Šiandienos pasaulyje pagrindinę įtaką turi kelios valstybės – JAV, Rusija, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija, bei keli tarptautiniai blokai – pirmiausia NATO, Europos Sąjunga ir tampriais ryšiais susijusios vadinamojo „blogio ašies“ šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja. Tačiau šiandienos pasaulio likimą įtakoja ir galingas korporacijas valdantys milijardieriai bei platus slaptųjų organizacijų tinklas. Šioms slaptoms organizacijoms priklauso ir daug korporacijų savininkų, ir įtakingi politikai, bankininkai, slaptųjų tarnybų pareigūnai. Turėdami tiek didelę finansinę įtaką, tiek valdžios svertus bei disponuodami slapta informacija, slaptųjų organizacijų lyderiai daro didžiulę įtaką pasaulio politinei ir ekonominei raidai, smarkiai įtakoja ir žiniasklaidą.
Nenuostabu, kad pasaulyje smarkiai plinta įvairios sąmokslo teorijos. Dalis jų – tai pagrįstos teorijos (apie slaptųjų nusikalstamų organizacijų keliamą grėsmę, gana realios prielaidos apie „farmacininkų sąmokslą“ – stambiausių pasaulio farmacijos korporacijų kartelinius susitarimus ir jų įtaką politikams bei valdžios pareigūnams), dalis sąmokslo teorijų, tokios kaip ,,pasaulinis žydų sąmokslas“, – tai manipuliacijos, skirtos žmonių klaidinimui.
Lietuvoje daug kalbama apie KGB struktūrų įtaką politiniams ir ekonominiams procesams. Tai pagrįsta teorija, nes KGB kadriniai darbuotojai, agentai ir rezervistai turi didžiulę įtaką Lietuvos verslo ir politikos olimpe.
Viena iš Artimųjų Rytų regione egzistuojančių sąmokslų teorijų – tai mitas apie vadinamąjį ,,armėnų sąmokslą“. Daug armėnų gyvena Irane, Libane, Sirijoje, Jordanijoje. Jų tarpe – nemažai verslininkų, kurie valdo gamyklas, prekybos įmones, restoranus, parduotuvių tinklus. Daug vietos armėnų pasižymi ir kitose srityse – yra žymūs muzikai, sportininkai, mokslo ir kultūros veikėjai. Tai sukelia kai kurių ekstremistinių grupuočių pasipiktinimą, specialiai kurstomi prieš armėnus nukreipti gandai, pasirodo priešiški straipsniai, kuriuose armėnai įvardijami kaip apgavikai, kaip niekinga ir į nusikaltimus linkusi tauta. Armėnai skaudžiai išgyvena tokius propagandinius išpuolius, tautos sąmonėje dar neišblėsęs 1915-1918 metais tuometinėje Osmanų imperijoje vykęs žiaurus armėnų genocidas, kurio metu išžudyta apie 1,5 milijono armėnų.
Kinijos įtaka juntama visame pasaulyje. Tad kai kurių šalių vadovai ir visuomenės grupės baiminasi dėl vis labiau plintančio kiniškų prekių antplūdžio, nemenkas grėsmes kelia ir daugelyje pasaulio kraštų veikiančios kinų triados (kinų mafijos klanai). Tai realios grėsmės. Tačiau tenka pripažinti, kad tos grėsmės kartais pervertinamos. Štai Tailande, Laose, Kambodžoje, Malaizijoje ir kitose Pietų Azijos šalyse, kur gyvena gausios kinų diasporos, vis dažniau kalbama apie tariamą ,,kinų sąmokslą“. Tai – gerokai pervertinta kinų grėsmė. Tuo tarpu tikra kinų grėsmė egzistuoja kai kuriuose Rusijos Tolimųjų Rytų ir Sibiro regionuose, kur apsigyvenę apie pusantro milijono kinų į savo rankas perėmė vietos verslą, egzistuoja ištisi kinų kaimai, ir didžiuliai kinų kvartalai kai kuriuose miestuose. Sibiro regionuose itin aktyviai veikia ir kinų triados. Tačiau Rusiją valdančiam Kremliaus režimui ši grėsmė nerūpi, iš esmės galima daryti prielaidas, kad Kremlius yra sudaręs sandėrius su komunistine Kinijos valdžia dėl to, kad nedarys didesnių truikdžių kinų apsigyvenimui Sibire, o Kinija savo ruožtu su Rusija sudarė stambius energetinius sandėrius.
