Lietuvos Valstybės saugumo departamente regimi permainų ženklai. VSD atidavė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui garsiąsias 12-a slaptų pažymų, kurių nepavyko išsireikalauti net nuo 2006 metų pabaigos.
Neseniai iš VSD atleisti aukšto rango pareigūnai A.Paukštė ir LJurgelaitis, o kiek anksčiau atleisti kai kurie kiti pareigūnai, apie kuriuos teigiama, kad jie neišvengė tam tikros neleistinos įtakos iš šalies. VSD vadovas G.Grina vykdo palaipsnių permainų planą, apie kurį jis užsiminė po paskyrimo šių metų pavasarį.
Kad Lietuvos Valstybės saugumo departamente pagaliau prasidėjo permainos, suteikia optimistinių vilčių. Nes, analizuojant pokomunistinėje erdvėje vykstančius procesus, iškyla grėsmingos tendencijos. Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono valstybėse per pastaruosius du dešimtmečius vykstantys procesai primena kadaise Lotynų Amerikoje vykusius kraupius ir paslaptingus įvykius. Šiame regione 1975-1985 metais buvo atliekama slapta operacija ,,Kondoras”. Argentinos, Brazilijos, Čilės, Urugvajaus, Paragvajaus, Peru, ir Bolivijos slaptosios tarnybos koordinavo savo veiksmus ir aršiai persekiojo jiems neįtikusius šių valstybių politikus, žurnalistus ir visuomenės veikėjus. Jie buvo žudomi ar slapta įkalinami pogrindiniuose kalėjimuose. Šie nusikaltimai buvo atliekami ir už Lotynų Amerikos ribų. Kai kurie iš savo gimtųjų kraštų emigravę politikai ir žurnalistai buvo nužudyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Argentinos, Urugvajaus slaptojoje operacijoje dalyvavusių šalių pareigūnai palaikė artimus ryšius su Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, kitų Europos šalių slaptųjų tarnybų pareigūnais. Tiesa, kai kurie iš persekiojamų asmenų sugebėjo išlikti, išgyveno po nesėkmingų pasikėsinimų arba sugebėjo išvengti persekiotojų pinklių ir pasislėpti.
Štai dabartinis Peru premjeras J.Munaro išgyveno net po dviejų pasikėsinimų. Stebint per pastaruosius du dešimtmečius įsibegėjusius įvykius, galime daryti išvadas, kad Ukrainos, Moldovos, Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos slaptosios tarnybos ar šių tarnybų viduje veikiančios šešėlinės grupuotės, artimai susijusios su mafijos klanais ir palaikomos Rusijos žvalgybos, atliko (o kai kuriose iš paminėtų šalių vis dar tebeatlieka) nužudymus ir teroro aktus. Visose paminėtose valstybėse buvo vykdomas sistemingas mafijai ir KGB klanams neįtikusių piliečių naikinimas.
Šios prielaidos yra vis aiškiau patvirtinamos. Beje, dėl tokių procesų ne visada galima kaltinti tam tikrų slaptųjų tarnybų vadovus. Esama nemažai pavyzdžių, kai slaptųjų tarnybų padaliniai neatlieka savo tiesioginių vadovų bei valstybės vadovų nurodymų. Operacijos „Kondoras“ metu į politinių emigrantų persekiojimą buvo įsitraukę ir Venesuelos slaptųjų tarnybų pareigūnai, nors jų tiesioginiai vadovai ir tuometiniai Venesuelos lyderiai jiems uždraudė tai daryti.
Slaptųjų tarnybų darbuotojų parengimo užkulisius atskleidė buvęs GRU pareigūnas, rašytojas ir istorikas Viktoras Suvorovas knygoje „Akvariumas“. Slaptųjų tarnybų pareigūnai įvairiapusiškai treniruojami: mokomi bokso, imtynių, karate, grūdinami vadinamuosiuose „išgyvenimo kursuose“ (kai po savaitę laiko tenka gyventi miškuose, be palapinės ir maisto, turint tik peilį), sekimo bei žvalgybinio darbo pagrindų.
Tad patyrę slaptųjų tarnybų pareigūnai yra tarsi „kentaurai“, turintys daug specifinių žinių. Kai kurie ,,kentaurai“, pasitraukę į atsargą, papildė ir įtakingų mafijos klanų gretas. Beje, ,,Kentauro“ pravarde vadinamas vienas iš Rusijoje labai įtakingų KGB generolų, artimai susijęs su Kremliaus režimo lyderiais V.Putinu ir I.Sečinu. Per pastaruosius du dešimtmečius konkrečiai Lietuvoje ar už jos ribų buvo nužudyti politikai, teisėsaugos pareigūnai, verslininkai ir žurnalistai: S.Lozoraitis, V.Lingys, K.Žičkus, P.Valiukas, J.Abromavičius, G.Sereika, V.Kazlauskaitė, S.Piskunovas, A.Jakubauskas, T.Lideikis, J.Paliakas, V.Pociūnas, D.Kedys … Juos nužudant panaudoti metodai, būdingi slaptųjų tarnybų braižui.
