Portale slaptai.lt paskelbtas videofilmas „Ar pavyko atrasti Latviją?“ Videosiužetas – apie neseniai Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliavusį renginį „Atrask Latviją“. Jei suteiksite tribūną, pasidalinsiu keliomis mintimis, juolab kad „Atrask Latviją“ mačiau savo akimis.
Pirmiausia norėčiau pagirti, jog slaptai.lt elgiasi valstybiškai, nepamiršdamas latviškų aktualijų. Filmuokime ne vien egzotiškas, intriguojančias „Azijos dienas“. Daug dėmesio skirkime ir latviams – artimiausiems, brangiausiems savo kaimynams.
Mūsų dėmesys latviams turėtų būti nuoširdus – iš širdies gelmių. Ypač tokia svarbia proga – į Lietuvą pirmą sykį sugužėjus latvių verslininkams, ekonomistams, politikams ir muzikantams specialiai demonstruoti savų pasiekimų bei laimėjimų!
Mano galva, visiems lietuviams privalėjo rūpėti, kaip Vilniaus Rotušės aikštėje latviams sekasi reklamuoti Latviją. Juk tai – neabejotinai prasmingas renginys. Drįsčiau sakyti, net – sensacingas.
Argi jums nekeista, kad per pastaruosius du dešimtmečius tai – tik pirmoji, todėl kol kas vienintelė išsami latvių viešnagė Vilniuje? Mums neįdomu žinoti, kaip gyvena broliai latviai? Mums įdomiau, kokius drabužius dėvi japonai, kokių kovos taktikų išmokę kiniečiai, kokį plovą verda tailandiečiai?
Nesakau, kad Azija – neverta mūsų dėmesio. Tiesiog noriu pabrėžti, jog dėmesys Latvijai turėtų būti bent jau ne mažesnis nei Azijai. Dabar gi nesuklysiu pasakęs, jog į Rotušės aikštę Azijos dienų pažiūrėti sugužėjo daugiau vilniečių nei atskubėjo į „Atrask Latviją“.
O juk nieko artimesnio ir brangesnio už latvius neturime. Ir neturėsime. Tačiau Rotušėje šurmuliavęs renginys „Atrask Latviją“ nesulaukė ypatingai gausaus būrio svečių.
Svarstyčiau šitaip: net jei ir nėra didelio poreikio domėtis latviškais gaminiais, tai privalėjome į Rotušės aikštę susirinkti vien draugsytės ir vienybės demonstravimo sumetimais.
Deja, palyginus „Azijos dienas“ ir „Atrask Latviją“, man skaudu pripažinti, jog Azija šį kartą nugalėjo Latviją.
Belieka viltis, jog bandymas atrasti Latviją – tikrai ne paskutinis. Turiu vilties, jog kiti bandymai bus sėkmingesni.
XXX
Bet juksėkmingesnibus tik tuo atveju, jei analizuosime klaidas. Jūsų portale esu perskaitęs įdomų trijų daliųinterviu „Lietuviškos – latviškos draugystės keistenybės“. Minimo interviu autorius – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių kalbos katedros profesorius, VDU Letonikos centro vadovas Alvydas BUTKUS.
Labai gilus, išsamus interviu. Dar tokio išsamaus, visas temas apimančio teksto apie Lietuvos – Latvijos draugystę nesu skaitęs. Prof. Alvydas Butkus – tikrai nuoširdus ir įžvalgus Latvijos bičiulis, aistrigas Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas.
Žodžiu, pasirinkote labai tinkamą pašnekovą ir labai svarbią temą – išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl trukdo nuoširdesnei, konkretesnei Lietuvos – Latvijos draugystei.
Taikliai pastebėjote – trukdytojų esama ir jie – galingi, įtakingi.Prof. Alvydo Butkaus tvirtinimu, „rimta Lietuvos – Latvijos bičiulyste labiausiai nesuinteresuota Rusija ir Lenkija. Todėl kai kurie bendri Lietuvos – Latvijos projektai greičiausiai ir stringa tiek Vyriausybėse, tiek ministerijose, tiek televizijose“.
