Artėja svarbi diena – gruodžio 10-oji. Virvės ant kaklo diena. Suprantu, kaip neramu pasidarė Seimo nariams, vyriausybės vyrams ir moterims po spalio 31-osios televizijos laidos, kai senjorai buvo pakviesti tą dieną važiuoti, kulniuoti prie Seimo, kurį prieš dvidešimt metų taip gynėme, kurio dabar taip nekenčiame, kad kartais net langus daužome. Iškart noriu pasakyti, kad aš langų nedaužiau, nors mačiau, kaip jie buvo daužomi. Aš teigiamas, aš – A.Kubiliaus žmogus. Suprantu, kaip sunku, pasak fotomenininko Antano Sutkaus, valdžios vyrams ir moterims, uždirbantiems (ar gaunantiems?) po dvidešimt, penkiolika, mažiausiai – po aštuonis, devynis tūkstančius litukų per mėnesį į rankas, mažinti pensijas. Sunku dėl to, kad visi, ypač opozicija, šaiposi arba piktinasi. Kaip jums ne gėda kelti ranką prieš jūsų tėvus! Atimti varganą uždirbtą litą! Kur tai matyta! “Solidariai” varyti senukus į kapus! Mes, kai buvom valdžioje, jiems didinom pensijas, iš paskutiniųjų stengėmės, o jūs ką darot! Tiesiog žodžių trūksta opozicijai, visi argumentai pensininkų naudai išsakyti, bet kaip kėsintasi į pensijas, taip ir kėsinamasi iki paskutinio momento. Tiesą sakant, ir tai opozicijai pensininkai reikalingi tik prieš rinkimus, o rinkimai dar toli, jeigu, žinoma, nebus paleistas Seimas.
Ką daryti vargšui A.Kubiliui, kai jį iš visų pusių, kad ir nenuoširdžiai, kaip kokie šakalai puola valdžią praradusieji: neleisim skriausti senjorų! Kokie jie ten senjorai – klipatos nelaimingi, žemė jiems jau obuoliu kvepia, ne vienas nesulauks nė tos gruodžio 10-osios. Žinoma, garsiai taip kalbėti šiukštu, reikia mandagiai, ašarojant palydėti į kapus, užjaučiant našlaičius ir vaikaičius: kokia nelaimė, kokia nelaimė! O juk galėjo dar gyventi! Štai vakar televizija informavo – viena senjorė net 100-ojo gimtadienio sulaukė, ir dar visai nieko, net prie Seimo ketina atvykti.
Bręsta reikšmingi įvykiai gruodžio mėnesį. Ne prieš gera buvo toks šiltas ir lietingas ruduo, ne prieš gera. O čia dar kiaulių gripas, sako, farmacininkų sukeltas. Ką gali žinoti, ką gali žinoti. Gripas negerai, ypač todėl, kad jis pirmiausia jaunus žmones šienauja. Tarp mūsų kalbant, verčiau tuos, atsiprašant, senjorus praretintų.
Kai žiūrėjau tą bjaurią televizijos laidą, kur buvo raginama eiti prieš valdžią, man kilo išganinga mintis: gripas negerai, bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Juk galima paskelbti, kad dėl pandemijos neribotą laiką draudžiami bet kokie žmonių susibūrimai. Pavyzdžiui, šešiese į vieną vietą dar gali sueiti, bet ne daugiau. Pašūkaus, pasipiktins – ir išsiskirstys lyg musę kandę, nei I.Degutienei, nei A.Kubiliui net į gatvę nereikės išeiti: ką su tokia smulkme kalbėti! Kadangi kiaulių gripas, kaip žinia, puola jaunus, reikia susitari su farmacininkais – jie patvirtins, kad šis virusas mutavo ir pavirto paukščių gripu, o paukščių gripas jau kerta ir jauną, ir seną. Ir farmacininkams bus papildomos naudos, ir Seimas, Vyriausybė liks savo vietoje.
Tačiau gali atsitikti, kad tas senimas, tas valdžios galvos skausmas nepaisant nieko plūs į sostinę, pėsti ir važiuoti brausis prie Parlamento, esą, vistiek nėra gyvenimo. Jeigu taip atsitiktų, reikėtų vandens patranką išbandyti! Vilnius to dar nematė. Žinoma, tai ne guminės kulkos, ne bananai, bet šaltas vanduo gruodžio mėnesį ant senjorų galvų irgi išspręstų daug problenų. Manau, jų gretos labai praretėtų, ir tai būtų apčiuopiamas indėlis, svari investicija į deficitinį Sodros biudžetą. Valdžia, ko gero, ir yra panašiai sumąsčiusi, nes labai laiku susigriebė pensininko laidotuvėms skirti ne tris, o dvi pensijas. Tai, žinoma, papildomos išlaidos, bet jau paskutinės. Nėra pensininkų – nėra ir Sodros biudžeto deficito, nėra senjorų problemos. Tai žymiai geriau negu žadėti sumažintas pensijas “padidinti tada, kai krizė pasibaigs”. Patranka geriau nei ciniškas mulkinimas ir akių dūmimas. Jų taip lengvai neapgausi. Jie puikiai supranta, kad, krizei pasibaigus, valdžios olimpe A.Kubiliaus nė kvapo nebus, o koks nors Butkevičius tada galės išsisukinėti: Kubilius jums žadėjo, Kubilius tegul ir didina, aš neturiu iš ko. Senjorai pažadais jau yra sotūs, gerai prisimena, kaip buvo grąžinami rubliniai indėliai, kas jų sulaukė ir kas iš tų indėlių liko.
