Interneto gaujos ir politika


Print

Veidaknygėje gyvena ne tik mados ir visokie tortai. Dietos, mintančios asmenukėmis. Skelbimai miestui ir pasauliui, kaip dar viena voverytė išrietė uodegytę. Papūstos lūpos ir akys stulpu – Kokia Tu Graži – Ačiū! Ir ne tik krepšiniai, raumeningos mašinos ar žvejybinė ginkluotė Tikram Vyrui. Naudos nedaug, bet tikrai nekenksminga.

VSD čia praktiškai ir neužsuka.

Yra Veido Buko giraitėje ir keistų, daugelį traukiančių vietų.

Kur peri tūkstantinės fanatikų kolonijos. Vieni kitus mėgsta ir dalinasi skanėstais. Nepaliaujamai kaunamasi su priešų ordomis. Toli aplinkui aršių išskyrų sunaikinta augmenija. Dieną naktį nenutyla piktas krankimas. Visos būsenos ir komentarai į vienus vartus. Viskas visiems aišku. Visi visada teisūs. Ir niekada neklysta.

Tai kai kurių feisbuko žvaigždžių, sąmokslo kovotojų su sąmokslais, vargo politikierių ir populiarių skandalistų užeigėlės. Tautiniai okupantų fanklubai, kur lietuviškos žiniasklaidos niekas seniai nebeskaito. Veisiasi ir keletas trečiąja mesianizmo stadija sergančių signatarų–rentininkų. Haliucinacijos, sukeltos nelaimės visą gyvenimą sočiai nebedirbti. Ištinka pašaukimo priepuoliai. Išmokysim žmoniją taisyklingai gyventi.

Čia tave gausiai pavaišina. Kiek tiktai leidžia intelekto išteklius. Visais iki vieno savo sąmonių, pasąmonių ir nesąmonių krustelėjimais. Nuorodomis į pasaulio guru ir vienas kito puslapius. Kvepia antikvariniais senais baldais, respektabilumu ir psichiatrija.

Būsit svečias – neapsigaukit. Su šeimininkais diskutuoti nepatartina. Nes staiga į neatsarguolį iš visų kampų ima skrieti ekskrementai. Tik džiaukis sveikas pasprukęs. Būti chamu socialiniuose tinkluose dabar brendas. Daugelis mėgdžioja, pavyduliauja. Svajoja tokiais tapti ir laikus skaičiuoti. Juk tupėsi tykiai – niekas tavęs per amžius nepastebės.

Teisingai, nepatinka – nesilankyk. Juk laisvė. Išsigydžiau mėlynes po akim ir nesilankau. Čia tik pabandymas suvokti, iš kur tas pasiutimas. Neapykanta kitokiam. Ypač tarp tų, kurių vėliavose auksu išsiuvinėta kultūra, tiesa ir pagarba kitoniškumui.

Psichologai tokį neakivaizdinį draugelių sambūrį įvardintų primityviąja socialine grupe. Mes pavadinkim paprasčiau – Gauja. Jos organizacija elementari. Paremta iš pasąmonės archetipų pareinančia grupinių gyvūnų (pvz. vilkų) elgesena. Feodalinės piramidės viršuje Vadas, žemiau Autoritetai, apačioje – Nariai.

Vadas valdo. Tvarką ir teisingumą prižiūri Autoritetai. Galioja paprasti, lengvai kiekvienam išmokusiam skaityti suvokiami principai ir tiesos. Visa galaktika sudėliota į keletą mažų stalčiukų. Atsakyti į amžinus, prakeiktus klausimus – kas gera ir bloga, vertinga ir ne, teisinga ir neteisinga – ar gali būti kas lengviau? Pasaulis juk juodai baltas. Ir keliolika pilkų atspalvių.

