Jurijus Švecas – buvęs sovietų žvalgas, prieš 25-erius metus emigravęs į JAV, kur nūnai verčiasi ekonomine žvalgyba. Ukrainiečių internetinis portalas Gordonua.com pateikia su juo interviu.
Pokalbio tema – kodėl JAV Finansų ministerija pasiūlė Kongresui nuimti sankcijas nuo kai kurių Rusijos milijardieriaus Olego Deripaskos, priklausančio artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai, kompanijų.
Slaptai.lt skelbia svarbiausias mintis iš Natalijos Dvali pokalbio su ponu J.Švecu.
Intrigos dėl ekonominių sankcijų
J.Švecas apgailestauja, kad susitarimo dėl sankcijų pašalinimo pagal įtartiną schemą O.Deripaskai siekti padeda ir oficialusis Kijevas. Išdėstydamas šias savo įžvalgas jau daug metų ekonominiu analitiku Amerikoje dirbantis J.Švecas pabrėžė, kad Kremlius, pasinaudodamas O.Deripaskos paslaugomis, iki šiol Ukrainoje valdo strategiškai svarbius objektus, turinčius įtakos ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir Ukrainos nacionaliniam saugumui. J.Švecas įsitikinęs, kad jei amerikiečiai nuims nuo aliuminio magnato O.Deripaskos ekonomines sankcijas, tai įmonė „Rusal“ liks įtakingu Kremliaus įrankiu, kurio pagalba Vladimiras Putinas galės ir ateityje siekti savo tikslų Ukrainoje. Beje, „Rusal“ („Русал” – Русский алюминий) pataisys savo įvaizdį remdamasis pačių amerikiečių sprendimais.
Šiuo metu žinoma, kad 2018 metų gruodžio 19 dieną JAV Finansų ministerija nusiuntė Kongresui pranešimą, kad per 30 dienų planuoja nuimti sankcijas nuo grupės kompanijų (En+, „Русал” ir „ЕвроСибЭнерго”), priklausančių aliuminio verslą valdančiam milijardieriui O.Deripaskai. Mainais už tai reikalaujama, kad minėtose kompanijose O.Deripaska neturėtų daugiau nei 50 proc. akcijų, įmones reorganizuotų ir atnaujintų direktorių tarybas.
Kas gelbsti Olegą Deripaską?
Amerikietiškos sankcijos Olegą Deripaską, įskaitant ir dar 23 rusų verslininkus bei valdininkus, artimus V.Putino klanui, pasiekė praėjusių metų balandžio 6 dieną. Į sąrašą pateko ir „Rusal“ („Rusiškas aliuminis“ – išvertus į lietuvių kalbą). Ši aliuminio gamyba besiverčianti kompanija buvo viena iš trijų stambiausių Pasaulyje. Po to, kai pradėtos taikyti sankcijos, „Rusal“ akcijų vertė nukrito 30 proc. Iki tol šių įmonių grupės vertė nebuvo taip žemai kritusi.
Buvęs sovietinis
žvalgybininkas J.Švecas mano, kad JAV Finansų ministerijos pasiūlymas nuimti
sankcijas nuo O.Deripaskos kompanijų abejotinas jau vien dėl to, kad iš magnato
atimamos akcijos bus perduotos tiems, kuriuos kontroliuoja Kremlius tiesiogiai
arba per savo slaptąsias tarnybas. Žodžiu, tebus atlikta rokiruotė: vienos
Kremliui pavaldžios kompanijos akcijos atsidurs kitose to paties Kremliaus
globojamose įmonėse.
Remiantis J.Šveco žodžiais, O.Deripaskos
verslo išlaisvinimas nuo amerikietiškų sankcijų pakenks visai amerikietiškai sistemai,
pagal kurią Rusijai taikomi ekonominiai apribojimai. Deja, dėl to, kad Kremliui
ir Rusijos slaptosioms tarnyboms priklausančios įmonės lengviau atsikvėps,
kalta ir pati Ukraina. Iš pradžių Kijevas įvedė rimtas sankcijas, paskui jų
taikymą „Rusalui“ ukrainiečiai pradėjo taikyti švelniau, ir galų gale taip suminkštino,
kad O.Deripaska nūnai gali drąsiai rodyti Vašingtonui, koks jis neva pažangus:
„aš daugiau niekur neturiu kontrolinio akcijų paketo“.
Iki šiol veikusi JAV Finansų ministerijos taikoma sankcijų koncepcija griūna kaip kortų namelis, kadangi O.Deripaskos akcijos tiesiog bus perkeltos į kitas dvi Kremliui tiesiogiai pavaldžias įmones.
