Šiuo metu masiškai naikinamas nemokamas mokslas visame pasaulyje. Todėl vienu metu streikuoja vokiečiai, austrai ir šveicarai. Truputį – olandai, danai, italai ir lenkai. Bet Danijoje ar Lenkijoje okupuojami ne visi universitetai, tik po kelis universitetus. Štai Vokietijoje studentai okupavo net 78 universitetus. Vokietijoje neliko neokupuotų universitetų. Niekas iš mano draugų negali įvardinti Vokietijos universiteto, kuris nebūtų okupuotas. Neužimti liko tik labai maži ir menkai žinomi provincijos universitetai. Aš, pavyzdžiui, vakar tvirtinau draugams, kad pasibaigė okupacija Fraizingo universitete. Tuo tarpu keli vokiečiai studentai bandė mane įtikinti, esą Vokietijoje tokio miesto kaip Fraizingas nėra iš viso. Bet internetas buvo mano pusėje. Žodžiu, Vokietijos studentai neužėmė ir neįsitvirtino tik labai mažuose universitetuose.
Didžiausia Vokietijos problema ta, kad švietimo politiką valdžia perdavė tvarkyti Žemių valdžiai. Kiekviena Žemė šiandien savarankiškai sprendžia šiuos klausimus. Vienas iš reikalavimų – grąžinti šį klausimą į federacinį lygmenį.
Kitas liūdnas aspektas – judejimas neturi lyderių. O lyderių nėra, nes bandoma išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri gali būti pritaikyta patiems aktyviausiems (per grumtynes su policija neretai kovos tikslams ir savigynai laužomi baldai). Kiekviename universitete kartą ar du sykius par savaitę šaukiamas “bendras studentų susirinkimas”, į kurį susirenka iki 3000 studentų. Pavyzdžiui, Berlyne. Provincijoje, žinoma, mažiau. Kelis kartus per dieną šaukiamas vadinamasis “okupantų susirinkimas”. Dar kitaip – plenumas. Į jį susirenka apie 200-300 žmoniu, kurie dieną naktį nesitraukia iš universitetų – ten gyvena ir miega specialiai atsineštuose miegmaišiuose ir palapinėse.
Kiekvienas universitetas turi dar apie 20 rezervinių miegmaišių – tiems, kas nori prisijungti, bet neturi miegmaišių. Miegmaišis kainuoja apie 20 litų mūsų pinigais. Vokietijoje tai – nedidelė problema. Berlyno laisvajame universitete plenumai vyksta 12-ą ir 18-ą valandomis, o Berlyno Humboldtu universitete – 19 valandą vakaro. Vakariniai plenumai dažnai trunka ilgiau, nei dieniniai. Vakar Laisvajame plenumas užsitęsė iki 3-ios valandos ryto. Ir tik po posėdžio pabaigos pradėjome gaminti vakarienę, nes visi norėjo dalyvauti plenume ir nebuvo laisvų žmonių, kurie būtų pagaminę valgį. Tokių atvejų, kai vakarieniaujame po vidurnakčio, – daug.
Diskutuojama apie švietimo politiką, bet ši sąvoka gerokai išplečiama. Sakykim, studentai reikalauja nebefinansuoti iš Vokietijos biudžeto mokslinių tyrimų karinės pramonės srityje (ginkluotės tobulinimui), sumažinti išlaidas karo universitetams (pavyzdys – Lietuvos karo akademija) arba visai juos uždaryti. Labai dažnai per plenumus diskutuojama apie karus Afganistane, Irake ir Sudane.
Taip pat vokiečiai nuolat skundžiasi, kad Vokietijos studentai yra pasyvus, kad jie nebetiki savo jėgomis, kad jie apolitiški ir nepakankamai protingi, kad jiems gėda, jog universitetų okupacijose dalyvauja tik 24 tūkst. studentų (tai – požiūris iš vidaus). Taigi toks masiškumas nepajėgus paralyžuoti visą Vokietijos universitetų sistemą (dažnai “okupantai” kontroliuoja tik pagrindinį universiteto pastatą su pagrindine auditorija, tuo tarpu kituose pastatuose vyksta paskaitos). Kai jie taip skundžiasi, tai, matyt, jie save lygina su prancūzais, o ne su lietuviais.
Tačiau beveik visada studentai paima į savo kontrolę pagrindinę ir didžiausią auditoriją – Audimax (kiekvienam universitete ji vadinama vienodai). Dėl to vokiečių kalboje atsirado naujas žodis “Audimaxist” (audimaksistas – tai žmogus, kuris protestuodamas užsibarikaduoja Audimax auditorijoje).
Įdomus ir visuomenės požiūris. Vakar mes užblokavome automobilių eismą pagrindinėje Berlyno gatvėje – Unter den Linden. Vieni vairuotojai apsisuko, kiti buvo labai pikti. Bet praeiviai sustodavo ir mums plojo. Viena Berlyno gėlių parduotuvė prieš savaitę padovanojo mums labai daug gėlių – visas Humboldtu universitetas buvo paskendęs gėlėse. Vienas prekybos tinklas padovanojo mums tiek sriubų, kiek mes per pusę metų nesuvalgysime. Nivea padovanojo labai daug dušo želė, muilo ir šampūnų. Šito turto dabar perteklius tiek Berlyno Humboldtu, tiek Berlyno laisvajame universitetuose. Galbūt rodydamos dosnumą kai kurios firmos tai daro reklamos tikslais. Tačiau mes joms bet kokiu atveju dėkingi. Vokietijos visuomenės požiūris į universitetų užėmėjus labai teigiamas, todėl mūsų požiūris į Nivea – taip pat yra palankus.
Manoma, kad Vokietijoje istoriškai susiformavo teigiamas požiūris į studentų sukilimus, nes slaptosios teroristinės vokiečių studentų grupuotės padare daug svarbių dalykų, kovodamos prieš Hitleri. Jos drąsiai platino slaptą antinacistinę propagandą prieš fašistinį režimą Antrojo pasaulinio karo metu.
Šį pirmadienį prasideda ketvirta Berlyno universiteto okupacijos savaitė. O štai – keletas statistinių duomenų, kas vyko paskutiniosiomis lapkričio dienomis.
Lapkričio 27-ąją buvo okupuoti 4 nauji Austrijos universitetai: Graco technikos, Klagenfurto, Linco Keplerio universitetas ir Linco menų ir pramonės universitetas.
Lapkričio 26-ąją Vienos universitetas minėjo okupacijos mėnesį, pakartotinai po išvaikymo okupuotas Ženevos univeras. Pagal planą vyksta naujų Berlyno universitetų pastatų okupacija: sėkmingai paimta Charite biblioteka.
Lapkričio 25-ąją išvaikytas, bet tą pačią dieną vėl okupuotas Heine universitetas (Diuseldorfas), pakartotinai po išvaikymo okupuoti Reino Fridrich-Wilhelms universitetas (Bona) ir Šveicarijos Lausanne universitetas.
Lapkričio 24-ąją okupuotas Vokietijos Chemnitz’o technikos universitetas, Esslingeno ir Ludwigsburgo kolegijos.
Lapkričio 23-iąją pakartotinai po išvaikymo okupuoti Kiolno, Zygeno ir Karls’o (Tiubingenas) universitetai.
Gintaro Visocko nuotraukoje: straipsnio autorius Stanislovas Tomas.
Berlynas
2009.11.29