Tikėjimo klišės viešai neskelbiamos. Bet jas ir taip visi žino. Tai kokie penki ar aštuoni neilgi sakinukai, kur aiškiai įvardijama, kas dėl visko visur visada kaltas. Ir kas labai geras, nes su tuo blogiu kovoja. Tekstas paprastas kaip katekizme. Kad kiekvienas asilas suprastų. Ir kad būtų lengviau skanduoti.

Dėl to, ką kiekvienu konkrečiu atveju pasmerkti ir kam kelti ovacijas, nesukit galvos. Tą pasako Vadas. Visi besąlygiškai paklūsta. Tai džiaugsmingas, šviesus teisuolių Gaujos pasaulis jį supančiame chaose. Jei kyla kokių nors netikėtumų, Vadas tuojau pat mielai paaiškina.

Aplinkinė visata netobula – ten gyvena dėl visų negerovių kalti Kiti. Tai – mes su jumis. Esame kelių rūšių. Vieni Vadui nepavojingi, jo nekritikuojantys (Durneliai). Bet pasitaiko ir pavojingų kritikų (Priešai). Iš Durnelių privalu šaipytis. Priešų būtina neapkęsti.

Čia gauni saugumo jausmą. Patenkini pasąmoningą norą būti su visais. Tapti pripažintu. Nebūti vienišu ir silpnu žiauriame pasaulyje. Kaip ir realioje minioje, Nariai ištirpsta masėje. Perima Gaujos nuostatas kaip savas. Tampa stiprūs, solidarūs, turintys daug bendraminčių. Pasijuntama primityviai ir puikiai.

Vadas Gaujoje – tai pavydus ir piktas senovės Dievas. Čia jo vieta realizuoti alfa patino instinktams. Nelojalumas yra nusikaltimas. Nesutiksi su šventąja Vado nuomone – tau galas. Švelniausia bausmė – viešas pasityčiojimas. Jei nepadeda – nedelsiant išmetama lauk. Pirmąją įvykdo Autoritetai. Mirties bausmę – tik pats Vadas.

Už suteiktą solidarumo ir bendrystės iliuziją Nariai moka paklusnumu. Liaupsina irmėgsta visus Vado judesiukus. Aršiausieji užsiima kitaminčių paieška ir kritika. Jei tą daro išradingai, sąmojingai – ilgainiui įšventinami į Autoritetus. Su Autoritetu kartais pats Vadas pabendrauja, jį palakina – palaikina. Pakaso nugarytę – viešai pagiria. Įšventina į artimą pateptųjų ratą. Tapti Autoritetu – didelė garbė.

Narys viešumoje kratosi priklausomybės Gaujai. Visiems ir visur pabrėžia, kad jis yra laisvas. Kad Gaujoje tik dėl jos teisumo, teisingumo ir visuotinės laimės. Kitaip Gauja palaikys kvailiu. Nors pasąmoningas siekis pasiteisinti prieš Kitus išlieka. Vienam pačiam fanatikui to padaryti nepavyksta niekada. Gaujos tiesos už jos ribų subliūkšta.

Čia į pagalbą atskuba Vadas. Jis turi parengęs savotišką dekalogą. Trumpą banalių ir todėl nepaneigiamų frazių rinkinuką prie alaus. Net nebūtinai turi atitikti temą. Bet turi skambėti paprastai, remtis primityvia logika ir kokiu nors sąmokslu. Tikėjimui juk argumentų nereikia. Nariai tą išmoksta atmintinai ir visiems įsijautę kartoja. Kitų niekas nesiklauso ir negirdi.

Bet gyvenimas žiaurus. Baisaus susitikimo su Kitų pasauliu visgi neišvengsi. Susidūrimas paprastai vyksta mitingo dvasia. Reikia kuo garsiau rėkti ir pravardžiuotis, kaip smėlio dėžėje. Pedofilai – patvoriniai, pederastai – homofobai, putinoidai – kubiloidai… Išminties perlų rožinį prasitęskite patys.