Prieš kai kuriuos politikus ir žurnalistus imamasi bauginimo taktikos – jie ar jų šeimų nariai sumušami, deginami jų butai, automobiliai. O kai kurie šešėliniams klanams ar korumpuotiems slaptųjų tarnybų veikėjams neįtikę politikai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai persekiojami kiek kitaip. Jie, remiantis pramanytais kaltinimais, tampomi po teismus, priversti mokėti didžiules baudas. Prieš juos rengiamos ir šmeižto kampanijos.
Šiuolaikinėje Europoje vykstančiuose stambiuose tarptautiniuose forumuose, tiek ir įvairiuose mokslinėse konferencijoje daug kalbama apie pažangą ir demokratiją. Bet atidžiau analizuojant esamą padėtį, negalima teigti, kad padėtis Europoje nuo 1935-1945 metų radikaliai pasikeitė į gerąją pusę. Tuometinėje Europoje didžiulę įtaką turėjo diktatoriai Stalinas, Hitleris, Musolinis. O XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje Europoje pasireiškė visa žymių tironų plejada – V.Putinas, A.Lukašenka, S.Miloševičius, V.Kučma, V.Janukovyčius, S.Berluskonis. Kai kurie iš jų slepiasi po demokratijos kauke.
Štai Italijos premjeras ir stambus oligarchas, milijardierius S.Berluskonis yra įtariamas dalyvavęs daugelyje finansinių aferų. Kai kurios iš jų – tai garsios tarptautinės aferos. S.Berluskonį kadaise norėjo suimti ir garsus Ispanijos teisėjas B.Garsonas. Bet jam to padaryti nepavyko. S.Berluskonis buvo apklausiamas ir žurnalisto A.Pekorelio nužudymo byloje, atsakomybės išvengė tik todėl, kad netikėtai dingo svarbus liudytojas. Tada S.Berluskoniui ir dar keliems jo bendražygiams įtarimai nebuvo pareikšti, o už žymaus žurnalisto nužudymo organizavimą nuteistas buvęs Italijos premjeras D.Andreotis.
Žymus filosofas ir psichologas E.Fromas teigė: „Kai tam tikri žmonės, valstybių lyderiai ar ideologai pradedami garbinti kaip stabai, tai prasideda ir kiti procesai – žmonių teisės tokiose valstybėse iš esmės pažeidžiamos. Fašizmas ir stalinizmas yra kraštutiniai tokių procesų pasireiškimai – kai daugelio piliečių interesai paminami, ir didžiulis dėmesys skiriamas lyderių ir valdančiųjų klanų garbinimui“. Serbijoje 1990-2000 metais buvo garbinamas S.Miloševičius. Šiuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje didžiulis dėmesys skiriamas Putino ir Lukašenkos garbinimui. Rusijoje jau pastatyti keli V.Putino paminklai, jo vardu Čečėnijoje ir Dagestane pavadintos gatvės ir aikštės, o per televizijas liejasi ištisa „didžiojo vado“ garbinimo banga.
Kokios idėjos nulemia šiuolaikines politines technologijas, jų strategijų formavimą? Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos politikai, politikos ekspertai ir viešųjų ryšių specialistai skaito, studijuoja ir išsamiai nagrinėja tokias knygas – G.Lebono „Masių psichologiją“, N.Makiavelio „Valdovą“, Sun-Dzu „Karo meną“. Šiose knygose išdėstytas idėjas galima panaudoti įvairiems tikslams – tiek teigiamiems, tiek neigiamiems.
Lietuvos politikų ir valdininkijos gretose darbuojasi labai įvairūs žmonės – tiek pažangos siekiantys politikai ir pareigūnai, tiek abejingi ir neiniciatyvūs veikėjai, tiek korumpuoti sukčiai bei aferistai. Pasitaiko ir primityvių valdžios veikėjų. Štai Kauno savivaldybės pareigūnas V.Matekonis užpuolė ir sumušė invalidą. Jo veiksmais pasibaisėjo kiti savivaldybės darbuotojai, jie tiesiog nesupranta šio išpuolio motyvų.
Nuotraukoje: skandalingasis Italijos premjeras Silvijo Berluskonis.
2010.08.26