Ukrainiečių leidinio Gordonua.com žurnalistė Natalija Dvali paklausė atvirai: ar tai reiškia, kad Donaldo Trampo administracija gelbsti nuo amerikietiškų sankcijų vieną iš artimiausių V.Putino oligarchų?
Ką į tai atsakė J.Švecas? Sankcijos prieš O.Deripaską pradėjo veikti 2018-ųjų balandžio mėnesį remiantis JAV prezidento įsakais Nr.13661 ir Nr. 13662 (dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą). Amerika taikė šias sankcijas būtent tiems verslininkams, kurie ne tik buvo artimi V.Putinui, bet ir savo finansine galia padėjo Kremliui užpulti Ukrainą.
Bet nuo pat pirmosios sankcijų taikymo dienos O.Deripaska pradėjo derybas su JAV. O.Deripaskos pasamdyti teisininkai vedžiojo JAV Finansų ministeriją už nosies: O.Deripaska daugiau nebebus minėtų kompanijų generalinis direktorius, jo kontroliuojamas akcijų paketas sumažės nuo 70 iki 44,95 proc. O likusios 25 proc. akcijų bus perduotos kitoms dviems kompanijoms. Į En+, kurios pagalba kontroliuojamas „Rusal“, direktorių tarybą bus įtraukti šeši JAV arba Didžiosios Britanijos piliečiai, ir jie sudarys net pusę tarybos narių.
Remiantis šiais duomenimis Kremlius neva nebetenka galimybės kontroliuoti „Rusal“, todėl Amerika neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo taikyti minėtoms įmonėms ekonominių trukdžių.
Dvi to paties švarko kišenės
J.Švecas sako, kad „būtų labai gražu, jei ne viena aplinkybė“. Pasak J.Šveco, akcijos, kurios bus paimtos iš O.Deripaskos kišenės, atsidurs rusiško „VTB Bank“ („ВТБ Банк”) ir Glencore kompanijos kišenėse. Bet juk šios dvi įmonės – tokios pat kišeninės Kremliaus įmonės kaip ir „Rusal“. Beje, „VTB Bank“ formaliai – valstybinis Rusijos bankas, o išties – asmeninis V.Putino bankas.
Dar įdomiau, kad minėtam bankui ir jo vadovui Andrėjui Kostinui taip pat taikomos amerikietiškos sankcijos. Šis bankas minimas ir specialiojo prokuroro Roberto Miulerio tyrime. Pasak J.Šveco, D.Trampas, jau būdamas pretendentu į JAV prezidento postą, pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį Maskvos centre privalo būti pastatytas „Trampo bokštas“ („Trump Tower”). Kremlius turėjo išskirti prestižinį žemės sklypą minėtoms statyboms, be to, skirti milijardą JAV dolerių statyboms finansuoti. Visas šias išlaidas padengti žadėjo Rusija. Bet tai – dar ne viskas. Rusija pažadėjo D.Trampui sumokėti apie 300 milijonų JAV dolerių už tai, kad jis ant minėto dangoraižio leis paskelbti užrašą „Trump Tower“. Visa tai finansuoti privalėjo būtent „VTB bank“ – kišeninis V.Putino bankas.
J.Švecas įsitikinęs: arba JAV Finansų ministerijoje sėdi naivuoliai, arba – kvailiai. Labai įtartina logika: pirma amerikiečiai O.Deripaską pažaboja ekonominiais trukdžiais už tai, kad jis V.Putinui padėjo įgyvendinti Ukrainos užpuolimą. O dabar ketina jį išvaduoti nuo amerikietiškų sankcijų už tai, kad jis dalį savo akcijų perduos … kitoms V.Putino kontroliuojamoms kompanijoms.
Kas liepė pasirašyti tą nesąmonę?
O gal JAV Finansų ministerijai kažkas daro nematomą įtaką? Į šį klausimą žurnalistės klausimą J.Švecas atsakė štai taip: „Šiuo metu prieš D.Trampą – 17-a tyrimų. Kulminacija arti. Specialusis prokuroras jau nustatė, kokį projektą D.Trampas ketino realizuoti Maskvoje. Belieka paklausti, o ką gi D.Trampas pažadėjo mainais už tą projektą? Manau, kad JAV Finansų ministerijos laiškas dėl galimybės nuimti sankcijas nuo O.Deripaskos valdytų įmonių daug ką paaiškina. Specialusis prokuroras R.Miuleris turėtų Finansų ministerijai pateikti vieną vienintelį klausimą – „kas jums liepė parašyti tą nesąmonę“.
