Ketvirtadienį Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė ketina pateikti Seimui socialdemokratų parengtą naują Tautinių mažumų įstatymo projektą.
Pagal siūlomą projektą, „tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių, kurie laiko save kitos negu lietuvių tautybės ir kurių tėvai (seneliai, proseneliai) ar vienas iš jų yra ar buvo atitinkamos tautybės“. Tautinės mažumos kalba, anot projekto, „kita nei valstybinė kalba, vartojama tautinei mažumai priklausančių asmenų kaip gimtoji“.
„Įstatymo projekte apibrėžiama ,,tautinės mažumos“ sąvoka naudojant subjektyvius (asmens apsisprendimas) ir objektyvius (tėvų, senelių ar prosenelių turėta tautybė) kriterijus. Mūsų manymu, tikslinga sieti tautinės mažumos apibrėžimą su Lietuvos Respublikos pilietybe kaip tam tikru ypatingu ryšiu su Lietuvos valstybe bei su visų teisių valstybėje turėjimu“, – sako projekto rengėjai.
Įstatymo projektas nustato valstybės įsipareigojimų užtikrinti tam tikras tautinių mažumų teises nebaigtinį sąrašą (pavyzdžiui, tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, steigti organizacijas, rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu).
Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje veikiančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą (t. y. turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į viešojo administravimo subjektus ir gauti atsakymą ta pačia kalba). Viešojo administravimo subjektų ir jų padalinių, kuriems taikomos šios nuostatos, sąrašą, atsižvelgiant į realų poreikį ir finansines galimybes, tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
„1/3 riba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tautinių mažumų skaitlingumą įvairiose Lietuvos savivaldybėse remiantis 2011 m. Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis bei į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką: 33 proc. riba yra nustatyta Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje nustatyta 20 proc. riba, o Austrijoje – 10 proc.“,- sako projekto rengėjai.
Taip pat projekte siekiama nustatyti, kad seniūnijose, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba.
Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro mažiau negu 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, jeigu tokiam sprendimui pritaria šios gyvenamosios vietovės vietos gyventojų apklausoje dalyvavusių asmenų dauguma.
„Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatins tautinių mažumų norą integruotis, bendrauti ir bendradarbiauti su tautinės daugumos atstovais. Svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos valstybinės lietuvių kalbos vientisumui ir išlikimui bei jos kaip valstybinės kalbos statusui. Tačiau turės reikšmingos įtakos efektyvesniam žmogaus teisių užtikrinimui, parodys deramą pagarbą tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių kalbiniam ir kultūriniam identitetui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Projektą teikia Seimo nariai D. Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas.
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymu, neteko galios 2010 m. sausio 1 d.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.06; 07:00
