partiją strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais konsultuojantis M. Lingė sako esąs įsitikinęs, kad valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Pasak jo, nors „valstiečiai“ ir žarstėsi komplimentais naujai išrinktam šalies vadovui jo kadencijos pradžioje, iš tikrųjų siekia prezidentą padaryti savo asmeniniu notaru.
 
„Prezidentą norima paversti notaru, kad tai, ką pateikia valdančioji koalicija, būtų tvirtinama“, – interviu Eltai sako M. Lingė ir pabrėžia, kad to, kaip pastaruoju metu yra žeminamas šalies vadovas, D. Grybauskaitės prezidentavimo metu tiesiog neįsivaizduoja.
 
Rinkimų kartelės mažinimo klausimas buvo vienas esminių šios savaitės įvykių. Vis dėlto valdantiesiems pritrūko vieno balso. Kaip apskritai vertinate tokias iniciatyvas?
 
Šie valdantieji apskritai pasižymi tuo, kad jie naudojasi valstybe, Konstitucija, teisės aktais savo poreikių patenkinimui. Kartelės klausimas nėra pirmas. Prisiminkime, kuomet buvo bandoma net ir referendumo kartelę žeminti, kad jiems tai palankiai pasitarnautų. Prisiminkime situaciją dėl partijų finansavimo, kuomet viena politinė jėga nepraėjo pro galiojančius mechanizmus, taip pat buvo ieškoma, kaip sau pasigerinti sąlygas. Tiksliau, buvo norėta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ užtikrinti finansavimą (…).
 
Be abejo, tai neetiška, neformuoja geros politinės kultūros. Tai yra neatsakinga, ir tokie sprendimai nedidina visuomenės pasitikėjimo. Kitas klausimas, kurį nuolat sprendžia valdantieji, tai perteklinė keršto darbotvarkė, muštynių darbotvarkė. Nusitaikoma į tikslinius objektus, valdžia naudojama persekiojant opoziciją. Kiek serialo serijų turėjo Pranckietis? Tikriausiai dabar net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandomą jį atstatydinti. Taip pat Narkevičiaus klausimas tapo ištęstas. Tuomet buvo mulkinamas tiek prezidentas, tiek visuomenė. Tai jie žadėjo klausimą po savaitės, tai advento metu nebuvo galima spręsti…
 
Antradienį po balsavimo valdantieji teigė, kad daugelis koalicijos partnerių sulaukė skambučių iš Prezidentūros, konkrečiai iš Povilo Mačiulio. Kaip vertinate tokias Prezidentūros iniciatyvas? Ar jūs būdamas D. Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju taip pat naudojote tokią praktiką?
 
Turbūt nieko kriminalinio nėra, kai institucijos bendrauja tarpusavyje ir kada yra ginami interesai. Jeigu mes inicijuodavome kažkokius įstatymo projektus, tai toks bendravimas buvo visiškai normalus. Klausimas, be abejonės, yra tai, koks pokalbio turinys. Mes nežinome ir niekas neatskleidė tų pokalbių turinio, kaip ten iš tiesų buvo. Ar ten buvo tiesiog prašoma, ar ten buvo reikalaujama, ar šantažuojama. Patys paskelbė iš tribūnų tokią informaciją, bet turinio neatskleidė. Žinia ta, kad patarėjai skambina Seimo nariams… Turbūt šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad yra įmanoma kitaip dirbti. Klausimas tik, koks yra turinys.
 
Antradienį vainikavo valdančiųjų sprendimas palikti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių poste. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar manote, kad santykiai tarp valdančiųjų ir skelbtas konstruktyvus bendradarbiavimas baigėsi?
 
