Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos galimo draudimo


Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas raštu kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, atkreipdami dėmesį į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto parengtą naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, kurioje įrašyta nuostata dėl draudimo vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar) naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymo metodą.

Iš kairės: A. Ažubalis, L. Kasčiūnas ir A. Bilotaitė spaudos konferencijoje Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Esame įsitikinę, kad ši nuostata yra nepagrįsta ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos energetinio ir nacionalinio saugumo interesams, nes siūlymas uždrausti naudoti hidraulinio ardymo metodą, naudojamą naudingų išteklių paieškai ir gavybai, reikštų visišką skalūnų dujų ir naftos žvalgymo ir gavybos draudimą Lietuvoje“, – teigia autoriai.

Pasak A. Ažubalio, toks draudimas yra neracionalus ir ateityje pakenktų investicijų klimatui Lietuvoje. „Tokio draudimo įvedimas esmingai keistų valstybės požiūrį į išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių žvalgybą ir naudojimą. Tokios nuostatos priėmimas taip pat destabilizuotų reguliacinę aplinką Lietuvoje, dėl ko ilgojoje perspektyvoje, net atsiradus efektyvesnėms žvalgymo ir išgavimo technologijoms taikant hidraulinį uolienų ardymo metodą, Lietuva būtų vertinama nepalankiai potencialių investuotojų į žvalgymą ar išgavimą akyse“, – teigia Seimo narys.

Pasak L. Kasčiūno, panašūs apribojimai Europoje yra Rusijai naudingo lobizmo pasekmė.

„JAV ekspertų teigimu, būtent dėl vykdomo Rusijai naudingo lobizmo skalūninių išteklių žvalgyba ir išgavimas Vidurio ir Rytų Europoje stagnuoja, dėl ko Europos valstybės taip pat didele dalimi yra energetiškai priklausomos nuo Rusijos. Nuostata drausti naudoti hidraulinio ardymo metodą neatitinka ir Lietuvos Respublikos Energetikos strategijoje iškeltų tikslų: didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei diversifikuoti energetinius išteklius“, – teigia L. Kasčiūnas.

„Esame įsitikinę, kad poveikio aplinkai vertinimas yra racionalus ir pakankamas saugiklis, siekiant saugiai atlikti angliavandenilių išteklių tyrimą ar išgavimą pritaikius hidraulinį uolienų ardymo metodą. Suvokiant klausimo reikšmę ir poveikį ilgalaikiams Lietuvos energetinio ir nacionalinio saugumo interesams bei investicinei aplinkai, būtina pakartotinai iš Vyriausybės gauti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekto vertinimą“, – rašte Vyriausybės nariams rašo A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.08; 11:00

print