Tada Gordonua.com žurnalistė pasiteiravo, ar galima laikyti rimta apsauga nuo Kremliaus įtakos direktorių tarybą, į kurią įeina ne mažiau kaip pusė užsieniečių?
Užsieniečiai direktoriai neišgelbės nuo Kremliaus įtakos
J.Švecas mano, kad į direktorių tarybą priimti užsieniečiai neapsaugo kompanijos nuo Kremliaus įtakos. Pasak J.Šveco, „Rusal“ vadovybėje jau iki šiol dirbo septynetas užsieniečių. Be kita ko, jie ten sudaro daugumą. Nepaisant šios aplinkybės kompanija traktuojama kaip absoliučiai pavaldi Kremliui.
Pavyzdžiui, Rosneft („Роснефть”) kompanijos direktorių taryboje – net septynetas užsieniečių. Tai ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Герхард Шредер), ir buvęs sovietinės Vokietijos slaptosios tarnybos Štazi darbuotojas Matiasas Varnigas (Маттиас Варниг)… Štai kodėl „Rosneft“ laikoma Kremliaus „šventąja karve“. Ji pavaldi Kremliui būtent į direktorių tarybą įeinančių V.Putinui lojalių užsieniečių pagalba.
Beje, Matiasas Varnigas – ne tik buvęs Štazi karininkas, bet ypač ištikimas V.Putino draugas dar nuo tų laikų, kai dabartinis Rusijos prezidentas darbavosi Drezdene. Ir dar neaišku, kas kam buvo pavaldus: ar V.Putinas – M.Varnigui, ar M.Varnigas – V.Putinui. Būtent jis dabar padeda V.Putinui valdyti tokias kompanijas kaip „Transneft“, „Gazprom“, Nord Stream – ne vien tik „Rosneft“ ar „Rusal“.
Galima net šitaip pasakyti: jei kompanijoje dirba M.Varnigas, vadinasi, toji kompanija lojali dabartiniams Kremliaus vadovams. Todėl JAV inansų ministerijos ketinimas į En+ kompaniją dirbtinai įvesti šešis užsieniečius nieko gero neduos.
O kas toks – Robertas Dali?
Pasak J.Šveco, tai puikus pavyzdys, kaip Kremlius kuria sau lojalių užsieniečių komandą. JAV pilietis R.Dalis buvo BP (British Petroleum) generalinis direktorius, po to THK-BP direktorius. Jis buvo ištikimas Didžiosios Britanijos interesams, todėl neįtiko Kremliui. Patekęs į Kremliaus nemalonę šis vyras netrukus susirgo. Medicininių tyrimų metu buvo nustatyta, kad jo sveikatai kenkė lėtai ir beveik nepastebimai veikiantys nuodai.
R.Dalis skubiai paliko Rusijos Federaciją. Netrukus jis buvo atleistas iš direktorių tarybos. Tai nutiko 2008-aisiais metais. Bet prabėgus keleriems metams jis lyg ir „pasitaisė“, nes nuo 2013-ųjų užima svarbų postą „Rosneft“ direktorių taryboje.
Žodžiu, V.Putinas turi milžiniškas galimybes daryti įtaką į svarbias kompanijas įeinantiems užsieniečiams. Vienus – įbaugina, kitus, kaip G.Šrioderis, suvilioja dideliais atlyginimais. „Tai, kad JAV Finansų ministerija tvirtina, jog tikrins į kompanijos En+ direktorių tarybą įeisiančius užsieniečius – mane glumina“, – pabrėžė J.Švecas. Negalima turėti jokių iliuzijų, esą minėtos kompanijos, pakeitus direktorių tarybą, nusikratys Kremliaus diktato. Į tokių kompanijų valdymo organus patekti tik Kremliui ištikimi asmenys.
J.Švecą stebina ir tai, kad Ukrainoje apie O.Deripaską labai mažai žinoma. Žinoma nebent tai, kad jis turėjo skandalingų santykių su laisvo elgesio moterimi, pravarde Nastia Rybka. Tačiau nežinoma, kaip jis Kremliui padeda Ukrainoje pasiekti strateginių tikslų. Iki šiol manyta, kad Kremlius daro spaudimą užsienio valstybėms per „Gazpromą“. Nieko panašaus – Kremliui įtakoti Vakarus padeda ir kitos žinomos kompanijos, įskaitant ir O.Deripaskos kontroliuojamas. „Gazprom“ ir „Rusal“ – labai panašios kompanijos. Beje, „Gazprom“ tiesiogiai nepridengia Rusijos slaptųjų tarnybų operacijų, o „Rusal“ – tai tikras Rusijos žvalgybų įrankis.