Taip (kalbėdami apie konstruktyvų bendradarbiavimą. – ELTA) valdantieji iš pradžių bandė užliūliuoti prezidentą. Bet dabar suprantame, kad buvo siūlomi nuodai taurėje. Matyt, tos pagyros, atitekusios šalies vadovui, nebuvo nuoširdžiausiais tikslais išsakytos. Bet grįžkime į 2016 metus, kai ši Vyriausybė buvo formuojama kokybiškai kitaip. Kuomet Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis formavo XVII Vyriausybę, buvo bendras sutarimas, kad mes neišleisime į viešumą žmonių pavardžių, jeigu tarpusavyje nesuderinsime kandidatūros tinkamumo. Pagal Konstituciją Vyriausybės formavime dalyvauja du subjektai, tai yra premjeras, kuris teikia, ir prezidentas, kuris deda savo parašą ant dekreto ir tvirtina. Kas pas mus Lietuvoje atsitiko ir kokia tradicija yra dabar? Prezidentą norima paversti notaru, kad, ką pateikia valdančioji koalicija, tas turi būti tvirtinama. Taip išeina, kad ministras pirmininkas yra tik paštininkas, kuris nuneša į Prezidentūrą raštą, o prezidentas yra notaras, kuris deda antspaudą ir tvirtina, ką atnešė valdantieji.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konstitucinis santykis ir konstitucinė atsakomybė yra būtent tarp šitų dviejų grandžių – premjero ir prezidento. 2016 m. tikrai jautėme, kad ir valdančioji dauguma, bent jau S. Skvernelis, jautėsi turįs daugiau manevro laisvės ir tikrai daugiau galimybių keisti kandidatūras, kurios atrodydavo nepriimtinos.
 
Visuomenė matė pakankamai darnų, geranorišką bendradarbiavimą tarp institucijų, ir visos kandidatūros buvo tarsi derinamos. Buvo ieškoma geriausių sprendimų. Tas principas tenkino ir džiugino… Bet kas atsitiko? Matyt, kažkuriame etape jie nusimušė nuo tos tradicijos.
 
Tikriausiai tuomet, kada prasidėjo politinis procesas – rinkimai, kuomet vyko daug politinės košės. Pats S. Skvernelis yra pripažinęs, kad teisingumo ministrą Giedrių Danėlių jis teikė nesuderinęs su prezidente. Prezidentė pirmiausia sužinojo iš spaudos, kad bus toks kandidatas teikiamas. Jie patys buvo susikūrę ir pasitvirtinę taisykles, kad mes veikiame būtent taip, o paskui kažkokiame etape pradeda elgtis kitaip.
 
Taigi priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia jau ieškoti kažkur kitur. Užvirė kiti politiniai tikslai ir išskaičiavimai, kad jie nebenorėjo veikti taip, kaip buvo sutarę (…).
 
Konstituciškai prezidentas ministro atleisti negali. Ar siūlytumėte šalies vadovui reikalauti tiesiogiai premjero atsakomybės bei reikšti jam nepasitikėjimą? Koks apskritai šioje vietoje galėtų būti prezidento vaidmuo? Prisimenat, kad ir prezidentė D. Grybauskaitė nepasitenkinimą reiškė taip pat keliems ministrams, bet šie liko postuose.
 
Kiekviena situacija yra individuali (…). Su Kęstučio Trečioko klausimu buvo panaši situacija. Kodėl jis tuo metu buvo ginamas? Nes jis daugiau ar mažiau buvo surištas su premjeru. Tuo metu Vyriausybė teikė nutarimą dėl „Vijūnėlės dvaro“. Jeigu premjeras būtų atleidęs ministrą, tikėtina, kad pastarasis nebūtų tylėjęs – būtų su savimi skandinęs ir premjerą. Jie buvo dviese sulipinti. Tokiu pačiu principu viskas vyksta ir dabar. Tik dabar rankų sukabinimas yra dar tvirtesnis. Keliuko klausimas sulipdė ir negali lengvai atskirti ministro (nuo premjero. – ELTA). Vieno ministro nereikia vertinti, reikia žiūrėti bendros Vyriausybės atsakomybės.
 