XX amžiuje ir XXI amžiaus pradžioje dažnai kurstomos aistros dėl vadinamojo „pasaulinio žydų sąmokslo“. Vienas iš šioje srityje smarkiai pasidarbavusių kurstytojų – tai Grigorijus Klimovas. Šis spalvingos biografijos rašytojas ir žurnalistas 1945-1948 metais dirbo sovietinės karinės administracijos Vokietijoje vertėju, o vėliau pabėgo, gavo prieglobstį JAV. 1949-1951 metais dirbo Centrinės žvalgybos valdybos slaptuoju agentu, o 1951-1955 metais užėmė JAV rusų kalba leisto žurnalo „Laisvė“ redaktoriaus pareigas. Vėliau palinko link antisemitizmo, suformulavo net kai kurias savitas teorijas kaip „degeneratologija“. Pagrindinis šios teorijos teiginys – kad pasaulio politikos, mokslo ir kultūros elite yra labai daug psichiškai nesveiku asmenų. Tik G.Klimovas čia viską suvelia į vieną krūvą ir greta mini ir JAV įkūrėjus, ir Karlas Marksą, ir Hitlerį, Staliną, Einšteiną, Salvadorą Dali. G.Klimovo knygose greta kai kurių įdomių faktų ir išvadų pateikiama daugybė iškreiptos informacijos ir į viską žvelgiama pro antisemitizmo prizmę.
Rusijoje ir šiandien kurstama propagandinė kampanija, kad neva Rusiją griauna žydai. Šie antisemitiniai paskviliai itin aktyviai kurstomi pastarąjį dešimtmetį – nuo 2000 metų. Štai ir 2010 metais Kremliaus propagandos asai ir su jais susiję žurnalistai bei publicistai pastoviai savo straipsniuose, knygose ir pasisakymuose radijo ir televizijos laidose teigė, esą Rusijos opozicijos veiklą koordinuoja žydai ir žydų valdomos organizacijos iš Vakarų. Minimos žydų kilmės opozicijos politikų B.Nemcovo, G.Kasparovo pavardės, taip pat kalėjime nuo 2003 metų kalinčio verslo magnato M.Chodorkovskio ir žymios žurnalistės N.Boltianskajos pavardės.
Bet pažvelgus į valdančiųjų gretas, jose regime daug žydų kilmės asmenų – tai ir buvęs premjeras, dabartinis Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas M.Fradkovas, ir vienas iš žymių Kremliaus diplomatijos asų, tuo pačiu ir įtakingas ideologas D.Rogozinas, ,,Kremliaus magu” vadinamas go giminaitis KGB generolas G.Rogozinas, ir vienas iš artimų I.Sečino bendražygių, žinomas politikas bei verslo magnatas B.Špigelis. Tad tokia sąmokslo teorija byra kaip kortų namelis – ji pastatyta ant labai netvirtų pamatų.
Specialus ksenofobijos krypčių – antisemitizmo, islamofobijos bei kitų ksenofobijos krypčių kurstymas – tai sąmoningai destruktyvių slaptųjų organizacijų vykdoma veikla siekiant šiandienos pasaulyje sukelti chaosą ir sumaištį. N.Hagerio knygoje ,,Sindikatas“ rašoma: ,,Gyvename svarbiu istorijos periodu. Pastaruoju metu vyksta tikras globalios demokratijos ir globalizmo, siekiančio įtvirtinti Pasaulinės vyriausybės valdymą, susikirtimas. Globali demokratija savo ištakomis siekia politinį universalizmą. O universalizmas žvelgia į žmoniją, į kultūros bei civilizacijos vystymasį per dvasinę ir metafizinę prizmę. Tuo tarpu globalizmas nutolsta nuo tikrų dvasinių vertybių ir iš esmės remiasi tik geografinėmis ir geopolitinėmis kategorijomis. Prieš mus egzistuoja pasirinkimas: dvi Naujos pasaulio tvarkos. Viena susijusi su Liuciferiu, o kita – su Kristumi. Globalizmas faktiškai remiasi Liuciferio primestais dėsniais – laukiniu liberalizmu, ciniškų sandėrių politika, kvazireliginių ir okultinių dvasinių krypčių plitimu. Tuo tarpu kita pasaulio tvarka siejasi su Kristaus dėsniais – su klasikine demokratija, atsakinga ir nuosaikia politika, su tradicinių abraomiškų religijų – krikščionybės, islamo ir judaizmo dominavimu“.
