Vyriausybės valdininkai reikalavo, kad The Guardian sunaikintų iš Edvardo Snoudeno gautus failus, dalinai dėl to, kad užsienio žvalgybų agentai neva tai gali pasiklausyti pokalbių redakcijoje lazerių pagalba.
The Guardian žurnalistas Čarlis Arturas stengiasi suprasti, kiek patogus ir veiksmingas toks sekimo būdas. Aiškindamas, kodėl būtina sunaikinti slaptus failus, vienas ekspertas sakė, kad nutaikius lazerio spindulį į plastikinę stiklinę ar lango stiklą, galima klausytis pokalbių per atstumą.
Filmų apie šnipus mėgėjai tikriausiai pritardami linksėtų galvomis, rašo Č.Arturas. Iš tikrųjų Amerikos žvalgybininkai naudojo panašias technologijas prieš Rusijos ambasadas. Taip pat gauta pranešimų, kad lazerinis mikrofonas padėjo nustatyti, jog pastate Abotabade yra būtent Osama bin Ladenas.
Nepaisant to, daugelis ekspertų mano, kad pasiklausymas mažiau pavojingas už bet kurį kitą sekimo būdą. „Yra žymiai paprastesnių būdų sužinoti, kas dedasi kambaryje“, – pasakojo žurnalistui šnipinėjimo įrenginiais prekiaujančios Londono firmos direktorius Li Marksas.
Lazerinio sekimo principas labai paprastas, tęsia straipsnio autorius. Oro virpesiai kalbant atsimuša į stiklą, o nutaikytas į stiklą lazerio spindulys, savo ruožtu, keičia bangos ilgį, priklausomai nuo stiklo vibracijos. Sudėtingiausia nutaikyti lazerį – jis turi atsimušti į paviršių taisyklingu kampu.
Pasak Li, per visą karjerą jis nė karto nepardavė nė vieno lazerinio pasiklausymo įrenginio. Tačiau tai nereiškia, kad tokios technologijos nenaudojamos, pripažįsta žurnalistas. Ar jos praktiškos? Į tą klausimą gali atsakyti tik GCHQ.
Šaltinis: The Guardian
2013.08.29