Ką rodo ne toks senas Ramūno Karbauskio pasisakymas, kad jie gailisi, jog neužstojo buvusio ministro (Broniaus. – ELTA) Markausko. Ką tai reiškia? Ministras tuomet nebuvo tiesiogiai sulipdytas, todėl ir valdantieji jo lengviau atsisakė. Jiems lengviau buvo priimti sprendimą dėl jo pasitraukimo, kad nebūtų balasto. Yra dar vienas svarbus klausimas – kur pagal valdančiuosius yra riba, rodanti, kad jau viskas, kad ministras turi trauktis. Jeigu ant stalo yra dedami pažeidimai, faktai, tačiau vis tiek ciniškai nenorima nieko matyti.
 
Su prezidentu dabar, matyt, vyksta kovos dėl institucinių galių. Bandoma siaurinti prezidento galias, ne įgaliojimus, bet galias. Tačiau su laiku gali ateiti ir prezidento įgaliojimų siaurinimo eilė. Įvairiose Seimo kadencijose ir anksčiau siekta siaurinti prezidento galimybes paveikti viešąjį politikos diskursą. Geras pavyzdys yra susijęs su Generaline prokuratūra, kuomet įvairūs Seimai bandydavo, apribojant prezidento galimybes, patys įgyti daugiau galių skiriant ar atleidžiant prokurorus (…). Galių siaurinimas vyksta panašiais principais: nesiskaitoma su prezidentu, bandoma jį žeminti. Pavyzdžiui, antradienį… Kaip vertinti tai, kai (aplinkos. – ELTA) ministras į susitikimą pas šalies vadovą vėlavo pusantros valandos. Sunkiai galime įsivaizduoti tokias situacijas prie D. Grybauskaitės.
 
Valdantieji reiškė nepasitenkinimą kritikuojantiems Lenkų rinkimų akcijos politikus. Valdantieji teigė, kad kaltinimai yra pučiami tyčia ir kad tai fake news. Premjeras užsiminė, kad dėl šios kritikos Valdemaro Tomaševskio vedama partija gali tiesiog būti stumiama į Rytų erdvę. Kaip regite šią situaciją?
 
Tai yra politinė gynyba. Kai nebelieka realių argumentų, lieka tik neigti esamą nekompetencijos faktą. Kaip teigė D. Grybauskaitė, J. Narkevičius apskritai neturėjo būti skiriamas. Skyrimo metu prezidentas gali įvertinti du dalykus: kompetenciją ir skaidrumą. Tokiu būdu ir prezidentė nėra paskyrusi poros ministrų dėl nekompetencijos (…). Bet jei (tarp valdančiųjų ir prezidento. – ELTA) pradeda skirtis ministro vertinimai, atsiranda ir politinė gynyba. Bandoma permetinėti fokusą ir ieškoma, kaip dėl to gali būti kalta opozicija.
 
Premjeras naujuosius metus pradėjo sveikinimu konservatoriams, pavadindamas juos antivalstybine partija. Kadencijai einant į pabaigą, manote, kad santykiai su premjeru nebebus konstruktyvūs?
 
Kuomet vyrauja muštynių darbotvarkė, nebereikia formalios koalicijos. Kam reikia turėti 71? Muštis gali ir turėdamas tik raumenų arba jėgos, agresijos ar drąsos. Užtenka 1 ar 3 žmonių „chebrytės“, kurie gali eiti ir daužyti visiems kur papuola. Galima išvadinti antivalstybininkais, galima nesiskaityti ir žeminti šalies vadovą. Taip, tai yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau tuomet parodai ir savo politinės kultūros lygį, kai išeidamas į agresyvią kampaniją pasakai, kad aš nebeturiu jokių darbinių klausimų.
 
