Rusijos povandeniniai laivai meta iššūkį NATO aljansui Atlanto vandenyne


Danielis Dilanas Briomeris,  Die Welt

Rusų povandeninis laivas prie Didžiosios Britanijos krantų – tai nėra išskirtinis atvejis. Maskva padidino savo „povandeninį“ aktyvumą 50-čia procentų. Amerikiečių admirolams tai primena dviejų pasaulinių karų įvykius, rašo tinklalapyje leidinio Die Welt apžvalgininkas Danielis Dilanas Briomeris.

„Tai, ką mes šiandien stebime, jau nutiko šaltojo karo epochoje – tik tuomet rusai labiau laikydavosi tarptautinių taisyklių ir jų veiksmai buvo mažiau rizikingi,“ – teigia Keiras Džailsas, ekspertas Eurazijos saugumo klausimais, Londono Chatham House konfliktų tyrimų mokslinio centro direktorius.

Rusijos provokacijų gausa jūroje tampriai susijusi su analogiškais veiksmais ore. „Kada rusų lėktuvai nukrypsta nuo Šiaurės jūros į D.Britaniją ir Vakarų Europą, rusai tai vadina „pasukti už kampo“. Paskutiniu metu, pažymi komentatorius, rusai būtent „pasuka už kampo“.

Birželio 9 d. Švedijos karinės žinybos paskelbė, kad balandžio mėnesio pabaigoje jiems teko nutraukti mokymus tik todėl, kad jų pratybų rajone buvo pastebėtas nežinomos valstybės povandeninis objektas. 2015 metų spalį, o taip pat 2014 metų birželį švedų Karinės jūrų pajėgos šalies teritoriniuose vandenyse aptiko Rusijos povandeninius laivus, pranešama leidinyje.

Birželio 7 d. Estijos oro erdvę pažeidė rusų lėktuvas An – 26. Tą pačią dieną virš Suomijos buvo užfiksuotas skrydis priešlaivinio lėktuvo Tu – 142, tęsia vokiečių žurnalistas.

Gegužės 17 d. į orą buvo pakelti britų naikintuvai Typhoon penkių rusų lėktuvų, kurie, neperdavę identifikacijos kodo, prisiartino prie D.Britanijos oro erdvės, kontroliavimui.

Gegužės 28 d. Šiaurės Atlanto vandenyne buvo pastebėti penki rusų povandeniniai laivai, o vasario 17 d. netoli D.Britanijos oro erdvės pagautas rusų bombonešis. „Analogiški incidentai nutiko mažiausiai šešis kartus per paskutinius dvylika mėnesių,“ – pranešama laikraštyje.

Kaip teigia karinis ekspertas Džailsas, karinių lėktuvų ir povandeninių laivų veiksmai yra koordinuoti: „lėktuvai reikalingi dar ir priešo povandeninių laivų buvimo vietos nustatymui“.

Povandeniniai laivai, turintys raketas su atominėmis galvutėmis, pajėgūs suduoti smūgį toli nuo savo teritorijos, tuo atveju, jeigu ji būtų užpulta.

„Šio žaidimo esmė tokia: iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas ne itin kaltai. Svarbiausia – nustatyti pačią povandeninio laivo buvimo vietą. Tam, kam pavyksta prisiartinti prie priešo, surenka informaciją apie dislokaciją, o taip pat galimą reagavimą ekstremalios situacijos atveju. Kada situacijos paaštrėjimas pasiekia aukščiausiąją ribą, gauta informacija gali tapti lemiama. Paskutiniuoju metu tokie veiksmai tapo ypatingai aktyvūs,” – konstatuoja Briomeris.

„Ketvirtas mūšis dėl Atlanto vandenyno,“ – tokiomis antraštėmis paskelbta 6-ojo JAV laivyno vado viceadmirolo Džeimso Foggo III-iojo esė žurnale „US Naval Institute.“ Foggui dabartinės Rusijos povandeninės provokacijos primena dviejų pasaulinių karų laikų įvykius, o taip pat Šaltojo karo epochą.

„Didėjantys nuogąstavimai yra ne tik tai, kad Rusija tampa galinga sava ginkluote ir pasiruošimu konfrontuoti. Gynybinė Rusijos politika vis labiau krypsta į iššūkio metimą JAV ir jos NATO partneriams,“ – pažymi viceadmirolas.

Pasak karinio eksperto Džailso, per paskutiniuosius dešimt metų Vladimiras Putinas stipriai modernizavo Rusijos karines pajėgas, žymiai padidindamas ginkluotę, „ruošdamas jas galimam konfliktui su Vakarais“. „Kasmetinis naftos kainų augimas suteikė galimybę investuoti milijardus į Rusijos armiją ir ją perginkluoti“ – teigia ekspertas.

NATO nerimauja dėl didėjančio Rusijos karinio aktyvumo ore ir jūroje arti aljanso. NATO štabe kalbama, jog dėl minėtos rizikos sumažinimo vertėtų palaikyti pastovų ryšį su Maskva.

Džailso nuomone, rusai galimai turi tikslą neleisti tapti NATO narėmis tokioms neutralioms Skandinavijos šalims kaip Suomija ir Švedija. Bet sulaukia atvirkštinio efekto; kaip tik dėl Maskvos veiksmų Švedija ir Suomija svarsto galimybę prisijungti prie aljanso.

Gali būti, kad Rusijos provokacijos yra dalis vadinamojo hibridinio karo, kitaip sakant, kompleksinės Maskvos strategijos, suderinančios staigias atakas su nukreipiančiais dėmesį manevrais. „Greičiausiai, kad ne“, – mano Džailsas ir tuo pačiu pateikia pilotų, stebėjusių rizikingus rusų manevrus, nuomonę, – „rusai treniruojasi tikriems kariniams veiksmams.”

Informacijos šaltinis – Die Welt.

Publikacijos autorius – Danielis Dilanas Briomeris.

2016.06.15; 06:12

print