Kadaise buvęs vienas iš galingiausių Rusijos verslininkų Michailas Chodorkovskis, dabar su šeima gyvenantis Šveicarijoje, ketina prašyti politinio prieglobsčio Londone ir vykdyti iš ten politinę veiklą per jam priklausantį fondą „Atviroji Rusija“.
Pats Chodorkovskis sako, kad Londone jaučiasi „visiškai saugus: tvirčiau nei bet kada per praėjusius dešimt metų“. Jo nuomone, paprasčiau būtų buvę jį užmušti kalėjime.
„Tačiau Chodorkovskio draugai ir politologai nerimauja, juk Londonas niekada nebuvo saugi vieta rusų disidentams“, – rašo Vokietijos laikraštyje Die Welt Štefani Bolcen, primindama garsiąją Aleksandro Litvinenkos, buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbio, Rusijos prezidento kritiko, nunuodyto radioaktyviuoju poloniu-210, žmogžudystę 2006 metais. Tikriausiai mirtinos medžiagos į Litvinenkos arbatą įbėrė du jo pažįstami rusai per susitikimą viešbutyje.
„Naujas Putino kryžiaus žygis jau prasidėjo, – tvirtina žurnalistė. – Praėjusį gruodį ginkluoti policininkai atliko kratas Chodorkovskio fondo biuruose Maskvoje ir Sankt Peterburge, o dieną prieš katalikų Kalėdas Rusijos valdžia paskelbė jam tarptautinę paiešką 17-os metų senumo žmogžudystės byloje“.
„Suprantama, nė viena Vakarų valstybė – nei Šveicarija, nei tuo labiau Didžioji Britanija, garsėjanti tuo, kad ji aktyviau už kitas Europos šalis suvedinėja sąskaitas su Putino režimu, neišduos Chodorkovskio, sakoma toliau. Bet Litvinenkos bendraautorius Jurijus Felštinskis, kartu su juo parašęs knygą apie Rusijos specialiąsias tarnybas, kuri, kaip šnekama, įsiutino Putiną, nemano, kad kiekvienas žmogus gali jaustis saugus Londone. „Pastaraisiais metais Londonas, deja, tapo pavojinga vieta rusams“, – pripažįsta jis.
Bolcen primena, kad po Litvinenkos nužudymo paslaptingai mirė dar du Kremliaus kritikai – 2012 metais į pinigų plovimo aferą įsipainiojęs Rusijoje finansų patarėjas Aleksandras Perepiličnas, miręs tiesiog bėginėdamas rytą (per skrodimą jo skrandyje buvo rastas keistas augalinės kilmės nuodas), o 2013 metais – Borisas Berezovskis, kurio mirtis neištirta iki šiol.
Chodorkovskis pripažįsta, kad „Putino priešininkų mirčių istorija įspūdinga“, bet sako, kad jis pats nebijąs. „Režimas negyvuos amžinai. Jis užleis vietą sekančiam – nepaisant daugybės Kremliaus sumanytų įstatymų. Revoliucijos keliu, padedamas pasaulinės revoliucijos“, – pareiškė milijardierius laikraščiui Die Welt.
Tuo tarpu pastaruoju metu Londone vis daugėja rusų šnipų, kai kurie iš jų nuolatiniai, kiti – užvažiuojantys, sakoma straipsnyje. Oficialiais MI-5 duomenimis, Britanijos sostinėje esama apie 50 rusų agentų, beje, dauguma iš jų dirba Rusijos ambasadoje.
„Pavojus Chodorkovskio gali tykoti visur“, – baigia Bolcen. Juk jis, kaip tvirtina Bruklino universiteto (JAV) ekspertė Lilija Ševcova, yra „žymiausias Putino priešininkas už Rusijos sienų, o Putinas, kaip ir kiekvienas visagalis lyderis, turi savo kovinių šunų, pasiruošusių įrodyti jam savo ištikimybę“. Jos nuomone, Putinui net nebūtina įsakyti.
Vladimiras Kara-Murza, kurį autorė vadina „artimiausiu Chodorkovskio bendradarbiu“, nukentėjo 2015 metų gegužę Maskvoje – jį staiga ištiko inkstų nepakankamumas. „Aš neabejoju, kad tai buvo užpuolimas. Tikslinis nuodijimas“, – sako Kara-Murza.
2016.01.22; 06:34