Grįžtant prie aktualijų, Prezidentūra teikia Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios žvalgybai leistų iškviesti žmogų prevenciniam pokalbiui. Valdantieji tokią iniciatyvą remia ir teigia sunkiai įsivaizduojantys, kaip VSD apskritai galėjo be šių priemonių dirbti. Tuo metu opozicija bei kai kurie politologai tokias pataisas kritikuoja, o D. Grybauskaitė užsiminė, kad ir jos kandidatūroje buvo mėginimų teikti tokias įstatymo pataisas, bet, pasak jos, pataisos perteklinės bei prasilenkiančios su žmogaus teisėmis. Ar manote, kad tokių pataisų reikia?
 
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūrai, kaip turinčiai tautos pasitikėjimą, nereikėtų savęs pastatyti į paštininko poziciją. Jei kokios nors tarnybos, institucijos atneša jau paruoštus įstatymo projektus, reikia kritiškai įvertinti. Tuo labiau, jei savo vardu ruošiamasi teikti. Vertėtų į tuos klausimus kritiškiau žiūrėti. Be abejonės, dabar gali pasimatyti ir daugiau klausimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo sprendžiami anksčiau. Buvo, matyt, tam tikros priežastys, kodėl to nebuvo daroma. Tai dabar tie klausimai, tiesiog sulaukę palankaus laiko, sąlygų bei aplinkybių, gali vėl grįžti į darbotvarkę. Tai vienas tokių klausimų susijęs su Žvalgybos įstatymo pataisomis. Šį įstatymą reikia šiek tiek tobulinti. Visi sutariame, kad žvalgybos institucijos turi būti veiksnios ir turi turėti tam tikrus instrumentus. Bet vėlgi negalima sukurti aplinkybių, kad jos galėtų daryti tai, ką nori. Todėl turi būti sukurti mechanizmai, kurie apsaugotų ir neleistų susidaryti kažkokiai savivalei.
 
Žiūrint į reitingus, konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Jei TS–LKD laimės rinkimus, jūs, kaip konsultantas, ką siūlysite daryti Gabrieliui Landsbergiui? Kokiame poste jį matytumėte? Siūlytumėte daryti kaip R. Karbauskiui, ar vis dėlto eiti į Seimo pirmininkus ar premjerus?
 
Aš jokių formalių pareigų Tėvynės sąjungoje dar neturiu. Tai nenorėčiau leistis į spekuliacijas ir pradėti dalinti patarimus. Jeigu pasigiri laimikiu dar prieš jį nušovęs, dažniausiai didelės sėkmės nesulauki. Pirmiausia, dabar reikia susikoncentruoti į darbą su žmonėmis, į darbą su partijos struktūromis, ir tik po spalio 26 dienos turbūt jau galima kalbėtis apie tuos klausimus, kada bus žinoma rinkėjų valia po antrojo rinkimų turo.
 
Roko Masiulio klausimas buvo eskaluojamas pastarąjį mėnesį taip pat. R. Karbauskis teigia, kad būtent R. Masiulis susimokė prieš J. Narkevičių ir nori jam pakenkti. Ar visas šis konfliktas nepakeitė noro jį vis dar kviestis į konservatorių gretas?
 
Galime kalbėti tik apie tai, ką R. Masiulis yra viešai pasakęs, – dabar jis nebedalyvauja politikoje. Kiek ilgai tai tęsis, niekas negali atsakyti be paties R. Masiulio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.

Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?

VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.

„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.

Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.

„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.

Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.

„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais“ yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.

Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

2020.01.13; 17:04

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino Prezidentūros siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės vadovo, žvalgybos tarnyboms suteikus daugiau galių, turi būti garantuota ir efektyvi jų kontrolė.
 
„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
 
Kartu S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad diskusijas visuomenėje sukėlusios Žvalgybos įstatymo pataisos, ypač pasiūlymas dėl prevencinio pokalbio, kėsinasi į žmogaus teises bei laisves.
 
„Nemanau, kad tai turėtų būti intervencija į žmogaus teises. Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu tai, kada tenka reaguoti jau į pasekmes, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad stiprinant žvalgybos struktūras reikėtų pagalvoti ir apie jų kontrolės mechanizmus.
 