Aliuminio nešami pelnai
Ką dar reikėtų žinoti, norint susigaudyti, kaip Rusijos slaptosios tarnybos veikia Ukrainoje? Maždaug 1990-aisiais metais aliuminio, rekalingo aviacijai ir kosminiams laivams statybai, gavybą Rusijoje kontroliavo broliai Rubenai iš britų TWG. Jie darbavosi palaikomi brolių Čiornyje. Jie per metus į šią Rusijos pramonę kasmet investuodavo apie tris milijardus dolerių. Tais laikais – pasakiški piigai. Būtent jie išgelbėjo Rusijos aliuminio gamybą nuo bankroto.
Kremliuje šį projektą kontroliavo vicepremjeras Soskovcas, FSB šefas Barsukovas ir Boriso Jelcino apsaugos viršininkas Koržakovas. 1996 metais B.Jelcinas atleido šią trijulę, ir ji netrukus užvaldė aliuminio pramonę Rusijoje. Užvaldė sukompromitavusi brolius Rubenus ir Čiornyj. Ir tuo pačiu į priekį prastūmė O.Deripaską. 2001 metais O.Deripaska vedė B.Jelcino anūkę ir tapo Jelcinų klano pinigų prižiūrėtoju.
Kada V.Putinas tapo šalies vadovu, O.Deripaska galutinai įsitvirtino aliuminio pramonėje kaip vienintelis rusiško aliuminio gamybos savininkas. Prieš tapdamas aliuminio magnatu jis turėjo prisiekti V.Putinui, kad bus ištikimas, ir dar į bendrąją V.Putino sąskaitą pervesti 170 milijonų JAV dolerių kaip kyšį.
Kaip parodė vėlesni J.Šveco tyrimai, visi O.Deripaskos sandoriai užsienyje buvo kontroliuojami Kremliaus. Ir tai darė Rusijos specialiųjų tarnybų karininkai, tiek veikiantys, tiek formaliai išleisti į pesiją.
J.Švecas teigia, kad prieš pat mirtį jo kolega Aleksandras Litvinenka perdavė sąrašą aukšto rango FSB karininkų, kurie dirbo O.Deripaskos komandoje.
Apie kompaniją Glencore
O kas toji kompanija Glencore? 1970-aisiais ją įkūrė amerikiečių verslininkas Markas Ričas. Jei būtų sudarytas žinomiausių XX amžiaus sukčių sąrašas, šis žmogu užimtų vieną iš pirmųjų vietų. Jis sukaupė milžinišką turtą padėdamas įvairioms valstybėms apeiti JT taikomas ekonomines sankcijas. Savo paslaugas jis teikė taip pat ir Sovietų Sąjungai, kuriai buvo taikomi ekonominiai apribojimai dėl įsiveržimo į Afganistaną ir numušto Pietų Korėjos lėktuvą.
Po SSRS žlugimo į šią
kompaniją buvo infiltruota daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų. M.Ričas buvo
išstumtas ir į jo vietą atsisėdo Aivanas Glazenbergas. Tas pats A.Glazenbergas,
kurį atidžiai patikrino ir KGB, ir FSB. Tas pats A.Glazenbergas, kuris talkino
O.Deripaskai ir kartu su G.Šrioderiu, M.Varnigu sėdėjo kai kurių kompanijų
direktorių tarybos krėsle.
Taigi Ukraina, pastebi J.Švecas, jau penketą
metų priešinasi Rusijos agresijai, o dabartinis V.Putino pinigų prižiūrėtojas
O.Deripaska kontroliuoja strateginius objektus Ukrainoje. Ukrainos
valdžia dėl „Rusal“ pateko į nepavydėtiną padėtį. Nepaisant aplinkybės, kad
Ukraina įvedė sankcijas O.Deripaskos įmonėms dar 2018 metų gegužę (O.Deripaskai
uždrausta iš Ukrainos išvesti kapitalą ir šioje šalyje užblokuoti jo aktyvai).
Vis tik O.Deripaska sugebėjo paimti į savo rankas Nikolajevskij įmonę (spalvotieji metalai), Charkovo traktorių ir Zaporožės aliuminio gamyklas. Su šiomis įmonėmis jis pasielgė taip, kaip naudinga Rusijai ir labai nenaudinga – Ukrainai. Bet O.Deripaskai iškelta baudžiamoji byla taip ir liko gulėti ukrainietiškuose stalčiuose.