Klykauja baisiai, bet nebijokit. Nepikti ir nekanda. Pačius šiurpas ima, kad gali prireikti logiškai įrodyti tai, ką sako. O jei nepavyks? O jei Vadui nepatiks? Arba Gauja išjuoks? Todėl geriau skanduoti. Originalumo ar savarankiško mąstymo čia niekam nereikia.

Kad Gauja susitelktų aplink Vadą ir būtų paklusni, periodiškai kartojami įvairūs triukai. Populiariausias – solidarios tarpusavio atsakomybės būdas. Visi įtraukiami į ką nors tokio, kam atskiras Narys niekada nepasiryžtų. Ne tiek svarbu pats veiksmas, kiek jo visuotinumas. Gali būti kokia nors peticija. Arba viešos kritikos akcija, prie kurios privalu prisijungti. Arba, kas dar veiksmingiau – oponentų asmeninio įžeidinėjimo, psichologinio persekiojimo kampaniją.

Taip Vadas ir pasitenkina, ir apsisaugo. Juk tai ne jis, o Gauja taip elgiasi. Visų juk į teismą nepaduosi… Bendrai su visais prisidėjus prie Gaujos žygdarbių, kiekvienam lengviau nugalėti instinktyviai juntamą kaltę, kad elgiesi nepadoriai. Gauja tą kaltę solidariai atpirks ir pavers nuopelnu bendroms idėjoms. Dar giliau į save įtrauks. Atlygins viešais pagyrimais. Šaunuolį visi sveikins ir tapšnos.

Su kiekviena tokia akcija didėja pavojus būti nesuprastu Kitų pasaulyje. Baimė, kad būsi pasmerktas. Todėl vis labiau kaip savas imi ginti Gaujos nuostatas ir už jos ribų. Teisindamas save, kovoji už visus ir bendrą reikalą. Taip pasiekiamas galutinis Gaujos tikslas. Tampi jos ruporu.

Nieko nebūna Gaujoje blogiau, kaip būti nuginčytam. Ar, neduok Dieve, išjuoktam. Todėl būtina kuo daugiau šaipytis iš Kitų. Kaip kalėjime – kad nebūtum pažemintas, turi ką nors pažeminti. Pasiekiama demonstruojant savo pranašumą prieš Kitus. Kadangi pranašumas iliuzinis, tinka viskas.

Bet kokia, net absoliučiai teisinga faktinė informacija, naudinga Kitiems arba, dar blogiau, Priešams – didžiulis pavojus Gaujai. Tulžis išsiskiria litrais. Argumentuotai atsikirsti nesistengiama. Linksmiau per saugų atstumą tyčiotis iš oponento asmens ar jam brangių dalykų.

Išoriškai virtuali Gauja gali kurį laiką atrodyti kaip taiki bendraminčių bendrija, besidalinanti pamąstymais ir naujienomis. Tai apgaulinga ramybė. Patikrinti nesunku. Pareikšk Gaujos teritorijoje nors vieną argumentuotai nepalankią mintį. Tarsi pabeldus į širšių lizdą, pasigirs klaikus įsiutusio spiečiaus ūžesys.

Gauja minta Vado neklystamumu. Kritika – karas prieš visus. Visuotinė mobilizacija. Logiką ir padorumą – į šiukšlių kibirą. Jei priešininkas stiprus, karas gali trukti metų metais, gerokai pajuokindamas platųjį pasaulį (analuose aprašyti Račo – Ramanausko gaujų karai). Paliaubų nebūna. Belaisvių niekas neima. Net į korektiškus ir teisingus, iš enciklopedijų paimtus teiginius bus atsakyta patyčiomis. Kuo išradingiau sugebi plūstis – tuo esi kietesnis.