Šie prof. A.Butkaus žodžiai giliai įsirėžė į atmintį…
XXX
Be kita ko, iš Latvijos ateina daug nerimą keliančių žinių. Viešojoje erdvėje gausu užuominų, esą Latvija, jei nenori būti Rusijos okupuota, privalo į naująjį savo Seimą (Saeimą) išrinkti kuo daugiau rusiškų partijų atstovų, kurie po to suformuotų prorusiškąją Latvijos Vyriausybę.
Rinkimai į Latvijos parlamentą – čia pat. Spalio 4-ąją. Politologė Ilzė Ostrovska latviškame laikraštyje „Neatkariga rita avize“ perspėja, jog „Latvijai gali būti primygtinai siūloma formuoti vyriausybę, sudarytą iš rusiškų partijų atstovų mainais į tai, kad valstybė nebus okupuota“.
O „Lietuvos žiniose“ pasakojama apie Rygos merą Nilą Ušakovą, kuris, neseniai viešėjęs Rusijoje, guodė Rusijos estrados dainininką Josifą Kobzoną, esą šis, sykį neįleistas į Latviją kaip nepageidaujamas asmuo, po šių metų spalio 4-osios į Latviją galės važinėti niekieno nekliudomas, niekieno netrukdomas.
Žodžiu, Latvijos sostinės meras įsitikinęs, jog Latvija provakarietišką kryptį netrukus iškeis į prorusiškąją, Kremliui palankią.
Beje, dėl draudimo įvažiuoti į Latviją įžūlusis J.Kobzonas Latviją paskundė Latviją Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Nenustebčiau, jei dainininkas, kurio dainų Latvijai tikrai niekad nereikėjo ir tikrai niekad nereikės, teisminį ginčą prieš Latviją lengvai laimėtų. Juk puikiai suvokiame, kad europietiškos institucijos ne visuomet pajėgios susigaudyti, kur auka, o kur – agresorius.
XXX
Įsiminė ir žinomo Latvijos rašytojo Alberto Belo duotas interviu latviškam laikraščiui „Latvijas avize“ (apie tai rašo ir „Lietuvos žinios“). Psichologinių romanų specialistas tvirtina, jog Latvijoje tebėra užsimaskavusių sovietinių kariškių, kurie, Kremliui davus specialų ženklą, susirastų sumaniai paslėptus ginklus ir … taptų „žaliaisiais žmogeliukais“.
Šiuo metu jie sėdi tyliai, niekur nekiša nosies, neprotestuoja , nerengia mitingų. Bet Vladimirui Putinui paprašius, nedelsiant imtų daryti tai, ką dabar separatistai daro Rytų Ukrainoje…
XXX
Aštrus latvių istoriko Edvino Šniuorės (daug triukšmo Europoje sukėlusio filmo „The Soviet story“ – apie klaikią Sovietų Sąjungo praeitį ir ne mažiau niūrią Rusijos dabartį – autorius) komentaras, paskelbtas žurnale „Sestdiena“ bei portale rus.delfi.lt.
Ponas E.Šniuorė (Edvinas Šnorė) pripažįsta, jog Latvijoje – daug Latvijai nelojalių rusakalbių.
Aikštingieji rusakalbiainenori prisitaikyti prie latvišųjų tradicijų ir kultūros. Pasipūtę rusakalbiai nenori išmokti latvių kalbos. Aikštingieji ir pasipūtėliai siekia, kad Latvija derintųsi prie jų norų ir užgaidų.
Tiksliau tariant, jie siekia, kad Latvija taptų rusiška.
O juk procesai turėtų klostytis atvirkščiai. Tau nepatinka latvių kalba, istorija, papročiai? Važiuok ten, kur nėra nieko latviško. Važiuok gyventi į Rusiją.
