Šių metų kovo 9 dieną 9 val. Universiteto g. 9, prie Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto arkos, Solidarūs Lietuvos Studentai – SOLIST‘ai – organizuoja protesto akciją „Nebūk plyta SIENOJE“, kuri vyks Pink Floyd‘ų „THE WALL“ motyvais, skambant dainai „We don‘t need no „education““ ir bus nukreipta prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus bei neigiamas pasekmes.
„Šios akcijos metu įsibėgėję sugriausime didžiulę iš plytas imituojančių kartoninių dėžių pastatytą SIENĄ, blokuojančią įėjimą į universitetą“, – sakė vienas akcijos organizatorių Ričardas Rasčiukas. „Ši SIENA simbolizuos aukštojo mokslo „reformos“ įtvirtintą ribojamą studijų prieinamumą ir diskriminacinį studentų rūšiavimą į valstybės finansuojamus ir studijuojančius savo lėšomis. Yra neteisinga, kad vos keliomis dešimtosiomis balo atsilikęs abiturientas negauna studijų krepšelio ir turi mokėti už studijas maždaug nuo 5 tūkst. iki 19 tūkst. per metus. Blogiausia, kad už mokslą turi mokėti netgi gerai besimokantys studentai – jiems kažkodėl nebegalioja LR Konstitucija, laiduojanti nemokamą mokslą gerai valstybinėse mokyklose besimokantiems studentams – taip neturėtų būti“, – teigė studentas.
Valstybės finansavimą gavę abiturientai studijų „krepšelius“ gali neštis kiek į valstybines, tiek ir į privačias aukštąsias mokyklas. „Atrodytų, kad leidimas neštis „krepšelius“ į privačias aukštąsias mokyklas yra pažangus sprendimas, nes išplečiamos studentų galimybės rinktis studijų programas, tačiau valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos atsiduria ties nevienodomis konkurencijos sąlygomis – privačios mokyklos gali imti iš studentų papildomas įmokas ir, turėdamos didesnius biudžetus, sparčiau kelti studijų kokybę, o valstybinės aukštosios mokyklos šios teisės neturi. Manome, kad tai nėra teisinga“, – dėstė judėjimo dalyvė Liepa Kuraitė.
Dėl aukštojo mokslo „reformos“ į studentus žiūrima kaip į aukštųjų mokyklų biudžetus papildantį pinigų šaltinį – nesvarbu ar pinigai ateina studento „krepšelio“, ar banko paskolos pavidalu. „Esame gavę studentų laiškų, kuriuose teigiama, kad nepažangūs studentai per egzaminus gavo penketus. Manome, kad tai daroma tam, kad aukštoji mokykla galėtų išsaugoti studentų krepšelius arba įmokas“, – pasakojo kitas akcijos organizatorius Juozapas Labokas. „Tokių beviltiškų, mokslą imituojančių studentų laikymas aukštosiose mokyklose tik smukdo Lietuvos mokslo vertę. Tuo tarpu Rektorių konferencijos pirmininkas ir VGTU rektorius p. R. Ginevičius neseniai užsiminė, kad universitetai svarstys ar verta „pasipinigiauti“ priimant beviltiškus studentus. Štai kokie „giliai akademiniai“ svarstymai kirba aukštųjų mokyklų vadovų galvose“, – piktinosi studentas.
Į universitetus priimami ir neatitinkantys universitetinio lygio studentai, nes išlaikiusiems brandos egzaminus, tačiau negavusiems valstybės finansavimo, taikomos bene vienintelis atrankos kriterijus – sugebėjimas apmokėti studijų sąskaitas. „Studijuoju kartu su tokiais studentais, kurie nežino kas yra chrestomatija ir dėstytojas gaišina mano ir kitų laiką, aiškindamas kas tai yra. Manau, kad universitetai turėtų kelti reikalavimus norintiems studijuoti, kad tokie, neturintys 10 klasės lygio žinių, nepakliūtų į universitetus“, – teigė judėjimo dalyvė Eglė Paplauskaitė.
Akcijos organizatorei Olgai Suprun Mykolo Riomerio universiteto studentai pasakojo, kad į teisės studijų programą šiemet priimta tris kartus daugiau studentų negu pernai, studentai netelpa skaityklose, o universiteto koridoriuose judėjimas ne ką mažesnis nei Hong Kongo gatvėse. Pasak Olgos Suprun, gerai būtų turėti ne tik Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, bet taip pat ir Studijų kokybės kontrolierių, turintį įgaliojimus uždaryti nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančias studijų programas. „Studentai turėtų būti priimami į studijų programas atsižvelgiant į įsidarbinimo ateityje perspektyvas, nes negavę darbo pagal išsilavinimą, studentai praras studijų metu įgytas kompetencijas ir turės persikvalifikuoti – taip bus tik švaistomi mokesčių mokėtojų arba pačių studentų pinigai“, – dėstė magistrantė Olga Suprun.Solidarūs Lietuvos studentai nepritaria politikų vykdomai laisvosios rinkos principais paremtai bei studijas komercionalizuojančiai aukštojo mokslo reformai ir teigia, kad kokybiškas Lietuvos mokslo proveržis įmanomas tik sureguliavus neracionaliai veikiančią ir išbalansuotą povidurinio švietimo sistemą. Pasak SOLIST‘ų, reikia atlikti nuodugnų aukštųjų mokyklų vykdomų studijų krypčių auditą ir, palikus tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkančias studijų programas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Į kokybės testą išlaikiusias studijų programas reikėtų priimti tik motyvuotus, mokslinio pažinimo siekiančius studentus – pastarųjų bendradarbiavimas su kompetetingais ir kvalifikuotais dėstytojais bei iš užsienio vizituojančiais pripažinimą pelniusiais profesoriais neabejotinai atneštų Lietuvos mokslo klestėjimą. Tačiau tam reikia ilgalaikius tautos interesus ginančios politinės valios, o ne trumparegiškų bankų gelbėjimo akcijų, paverčiant studentus bankų skolininkais, o studijas – komercijos objektu.
Gintaro Visocko nuotraukoje: akcijos organizatorė Olga Suprun.
2010.03.02