Organizuojamos trolinimų kampanijos. Išmetinėjami ir skundžiami oponentai. Draugelių palaikymo kampanijos žiniasklaidoje. Teismo procesai dėl to, kas ką kaip kam pasakė ar nepasakė. Ekspertai prakaituoja naktimis prie išvadų, koks žodžių derinys įžeidžia, o koks tik informuoja. Vykdomi konkursai Sugalvok Naują Gilesnį Įžeidimą. Jokios užuojautos, jei priešininkas žmogiškai įskaudinamas. Tai sukelia triumfo džiaugsmą ir sirgalių ovacijas.

Viešai daroma ir sakoma viskas, ko privačioje erdvėje neišdrįstum niekada. Nes už tai gatvėje momentaliai gautum į snukį. Jauki virtuali erdvė ir Gaujos vienybė leidžia kiekvienam menkystai įveikti baimę. Pasijusti herojumi. Kuo didesnis kvailys ir bailys už kampo, tuo išmintingesnis ir drąsesnis prie kompo.

Virtualios Gaujos suteikia sekuliarizuotiems, silpniems žmonėms tą patį, ką religingiems silpniesiems – sektos. Solidarumo, pabėgimo nuo problemų ir vienatvės jauseną. Kanalizuoja įtampas ir sukuria socializacijos iliuziją. Veikia kaip stiprusis narkotikas – priklausomybė nuo pirmo karto. Sektantizmas ir politinis fanatizmas lėtai, bet negrįžtamai keliasi į feisbuką.

Gaujos pagrįstos primityviąja žmogaus esybės dalimi. Atsirado savaime, kartu su socialiniais tinklais. Tačiau netrukus buvo suvokta jų reikšmė politikoje, ekonomikoje ir informaciniuose karuose. Konfrontuojančios interesų grupės, viešųjų ryšių ir specialiosios tarnybos naudojo jas propagandai praktiškai visuose reikšminguose įvykiuose. Pradedant Garliava, baigiant Ukraina.

Gaujų veikimas labai primena politines partijas. Nes dauguma jų – ne viešojo intereso, o karjeristų grupės siekiams patenkinti. Tik Gauja veikia siauresnėje erdvėje negu partija. Nors ir gali tapti politikams, ypač pradedantiems, gera nešvaraus politikavimo mokykla.

Partijos ir pačios sąmoningai ar nesamoningai panaudoja interneto gaujas. Prireikus kuria savas. Nes įtaka viešojoje interneto erdvėje ir socialiniuose tinkluose kasdien tampa vis svarbesnė. Kartu su poveikiu žiniasklaidoje ir TV akvariumuose sudaro šventąją trejybę, galinčią užtikrinti priėjimą prie valdžios tešmens sekančiai kadencijai. Čia palaipsniui persikelia mūšiai dėl milijonų protų ir širdžių.

Visos žymesnės gaujos ir bent kiek įtakingesnių personų paskyros feisbuke nuolat stebimos. Dažniausiai jų savininkams net nenutuokiant. Stengiamasi jas panaudoti kaip būdą manipuliuoti visuomenės nuomone. Palaipsniui tai tampa viešųjų ryšių priemone politinių ir finansinių grupuočių interesams. Vis plačiau pritaikoma smegenų plovimo akcijoms, reitingų medžioklei ir rinkiminėms technologijoms.

Panaudojamos esamos gaujos, tuo atnešdamos įvairių dividendų jų vadams. Kuriamos naujos. Įtakai feisbuke pasaulyje skiriama okeanai dėmesio ir kalnai pinigų. Jei esat naivuoliai, galite sau galvoti, jog Lietuvoje to nėra. Keliasdešimt nusamdytų už grašius, pakvaišusių trolių prie kompų – tai tik banalioji aisbergo viršūnė, kurią matome.

Ir dar naiviau manyti, kad kiekvienas iš mūsų asmeniškai esame atsparūs Gaujos instinktams. Sąžiningai ir nuoširdžiai pagalvokim. Nesunkiai prisiminsim- esame pabuvę kiekvienu iš Gaujos personažų.

Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Rusteika.

2015.02.26; 15:37


Prisijunkite prie diskusijos