Valstiečiai savo rinkimų kampanijoje prieš dvejus metus žadėjo, kad pagaliau Lietuvą pradės valdyti profesionalai ir viskas bus kitaip. Dabar matome, kokie tie profesionalai! Agnė Širinskienė ir Stasys Jakeliūnas, rodos, nekvaili žmonės, bet visą savo energiją ir potencialą, kurį galėtų išnaudoti Lietuvos valstybės augimui, skiria politiniams užsakymams ir priešų paieškai.
Jakeliūno tyrimai baigsis su Prezidento rinkimais
Jakeliūnas užėmęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postą žadėjo rūpintis mokesčių sistemos remontu, optimizuoti pensijų kaupimą, sukurti prielaidas geresniam neįgaliųjų įdarbinimui ir daug kitų svarbių valstybei klausimų. Vilčių sukėlė, bet greit pažadus pamiršo, nes visą dėmesį atitraukia kova su tariamais liaudies priešais. Šalia A. Širinskienės, Dainiaus Kepenio ir Aurelijaus Verygos, Jakeliūnas tapo lojaliausiu ir nuožmiausiu Ramūno Karbauskio priešų paieškos ir persekiojimo baudėju. Be tradiciškai didžiausių „nusikaltėlių“ konservatorių, Jakeliūno taikinyje atsidūrė ir asmeniškai jį įžeidę Gitanas Nausėda bei Vitas Vasiliauskas. Kai Jakeliūnas dar buvo tik paprastas ekonomistas, šie ponai nesutiko jo įdarbinti bankuose, nes nelaikė jo pakankamai kvalifikuotu. Dabar atėjo keršto valanda. Iš apačių iškilęs ir tapęs „Žmogus – valdžia“ Jakeliūnas ėmėsi „tyrimų“, kurie įrodys, kas yra tikrieji liaudies engėjai ir kas lobsta iš paprastų žmonių prakaito!
Nėra abejonių, kad Jakeliūno „tyrimai“ yra tiesioginis valdančiųjų kišimasis į Prezidento rinkimus pačiais juodžiausiais metodais. „Tiriamieji“ yra kaip tik tie, kurie kandidatuoja į Prezidento postą, o tokių „tyrimų“ tikslas yra skleisti gandus ir avansu pakirsti pasitikėjimą ne tik atskirais asmenimis, bet visa valstybe, principu „kas ne su mumis, tas prieš mus“. Toks valstybės ir jos institucijų griovimas, žmonių juodinimas turėtų labai patikti Kremliaus strategams. Aišku „sutapimas“, bet Jakeliūno „tyrimai“, kurių rezultatai jau turėjo būti paviešinti, yra pratęsti iki rudens, o iki šiol išvis mažai kas vyko, nes darbas Komitete buvo simuliuojamas, tačiau pasitikėjimas visa valstybe buvo griaunamas visomis išgalėmis.
Politinė kova svarbiau nei valstybės interesas
Beprasmės politinės rietenos trukdo siekti rimtų valstybės pažangos uždavinių, bet ar tai svarbu, kai rinkimai ant nosies? Rinkėjams metamas trilerio vertas jaukas, kad štai yra „negeriečiai“, yra milijonai ir reikia tuos milijonus tik paimti ir padalinti VISIEMS. Gal kai kam toks scenarijus yra patrauklus ir net norisi pradėti šaukti „Tiesos!“, bet kaip Lietuva atrodo investicijų pritraukimo, verslo gerinimo ir gerovės valstybės kūrimo fone?
Užsieniečiai neturi laiko ir noro gilintis, kas toks eilinis Stasys iš kanapių, ką jis ten kalba, ar tai tiesa, ar netiesa, ar liepė jam kas nors taip kalbėti, ar čia skirta vietos auditorijai? Jeigu valstybėje nėra stabilu, jeigu yra grėsmės, kad keistais pagrindais galima pradėti keisti įstatymus, yra trukdžiai verslui, niekas nenorės investuoti ir rizikuoti savo kapitalu. O kam? Juk gausu šalių, kuriose viskas daug labiau prognozuojama, pavyzdžiui, Airija ar Estija.
„Google“ finansų operacijų perkėlimas į Lietuvą galėjo tapti ir šios Vyriausybės, ir Lietuvos super laimėjimu, bet netapo. Tai galėjo atnešti daugiau milijonų į Lietuvą, nei valstybė kada nors yra sumokėjusi palūkanų, bet neatnešė. Užtat, tyrimai tęsiasi, nes tiesa slypi kažkur anapus.
2019.04.16; 15:42
