Kas yra ponas Turbjiornas Jaglandas (Thorbjørn Jagland) – besidomintieji užsienio politika lietuviai turėtų žinoti. Šis norvegas – Europos Tarybos generalinis sekretorius, šiai institucijai vadovaujantis nuo 2009-ųjų spalio mėnesio. Be to, jis dar ir kairiosios pakraipos „Norvegijos Nobelio komiteto“ pirmininkas, ir buvęs Norvegijos premjeras (1996 – 1997). Žodžiu, žinomas politikas tiek Norvegijoje, tiek Europoje.
Tačiau Suomijos ir Norvegijos spauda pastaruoju metu prisimena 1997-aisiais metais Suomijoje išleistą iš Sovietų Sąjungos pabėgusio KGB darbuotojo Olego Gordijevskio ir Inos Rogači knygą „Sokea peili“ („Aklas veidrodis“). Toji knyga turėjo sensacingą paantraštę: „KGB – Suomijos valdžios partijoje“. Knygoje rašoma ir apie KGB agentą „Jurijų“. Kas tas „Jurijus“?
Be kita ko, O.Gordijevskio ir I.Rogači veikale tvirtinama, jog apie 1980-uosius metus tarp Suomijos politikų būta net 90 užverbuotų KGB bendradarbių. Tai – aukštus, strateginės svarbos postus užimantys politikai. O iš viso tame dešimtmetyje Suomijoje sovietai turėjo 216 asmenų, kurie simpatizavo SSRS ir, esant būtinybei, talkino SSRS slaptosioms tarnyboms. Iš viso operatyvinių KGB agentų Suomijoje anuomet suskaičiuota apie 380.
Minėtoje O.Gordijevskio ir I.Rogači veikale skelbiama ir informacija, skirta Švedijoje bei Norvegijoje užverbuotiems KGB agentams. Tarp tokių asmenų – aršus Norvegijos komjaunuolių lyderis, KGB bendradarbio, dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo sesuo Kamila Stoltenberg. Ši moteris nūnai užima labai svarbų postą, jei kartais kiltų biologinis karas. Ji vadovauja Nacionaliniam sveikatos apsaugos institutui (Nasjonalt folkehelseinstitutt).
Tačiau svarbiausia, kad knygos autoriai išsiaiškino, kas gi iš tiesų yra Vasilijaus Mitrochino archyvuose KGB agentu „Jurijumi“ įvardintas asmuo. Pasirodo, tai – Turbjiornas Jaglandas.
Šiuo metu knygos autoriai atsisako spaudai atskleisti šaltinius, kurie leidžia teigti, esą „Jurijus“ – tai ponas Turbjiornas Jaglandas, buvęs Norvegijos premjeras.
„Mes negalime žurnalistams papasakoti, kas yra mūsų šaltiniai bet tai, ką mes tvirtiname, – tiesa. Nėra jokio pagrido abejonėms. Kai aš išgirdau, kad Turbjiornas Jaglandas 1996-aisiais tapo Norvegijos ministru pirmininku, vos infarkto negavau“, – pasakojo ponia I.Rogači.
„KGB struktūrose agentas „Jurijus“ turėjo „slaptojo kontakto“ statusą. Dešimtys KGB agentų turėjo kontaktų su „Jurijumi“. Šie susitikimai truko ilgokai – ne vienerius metus. Vien jau šis faktas byloja, kodėl „Jurijus“ buvo toks svarbus KGB vadovybei. Beje, KGB turėjo 7 ar 8 aukšto rango norvegų politikus, kurie buvo „konfidencialių susitikimų organizatoriai bei dalyviai“. Dauguma iš jų priklausė Norvegijos Darbo partijai“, – tai O.Gordijevskio, buvusio KGB darbuotojo, perbėgusio į Vakarus, žodžiai.
Tokie demaskavimai ponui T.Jaglandui ir jo kairuoliškai partijai labai nepatiko. Kai Didžioji Britanija pranešė Norvegijai, kad 2002-aisiais metais Londone ruošiamasi išleisti 3-jį Kristoferio Endriuso (Christopher Andrews) aprobuotą V.Mitrochino archyvų tomą, kuriame be užuolankų vardinami su KGB reikalų turėję Norvegijos politikai, T.Jaglandas paprašė, jog oficialusis Londonas sustabdytų šią leidybą. Oficialusis Londonas sutiko sustabdyti trečiojo tomo leidybą.
Trečiasis V.Mitrochino archyvų tomas taip ir neišvydo dienos šviesos. Kad leidybos sustabdymo siekė pats T.Jaglandas, tapo žinoma tik 2011-aisiais metais.
Slaptųjų tarnybų intrigos – per daug sudėtingas ir painus reikalas, kad būtų galima skelbti kategoriškas išvadas ar nuosprendžius. Nebūtinai tie, kurie kadaise turėjo kontaktų su sovietų diplomatais ar KGB, GRU, FSB karininkais, – blogiukai. Žmonės keičiasi. Ir nebūtinai – į blogąją pusę. Gal kartais jie šiandien Vakarams padeda solidžiau priešintis Kremliaus užmačioms, nes pažįsta „tas struktūras“? Gal jų patarimai, kaip atpažinti Rusijos agentus, – šiandien ypač vertingi Vakarų kontržvalgybai?
Tačiau tokio pobūdžio faktai neabejotinai byloja, kokios galingos yra Rusijos slaptosios tarnybos. O jei prisiminsime 2010-aisiais ištartą Vladimiro Putino frazę, jog buvusių kagėbistų nebūna, – privalome būti dar atidesni.
Informacijos šaltiniai: Dagbladet.no, Dagsavisen.no, Nrk.no, wpolityce.pl.
2014.10.16; 06:27
