Kodėl dirbtinai apkraunami lietaus nuotekų tinklai?

Iki pastarojo meto Lietuvoje retai buvo  akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjus atvejams, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę, bet šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, imta dažniausiai ieškoti „kas kaltas“.

Atsakomybė dėl atsirandančių problemų, greičiausiai, turėtų atitekti architektams, erdvių planavimo specialistams, kurie skaitė įstatymus, statybos reglamentą, žino (ar turėtų žinoti) kitus reikalavimus. „Nebent dalis šių specialistų tiesiog neįsigilina į savo profesijos subtilybes – jiems patinka braižyti popieriuje, bet ne mąstyti, kaip jų sukurti projektai „gyvens“ realiai“ – teigia NT projektų vystymo konsultantas Rolandas Karlonas.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų šalinimą, valymą ir išleidimą Lietuvoje yra Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, kuriame išdėstyta, kad:

7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:

7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo  į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);

7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);

7.3. sumažinančių susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).

Punkto pakeitimai:

71. 7¹. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus ir pan., prioritetas turi būti skiriamas 7.1 ir 7.2 punktus atitinkančių techninių sprendinių įgyvendinimui. Jeigu nustatoma, kad dėl vietos aplinkos sąlygų, planuojamos ūkinės veiklos ypatumų, susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo, teritorijos trūkumo ar pan. 7.1 ir 7.2 punktuose numatytų priemonių negalima įdiegti, paviršinės nuotekos gali būti tvarkomos per centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. (įstatymo ištrauka apie dangas)

Pašalinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai įtakoja nuotekų valyklų darbą, sunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Deja, bet kalbos apie tai, kad kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės, kad trasų pralaidumas mažas, kad įranga pasenusi ar net, kad dėl pasikartojančių problemų kaltas klimato atšilimas, dažnai tėra pasiteisinimas dėl netinkamai atliktų planavimo, projektavimo, statybos darbų. Kartais susidaro įspūdis, kad yra suinteresuotų daryti netinkamai, atmestinai. O juk įstatymas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (ir lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, net pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų, kuriuos, beje, reikia net tik pakloti, bet po to nuolat prižiūrėti, miestų (ypač senamiesčių) ir miestelių kraštovaizdžio nedarkytų liukai, grotos ar kiti sovietmečio „infrastruktūros šedevrai“.

Parkuose ir skveruose apskritai draudžiama tiesti asfaltus, o privaloma naudoti vandeniui laidžią dangą. Kas paneigs, kad visada yra kažkas suinteresuotas arba darantys nemąstant, ir kaip patogu skųstis mažu trasų pralaidumu, kad ir vėl reikia remonto, ir kad reikia keisti grindinius, nes klimato atšilimas, nors kita dalis specialistų, kai jiems patogu, atšilimą neigia… Kaip visada: įstatymai yra, bet jie neveikia. Bet ar kam tai rūpi?

Patvirtintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga praleidžia, kad ir labai užterštą, su samanomis padengta siūle, nevalyta 5 metus – turi geriausius rezultatus iš visų laidžių kietų dangų po 5 metų naudojimo.

“Mūsų įmonės Progressus Group grindinys užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300ltr/ha*s, tai mažiausiai  apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270ltr/ha*s). Atskyrus mieste teršiamas teritorijas ir gyventojams bei savivaldybes institucijoms pavedus naudotis prioritetu, galima pasiekti, kad vamzdynų skaičius mieste sutrumpėtu. Nauda būtu akivaizdi, vamzdynus reikia ne tik kloti bet ir prižiūrėti, sumažėtu eksploatacijos išlaidos.

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. Sumažinti liuku, grotu, ir kitu sovietinių laikų infrastruktūros šedevrų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus group specialistas Nerijus Baltrukonis.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.07.03; 07:00