Saulės baterijų ir vėjo jėgainių veikimo principai
Saulės energijos panaudojimas šilumos išgavimui saulės kolektoriais iš saulės spindulių ir elektrai gaminti pasaulyje seniai ir plačiai paplitęs.
Saulės kolektorių ir baterijos sistemos yra ilgalaikė ir perspektyvi investicija, nes naftos ir dujų ištekliai senka, o tradiciniai iškastiniai žaliavų šaltiniai ir toliau brangsta. Saulės energijos panaudojimas įrengiant, planuojant statyti naują namą, atliekant pastato ar jo šildymo sistemos remontą, protingas sprendimas. Šias jėgaines galima integruoti į esamą šildymo sistemą. Jums reikia tik pasiryžimo keisti savo požiūrį. Fotoelektra yra elektros energija, gaunama tiesiogiai iš šviesos energijos, naudojant fotoelektrinius modulius.
Saulės elektros energijos panaudojimas Lietuvoje darosi vis populiaresnis, o Europoje kas antras namas panaudoja alternatyvius energijos šaltinius. Tai pažangi investicija, kuri senkant žaliavų ištekliams ir didėjant išmetamų teršalų kiekiams, yra vertinama ir ekologiniu požiūriu.
Visoje Lietuvoje saulėtų valandų skaičius labai panašus. Pajūryje – apie 1900 val./m., o rytinėje šalies dalyje apie 1700 val./m. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje ir siekia 1908 val./m.
Vidutinė metinė horizontalaus paviršiaus apšvieta Lietuvoje yra 0,54–0,55 kW/m2 (arba 970–990 kWh/m2), vidutinis saulės švietimo laikas yra apie 1800 val./m.
Lietuvos perspektyvumas pagal saulės energijos išteklius:
Saulės energijos intensyvumas Lietuvoje ir kitose saulės energetiką plėtojančiose Europos šalyse:
• Vokietija (pietinė dalis) – 967–1212 kWh/m2;
- Austrija (Viena) – 1106 kWh/m2;
- Anglija – 700 kWh/m2;
- Lenkija – 996–1048 kWh/m2;
- Lietuva – 926–1042 kWh/m2.
2019.07.16; 04:00