„Aš tikrai nematau grėsmės ir baimės, nors kiekvienu atveju, kai mes (valstybės struktūroms. – ELTA) suteikiame papildomą įrankį – tai tas klausimas kyla, ar mes sugebėsime vykdyti šių žinybų politinę kontrolę. Todėl diskusijos dėl ombudsmeno, kurios vyksta Seime, yra tikrai vertos dėmesio“, – apibendrino premjeras.   
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 16:22

Pikta diskusija

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
 
„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Razma.
 
 „Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.
 
Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.
 
„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.
 
Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.
 
„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.
 
Pasak A. Razmos, priešiška žvalgyba gali nusitaikyti į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.
 
„Jeigu žmogus tampa žvalgybos taikiniu, jis apie tai niekada nesužinos. Žvalgyba neartėja pati, ji priartėja per žmogaus kontaktus, per jo asmeninius pažįstamus ir t.t. Su žmogumi pradeda dirbti ištisa (priešiškų žvalgybų – ELTA) profesionalių psichologų, ekspertų, analitikų komanda. Žmogus atsiranda vienas prieš sistemą. Valstybės žvalgybos institucijos, turinčios galias ir vykdančios kontržvalgybą, prieš kurios akis rutuliuojasi ši istorija, turėtų perspėti žmogų apie jam gresiantį pavojų, kol jis dar nėra pastatytas į tam tikrą kompromituojančią situaciją. Tai tokia yra prasmė prevencinio pokalbio“, – teigė A. Razma.
 
A. Razma primena, kad Žvalgybos įstatymu vadovaujasi dvi institucijos – VSD bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Diskusija, kai vienas kito nesuprata…
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 10:30

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Žvalgybos įstatymo pataisos numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.
 
Nauja Žvalgybos įstatymo redakcija taip pat numato drausti vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. Siekiama ištaisyti ir išryškėjusius dabartinio žvalgybos tarnybų personalo administravimo trūkumus.
 
Kriminalinės žvalgybos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama inkorporuoti Žvalgybos įstatymo pataisas į teisinę sistemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 07:00

Lietuvos saugumas (VSD)

Kovo 26 d. 10 val. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2017 metus.

Tiesioginę spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius plk. Remigijus Baltrėnas, iš LR Seimo rūmų spaudos konferencijų salės bus galima stebėti per Seimo televiziją, internetinėje svetainėje www.Lrs.lt.

Naujausią grėsmių vertinimą pristatymo dieną, nuo 8 val. ryto, bus galima skaityti VSD ir KAM internetiniuose puslapiuose www.vsd.lt bei www.kam.lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.

Informacijos šaltinis – VSD

2018.03.26; 06:07

Lietuviškasis referendumas dėl žemės pardavimo – nepardavimo užsieniečiams patyrė fiasko. Kuo šis pralaimėjimas naudingas Lietuvai? Jis skaudžiai pamokė populistus, troškusius valstybę įvelti į beprasmių, nereikalingų ir net pavojingų referendumų maratoną.

Dabar jau akivaizdu, kad į Lietuvos istorijos puslapius ši daugiausia tautininkų proteguota akcija pateks kaip toji, kuri sulaukė rekordiškai menko piliečių aktyvumo. Balsuoti atėjo vos 14,97 proc. žmonių, nors prie balsadėžių, sėkmės atveju, susirinkti turėjo mažų mažiausiai 50,01 proc. rinkėjų. Tik tada referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Continue reading „Kokie referendumai mums reikalingi“

anusauskas_slaptai.lt

Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas sukurs ne tik naują teisinę civilinės ir karinės žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują kokybę. Įstatymas jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.

Pasak vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.

Continue reading „Arvydas Anušauskas: „Naujas Žvalgybos įstatymas sukurtų kitokios kokybės Lietuvos žvalgybą““