Dabar vėl: vieniems dirbusiems pensininkams grąžintos nusavintos pensijų dalys, kitiems – A.Kubiliaus špyga panosėje. Dar dvejis metus laukite, ubagėliai jūs nelaimingi. Būkite pagaliau vieną kartą solidarūs, juk ir milijonieriai – žmonės, ir jiems juk sumažinome kanceliarines išlaidas. Kaip sako I.Degutienė, būkime biedni, bet teisingi: šiaip ar taip kalbėk, o turtingam žmogui daugiau visko ir reikia. Palik jam dešimt tūkstantukų mėnesiui – iš bado nabagas numirtų. Paklauskit Šarkino, Kėvišo, to Šiaulių ligoninės vadovo (kaip jis ten?), Uspaskicho, Bradausko, Ačo… Kiekvienas padorus seimūnas jums pasakys, kad ne iš gero gyvenimo Bradauskas iš savo firmos nuomoja automobilį arba Ačas iš savo giminaičio – biuro patalpas Raseiniuose.
O senjorai, žiūrėk, vis dar kruta, vis dar kvepsi ir su šešiais, aštuoniais šimtukais. A.Kubilius, šelmis, gudrus, klastingas, suktas, ciniškas, koks ir turi būti politikas, į valdžios aukštumas iškeltas tų pačių senjorų – buvusių tremtinių, politinių kalinių, buvusių partizanų, kitaip sakant, visokio plauko nacionalistų, svaičiojančių apie lietuvių tautą, tautiškumą, etninę kultūrą… Nusispjaut A.Kubiliui į visa tai, ne tie laikai; pažiūrėkite, kas dedasi pasaulyje, Europoje. Bėga jaunimas iš Lietuvos? Pusė Lietuvos jau išsivaikščiojo, vien tik šįmet – 18 000 jaunų žmonių netekome (faktiškai – dvigubai daugiau). Na ir kas! A.Kubilius kietas kaip uola, ramus kaip belgas. Bus daugiau erdvės saviesiems. Išrinktieji savo tvoras galės dar toliau nuo paežerių, pajūrių prasiplėsti. Mažiau ubagų – ramiau gyventi; tos ištiestos rankos prie kiekvieno kampo, tie konteinerių „rūšiuotojai” jau taip gadina nuotaiką, jau taip įkyrėjo… Azijoje žmonių užtenka, į čia jie veržte veržiasi. Kaimynai mūsų žemelės taip pat nebrokija, taigi darbo jėgos užteks, o tuo pačiu ir santykiai su kaimynais pagerės, rusai, lenkai, baltarusiai bus užganėdinti, atpuls pavardžių rašymo problemos. Važiuokite, lietuvaičiai, iš Lietuvos, nešdinkitės į airijas ir amerikas, čia darbo jums nėra ir nebus per tuos prakeiktus pensininkus, kurie kaip rakštis sveikame kūne, nuolatinis A.Kubiliaus galvos skausmas.
Kaip jais atsikratyti, kaip juos apgauti? Gal pabandyti Seimo posėdį iš gruodžio 10-osios slapta perkelti į gruodžio 8-ąją? Ramiai sau priimtumėm biudžetą, o kai ta alkana minia su virvėmis ant kaklų suvažiuos, viskas bus jau pos factum? Tokia galimybė, kiek žinau, svarstoma. Bet tai dar nereiškia, kad vis dėlto nereikės išbandyti vandens patrankos, nes konfidenciali informacija, be abejo, bus nutekinta, per tą prakeiktą žodžio laisvę nieko neįmanoma nuslėpti, net buvusių nebuvusių CŽV kalėjimų. Juk labai tikėtina, kad senjorai nenurims, gal net dar labiau įsius. Ims veržtis į Seimą kaip anais laikais jedinstvininkai arba virves veržtis priešais I.Degutienės, A.Kubiliaus kabinetų langus. Arba badauti. O čia žurnalistai kameromis tik šaudo, tik zirzia, iškart visas pasaulis mato, kaip Lietuva pensininkų atsikrato, iš krizės vaduojasi.
2009.12.02