Istorikas, kandidatas į Latvijos Saeimą E.Šniuorė sako: „Reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad žmonės, kuriems Latvijoje sunku, kurie mano, kad būtinybė išmokti latvių kalbą juos žemina bei apsunkina jų gyvenimą, turėtų galimybę išvykti ten, kur jiems geriau.“
Logiškas, demokratiškas sumanymas. Ne Latvija turi derintis prie rusakalbių, bet rusakalbiai – prie Latvijos. Bet Rusija, be abejo, kurps visokiausio pobūdžio intrigas, kad rusai, kuriems nepriimtina Latvijos kultūra, būtinai pasiliktų šioje šalyje. Kremliui verkiant reikia, kad Latvijoje kuo daugiau būtų tokių, kurie keltų kuo daugiau antilatviškų pretenzijų.
Rusija šiam scenarijui puikiai pasiruošusi. Latvijoje beveik pusė gyventojų – ne latviai. Jie dieną naktį nekliudomi žiūri rusiškas televizijas, skatinančias antilatviškas nuotaikas. E.Šniuorės įsitikinimu, per rusiškas televizijas skleidžiama „chrestomatinė karinė propaganda“.
Taigi E.Šniuorė ragina keisti nuomonę, „kad visi vietiniai rusai yra reikalingi ir kad visi yra mūsų draugai“. E.Šniuorė įsitikinęs, kad „didelės gyventojų dalies praradimas Latvijai problemų nesukeltų“.
Kokiais pavyzdžiais jis remiasi? Estija gausiai neįsileidžia kitataučių – sotų gyvenimą susikuria estiškomis rankomis. Panašiu keliu eina ir Islandija. Gyventojų – mažai. Bet imigrantų islandams nereikia – jie patys sugeba puoselėti islandiškąjį gerbuvį.
Tad kodėl jie, latviai, nepajėgtų sukurti turtingos, klestinčios, teisingos Latvijos?
XXX
Įsidėmėtina ir jūsų portale paskelbta kritiška prof. A.Butkaus mintis apie garsųjį Jūrmalos humoro festivalį. Jis tvirtina, jog nėra ko džiūgauti ar juolab didžiuotis Jūrmalos humoro festivaliu, į kurį susirenka žymūs rusų artistai, dainininkai, humoristai. Nes ši tradicija yra „Latvijos silpnybė ir tuo pačiu – Rusijos stiprybė“
Prof. A.Butkus rašo: „Jūrmalos festivalis – tai pastangos išlaikyti Latviją rusiškos kultūros erdvėje. Jūrmalos festivalis – pirmiausia politika, ir tik paskui menas, humoras, kultūra".
Kaip bebūtų liūdna, bet Jūrmala jau seniai nebe latviškas kurortas.
"Tokią pat politiką, prof. A.Butkaus teigimu, rusai puoselėja ir Lietuvoje. Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios išvakarėse labai dažnai į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą atvažiuoja žymus rusų atlikėjai. Jie tarsi atsitiktinai suguža į Lietuvą būtent tuomet, kai mes švenčiame nepriklausomybės šventes. Tokie sutapimai įtartini. Atvirai kalbant, mes puikiai suprantame, kodėl Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ar Liepos 6-osios išvakarėse Rusija stengiasi į Lietuvą atsiųsti savų dainininkų. Net jei atvykusiųjų dainos ir humoras yra apolitiški, mes pralaimime. O jei prasprūsta ir tokių svečių, kurių patriotiškos nuostatos ar sovietizmo nostalgija akivaizdžiai kertasi su mūsų laisvės idėjomis, Lietuva pralaimi dvigubai skaudžiau“.
Slaptai.lt nuotraukose – keletas akimirkų iš renginio „Atrask Latviją“, surengto Vilniaus Rotušės aikštėje.
2014.09.20; 08:24