Svarstymuose apie sąmokslų grėsmes persipina tikri dalykai ir prasimanymai. Kai kurios temos sąmoningai stumiamos į antrą planą. Štai retai kalbama, kokias grėsmes kelia vis labiau plintančios antikristinės tendencijos. Kad akivaizdžiai žeminamos krikščioniškos vertybės, o pasaulyje vis didėja totalitarinių sektų – munistų, scientologų, Visariono bažnyčios ir kai kurių kitų daugiau komercinių nei religinių organizacijų įtaka. O melagingų kūrinių, tokių kaip D.Brauno ,,Da Vinčio kodas“, populiarumas rodo, kad bulvarinė „akropolių kultūra“ jau yra įleidusi gilias šaknis. Faktiškai kurstoma christianofobija – kryptinga antikrikščioniška propaganda siekiant pakirsti krikščionybės šaknis. Korporacijų, stambių mafijos sindikatų ir kai kurias pasaulio šalis valdančių tironiškų režimų interesai dažnai sutampa. Juos sieja verslo interesai, jie dalijasi įtakos zonomis ir finansinių srautų kontrole. Korporacijos, mafijos klanai ir tironiškų valstybių viršūnėje esančios grupuotės artimai bendradarbiauja tarpusavyje.
Keliuose Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose įsigalėjęs galingas kriminalinis „Obščiako“ klanas iš esmės kontroliuoja tiek vietos valdžią, tiek oficialių verslą, tiek prekybą narkotikais, cigarečių kontrabandą bei kitas kriminalinio verslo šakas. Ir jokios priemonės nebuvo veiksmingos „Obščiakui“ pažaboti. 2010 metų vasarą kai kuriuose Rusijos laikraščiuose pasirodė informacija apie įtakingų Rusijos valdžios veikėjų ir Rusijos pietuose įtakingo kriminalinio lyderio J.Kudriavcevo (Admirolo) ryšius. O štai Rusijos vadovai V.Putinas ir I.Sečinas bei jų verslo partneris G.Timčenka (jie visi trys valdo labai pelningą naftos bendrovę „Gunvor“) palaiko itin artimus ryšius su Šveicarijoje gyvenančiu amerikiečių kilmės milijardieriumi M.Riču ir jo valdoma korporacija „Glencor“. M.Ričas žinomas ir kaip galingo tarptautinio nusikaltėlių sindikato vadeiva, jis 1984 metais pabėgo iš JAV, kai dėl stambių finansinių aferų buvo išduotas jo arešto orderis. JAV teisėsauga paiešką nutraukė tik 2000 metais, ir labai paslaptingomis aplinkybėmis. Įdomu pastebėti, kad ir vienas iš pagrindinių Kazachstano valdančiųjų klanų palaiko artimus ryšius su M.Riču. Šveicarijoje gyvenantis milijardierius palaiko artimus ryšius ir su Prancūzijoje ilgai narplioto ginklų prekybos skandalo „Angolageito“ herojais – buvusiu Prancūzijos vidaus reikalų ministru Š.Paskua ir prieštaringos reputacijos Izraelio verslininku A.Gaidamaku.
Kadaise mitologizuotas politinis pasaulio skirstymas į Rytus ir Vakarus – tai jau į praeities miglas nugrimzdęs reiškinys. Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kai kuriose kitose valstybėse įsigalėjo žiaurūs ir tironiški režimai. Bet ir Vakarų idealizavimas nėra priimtinas reiškinys, nes kai kuriuose Vakarų kraštuose labai sparčiai plinta „mirties kultūra“, o kai kurių demokratinių valstybių lyderiai glaudžiai bendradarbiauja su Rytų šalis valdančių tironiškų režimų diktatoriais.
