Ministrų Kabinetas trečiadienį renkasi svarstyti siūlymo uždrausti cirko veikloje naudoti laukinius gyvūnus.
 
Praėjusios savaitės posėdyje, prireikus redakcinio pobūdžio pataisymo, šio siūlymo svarstymas buvo atidėtas.
 
Vyriausybės nutarimo projekte siūloma apibrėžti cirką kaip keliaujančią parodą ar kilnojamą žvėryną, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų.
 
Taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose.
 
„Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti draudimas neužkirs kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose“, – teigiama dokumente.
 
Siūloma taip pat nustatyti naują reikalavimą gauti leidimą įvežti į Lietuvą iš trečiųjų šalių bei išvežti iš Lietuvos nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų trofėjus, išskyrus medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklėse (pavyzdžiui, stirnų, briedžių, šernų ar elnių), medžioklės trofėjus.
 
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais.
 
Projekto autorius pažymi, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių.
 
Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.28; 07:10
 
 
 

Taigi „energetiškai pakrauti“ akmenys su dubenimis ir kitais ženklais tarsi paliudijo, kad čia, kur dabar stovi Šv. Jurgio bažnyčia ir kur tęsiasi V. Kudirkos aikštė, kažkada būta šventvietės. Ir visiškai tikėtina, jog kažkur netoliese buvo kraunami ritualiniai laužai ir deginami „visi Lietuvos kunigaikščiai ir žymiausi bajorai“, o vėliau gal net ir paprasti miestiečiai.

Malkos šventajai ugniai buvo imamos iš šventos giraitės, kuri nuo čia tęsėsi iki pat Žvėryno. Senovėje čia išties buvusi giria, tikriausiai tokia pat kaip Vingio parke ar Karoliniškių draustinio kalvose. Matyt, iškeliaujančiųjų su dūmais į Dausas čia radęsi daug, tad veikiai iš šventosios giraitės (lotyniškai lucus) beliko tik laukas.

Continue reading „Mitologinis Vilnius ( V )”