Saulius Kizelavičius
Praėjusį savaitgalį Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas svečiavosi Diližane – viename iš Armėnijos miestų, esančių Tavušos regione. Šis Armėnijos premjero vizitas turėjo ekonominę potekstę. Į Diližaną N.Pašinianas atsivežė verslininkų, kuriuos ragino čia kurti pačius įvairiausius verslus. Tarp biznierių būta ir vietinių, ir užsieniečių.
Nieko smerktino ar stebinančio, kai Armėnijos ministras pirmininkas trokšta pritraukti kuo daugiau investicijų. Tegul. Tai jo teisė ir pareiga. Tačiau kam jis atvykęs į karinį licėjų padėjo gėlių prie Montes Melkoniano paminklo? Tiesa, liūdnai pagarsėjusio Montes Melkoniano paminklas ten pastatytas ne mieste, o kariniame dalinyje – uždaroje teritorijoje (autorius – skulptorius Levonas Tokmadžianas).
Ir vis dėlto viešai, oficialiai, demonstratyviai gerbti šio vyro atminimą net ir uždaroje teritorijoje, – įžūloka. Ganėtinai trumpai gyvenusio M.Melkoniano biografija – labai negraži. Negraži pirmiausia dėl sąsajų su tarptautiniu terorizmu. Tai kas, kad Armėnija iki šiol jį traktavo kaip nacionalinį didvyrį. Gal jau pats metas atsikvošėti – liautis garbinus tarptautinius teroristus?
Visi senų seniausiai žino, kad M.Melkonianas, turėjęs Abu-Sindi, Saro, Timoti Šom Mak-Kormak slapyvardžius, 1985 metais buvo areštuotas Paryžiuje. Už grotų kalėjime turėjo praleisti beveik šešerius metus. Tačiau po beveik ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta, ir jis deportuotas į Pietų Jemeną.
Prancūzijos slaptosios tarnybos kaltino M.Melkonianą dėl nelegalaus ginklų laikymo ir dokumentų klastojimo. Tuo pačiu Prancūzijos kontržvalgyba turėjo informacijos, kad M.Melkonianas priklauso tarptautinei teroristų organizacijai ASALA. Vienu iš žiauriausių ASALA teroro aktų laikomas sprogimas Paryžiaus „Orli“ oro uoste 1983-iųjų metų liepos 15-ąją. Tądien žuvo 8 niekuo dėti keleiviai ir dar apie 80 žmonių buvo sužeista. Su šiuo nusikaltimu M.Melkonianas susijęs.
Taip pat niekas nepaneigs, kad M.Melkonianas atsakingas dėl Turkijos konsulato užgrobimo Prancūzijoje 1981 metų rugsėjo 24 dieną, taip pat ir dėl kelių teroro aktų, nukreiptų prieš turkų diplomatus Artimuosiuose Rytuose.
Galų gale M.Melkonianas dalyvavo karinėse operacijose nuo Azerbaidžano atplėšiant Kalnų Karabachą. Į šį Azerbaidžano regioną jis atvyko 1991-aisiais. Nuo pat pirmųjų atvykimo akimirkų aktyviai dalyvavo karinėse operacijose Buzluk, Manašid, Erkedž, Mačkalašen regionuose. Iki 1993-ųjų metų mirtino sužeidimo į galvą jis suspėjo išgarsėti kaip tas, kuris itin žiauriai elgėsi su azerbaidžaniečių įkaitais ir karo belaisviais.
Tad N.Pašinianas, rodydamas pagarbą tarptautiniam teroristui, tuo pačiu demonstruoja, kad eina tuo pačiu keliu, kaip ir liūdnai pagarsėję jo pirmtakai (Armėnijoje M.Melkonianas iki šiol vertinamas kaip nacionalinis didvyris; jo vardu pavadinta viena karinė bazė, Jerevane – universitetas ir mokykla, tiltas ir net humanitarinę pagalbą teikiantis fondas).
Žinoma, N.Pašinianui neuždrausi elgtis Armėnijoje taip, kaip trokšta jo širdis. Juk jis – Armėnijos galva. Tačiau Prancūzijos prezidentui tikrai derėtų rimtai pagalvoti, ar verta priimti Eliziejaus laukuose tarptautinį teroristą gerbiantį politiką iš Armėnijos. Tegul N.Pašinianas pirmiausia viešai atsiprašo prancūzų už patirtas netektis dėl ASALA siautėjimų…
O ir Lietuvos diplomatams, prieš susitinkant su Armėnijos premjeru N.Pašinianu, taip pat derėtų mąstyti – ar verta paduoti ranką premjerui, kuris žavisi tarptautinio teroristo nusikaltimais? Juk besibičiuliaujant su M.Melkonianą garbinančiu N.Pašinianu galima sulaukti protesto notų iš Turkijos, Azerbaidžano, Prancūzijos.
Be kita ko, M.Melkonianas yra kariavęs dar ir Libane, Irane, tad įmanoma susipykti ir su Libanu, Iranu…
2019.06.24; 10:00
