Už penkių talibų vadovų išlaisvinimą Baltuosius rūmus puolė aršiai kritikuoti abi Kongreso frakcijos, rašo Mauricijus Molinaris laikraštyje La Stampa.
„Amerikiečių seržanto Bouno Bergdalo išlaisvinimas mainais į penkis talibų vadovus buvo strateginis prezidento Barako Obamos pasirinkimas, susikertantis su jo pirmtakų kursu. Tas sprendimas, tikriausiai, sukels domino efektą su nenuspėjamais padariniais, – sakoma straipsnyje. – Kongresas sunerimęs, Vašingtone pastebimi nesutarimai administracijoje, žiniasklaida smerkia Baltuosius rūmus: Amerika parodė, kad pasiduoda savo priešų šantažui“.
Šio gesto esmė, prieštaraujanti pirmtakų politikai, – tai ne pats derybų su džihadistais faktas, o išlaisvinimas žmonių, „pavojingų nacionaliniam saugumui“, aiškina autorius. Ronaldas Reiganas ir Bilas Klintonas vedė slaptas derybas dėl įkaitų amerikiečių išlaisvinimo, bet niekas nepriėjo iki to, kad darytų paslaugą priešams konkrečiomis nuolaidomis, galinčiomis sustiprinti jų pozicijas Afganistane.
Barakas Obama griežtai pakeitė kursą, davęs potvarkį paleisti iš Gvantanamo karinio kalėjimo penkis žymius talibų atstovus, jau stojusius į sąjungą su Al Kajeda, ir tas sprendimas atveria galimybę analogiškiems reikalavimams ateityje, tęsia autorius. „Dabar negalima atmesti nei naujų grobimų, siekiant išlaisvinti kitus Talibano lyderius iš Gvantanamo, nei kitų kriminalinių gaujų, pavyzdžiui, Meksikos narkotikų organizacijų reikalavimų išlaisvinti jų bosus iš JAV kalėjimų“ – rašo Molinaris.
Niekas nenustebs, jei deputatai ir senatoriai, respublikonai ir demokratai, prieštaraus „įvykdyto išlaisvinimo būtinybei“, mano žurnalistas. Vašingtone ir už jo ribų plinta gandai, kad neseniai per netikėtą Obamos vizitą į Afganistaną CŽV vietinės atstovybės vadovas, pasisakęs prieš talibų išlaisvinimą, buvo atstatydintas prieš 48 valandas iki Bergdalo išlaisvinimo“, – praneša straipsnio autorius.
„Bergdalo išlaisvinimo pagrindas yra Obamos dialogo su priešininkais doktrina, bet prielaida, kad prezidentas padarė žalos nacionaliniam saugumui, susilpnina piliečių ir priešininkų akyse pasitikėjimą administracija, kuri dar turės gyvuoti 30 mėnesių“, – apibendrina straipsnio autorius.
Nuotraukoje: JAV prezidentas Barakas Obama – žmonos glėbyje.
Šaltinis: La Stampa
2014.06.13; 05:42