Duodamas interviu gordonua.com leidiniui J.Švecas ironiškai teiravosi: kodėl sankcijos prieš O.Deripaską įsigaliojo tik praėjus ketveriems metams po Rusijos agresijos pradžios? Nejaugi niekas Ukrainoje nežinojo, kad O.Deripaska yra V.Putino žmogus?
Svarbu pastebėti, jog prieš O.Deripaską taikomos ekonominės sankcijos 2017-aisiais buvo užtektinai griežtos. Bet 2017-ųjų pabaigoje „Rusal“ pranešė, kad Nikolajevskij įmonės valdymą perduoda Glencore. Nors sankcijose buvo numatyta, kad taip elgtis negalima, vis tik Ukrainos valdžia leido įgyvendinti šiuos pakeitimus.
Minėtame interviu J.Švecas smulkiai, išsamiai ir įtikinamai papasakojo, kaip Ukraina priimdavo sau nenaudingus sprendimus ir tuo pačiu O.Deripaskos įmonėms padėdavo kuo puikiausiai išgyventi.
Kibernetiniai karai
Bet portalą slaptai.lt ypač domina, ar Kremlius tikrai naudojosi „Rusal“, kad įgyvendintų kai kurias šnipinėjimo akcijas? J.Švecas primena, kad įvykiai Euromaidane 2013–2014 metais išprovokavo žiaurius kibernetinius karus. Rusijos programišiai atakavo Ukrainos objektus, o ukrainiečių hakeriai – rusiškus objektus. Remiantis „The Christian Science Monitor“, 2014-aisiais ukrainiečių programišiai atakavo Rusijos gynybos ministeriją, centrinį banką, VRM. Pažymėtina, kad ukrainiečių atakos buvo žymiai stipresnės nei rusų programišių išpuoliai.
Kaip vėliau paaiškėjo, ukrainiečių hakeriai puolė „Rusal“, „Gazprom“, kiniečių ambasadą Maskvoje. Atsakomybę už tai prisiėmė hakerių grupė hacktivist@rucyborg. Jos dėka buvo pavogta apie 3 tūkst. failų, iš jų kai kurie atsidūrė internete.
Taip pat paaiškėjo, kad “Rusal“ slapta, nelegaliai, vykstant mūšiams Euromaidane, atgabeno į Charkovą įrenginių, kurie leidžia perimti mobiliuojo ryšio pokalbius. Būtent tos aparatūros dėka Rusijos žvalgyba galėjo pasiklausyti svarbių Ukrainos, JAV politikų telefoninių pokalbių. Pavyzdžiui, internete 2014-aisiais metais atsidūrė Viktorijos Nuland ir amerikiečių ambasadoriaus Kijeve pašnekesiai. Tie pokalbiai pateikti taip, kad Vakarai atrodytų kuo nepatraukliau.
J.Šveco žodžiais remiantis, po Viktoro Janukovičiaus pabėgimo į Rusiją paaiškėjo, kad visa Ukrainos žvalgybos SBU (СБУ) kompiuterinė sistema buvo kontroliuojama FSB specialistų. Ukrainos žvalgybos būstinėje buvo specialios patalpos, kuriose dirbo Rusijos žvalgybos atstovai, naudodama išskirtinai rusišką įrangą. Į tuos kambarius ukrainiečių žvalgybininkams buvo draudžiama įžengti.
Kai žurnalistė pasiteiravo, ar J.Švecas tiki informacija dėl šnipinėjimo įrangos, buvęs sovietų žvalgas atsakė, kad bet kokią žvalgybinę informaciją būtina tikrinti daug sykių pačiais įvairiausias aspektais. Žvalgybininkas negali būti absoliučiai įsitikinęs niekuo. Tačiau JAV valstybės sekretorės Viktorijos uland ir JAV ambasadoriaus Maskvoje telefoniniai pokalbiai tikrai buvo perimti. Ta informacija, kurią paskelbia Wikileaks, dažniausiai tikima be jokių „gal“.
Dosje. Olegui Deripaskai – 50 metų. 2008 metais jo turtai buvo įvertinti 28 milijardais JAV dolerių. O.Deripaska tuo metu buvo vienas iš turtingiausių Rusijos žmonių. Remiantis „Forbes“ sudarytais turtingiausių pasaulio žmonių reitingais, jis užėmė net 9-ąją vietą. Remiantis 2018-ųjų sausio mėnesio duomenimis, jis užima 247 vietą pasaulyje, nes valdo tik 7,1 milijardo dolerių vertės turtą.
Informacijos šaltinis – Gordonua.com
2019.01.02; 10:40