Artimi Rusijos vadovo Vladimiro Putino ryšiai su Prancūzijos prezidentu Nikolia Sarkozy ir Italijos premjeru Silvijo Berluskoniu – tai neatsitiktinis reiškinys. Visi trys valstybių lyderiai jau daugelį metų susiję su galingais šešėliniais klanais ir turi daug bendrų interesų. V.Putinas – buvęs KGB pulkininkas, nuo 1991 metų įsijungęs į Piterio čekistų klano veiklą. Šis klanas nuo 2000 metų įsigalėjo Rusijos valdžios viršūnėje. Jam priklauso ir artimiausi Putino parankiniai – I.Sečinas, S.Naryškinas, Lietuvoje pagarsėjęs KGB generolas V.Jakuninas, G.Timčenka.
O S.Berluskonis – tai Italijoje daugelį metų veikusios slaptosios ložės P-2 narys. Ši ložė 1981 metais buvo demaskuota, dalis jos narių buvo nuteisti ar pabėgo, ložės veikla buvo išardyta. Tačiau pastaruoju metu manoma, kad ši ložė atnaujino savo veiklą, net naudojamas terminas ,,naujoji ložė P-2“. Ir Prancūzijos prezidentas N.Sarkozi – vienos įtakingos slaptos organizacijos narys. Slaptos nusikalstamos organizacijos turi didžiulę įtaką Italijoje ir Prancūzijoje, jos artimai susijusios su Rusijos mafija – tiek su vadinamaisiais „patriotų“ klanais (įtakingų saugumiečių grupuotėmis), tiek su šioje šalyje didelę įtaką turinčiais galingais kriminaliniais klanais (asociacija „XXI vek“, Solncevo, Izmailovo gaujomis, Mogilevičiaus kriminaliniu sindikatu).
Italijoje greta vietinių mafijos šakų (kamoros, koza nostros, ndrangetos, sacra carona unitos ir stidos) egzistuoja ir su mafija artimai susiję, bet daugiau užkulisiuose veikiančios slaptosiosios draugijos. Pastaruoju metu vis garsiau teigiama, kad N.Sarkozy ir jo bendražygis Š.Paskua palaikė glaudžius ryšius su korsikiečių mafija, veikiančia ne tik Korsikoje ir įvairiuose žemyninės Prancūzijos regionuose, bet ir Belgijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir net už Atlanto – Kanadoje bei Argentinoje. Greta N.Sarkozy veikia su juo artimai susijusi ketveriukė – politikos veteranas Šarlis Paskua, bankininkas Fransua Perolis, prezidento patarėjas Žanas Davidas Levitas ir buvęs slaptųjų tarnybų pareigūnas Alanas Baueris. Nenuostabu, kad šios siauros grupės priimami sprendimai labai prieštaringi – tai pastebima tiek Prancūzijos vidaus politikoje (2010 rudenį patvirtintas kategoriškas sprendimas dėl pensijinio amžiaus ilginimo), tiek užsienio politikoje (sprendimas dėl itin galingų „Mistral“ karo laivų pardavimo Rusijai).
Slaptoms nusikalstamoms organizacijoms priklausantis elitas iš esmės vadovaujasi jau legendinės ložės P-2 pagrindiniais šūkiais: „Skaldyk ir valdyk. Siek kuo didesnės galios, kad galėtum diktuoti. Ugdyk iškrypimus, kad galėtum kontroliuoti. Žudyk, kad įtvirtintum valdžią“. Slaptos nusikalstamos organizacijos iš esmės skiriasi nuo teigiamų slaptų organizacijų – tokių kaip kadaise Lietuvoje veikusi Filomatų ir filaretų draugija, kaip už Italijos išlaisvinimą ir suvienijimą XIX amžiuje kovoję karbonarai ar prieš Urugvajuje klestėjusią oligarchiją XX amžiaus antroje pusėje kovojusi „Tumaparos“ organizacija. Slaptųjų nusikalstamų organizacijų gretose esantis kriminalizuotas elitas įtvirtina kleptokratiją – nusikalstamą santvarką, kai valdžioje įsigali oligarchai, korumpuoti politikai ir nusikaltėlių pasaulio viršūnės. Įsigalėjus kleptokratijai, daugumos piliečių interesai ignoruojami, paminamos žmogaus teisės, klesti korupcija ir išnaudojimas. Pavojingiausia grėsmė – tai pasaulinė kleptokratija, kuri veikia vis nuožmiau. Ir šių kleptokratų klanų branduolį sudaro įvairios slaptosios draugijos ir klubai. Visos tariamos grėsmės – antisemitizmo grėsmės (tariamas „pasaulinis žydų sąmokslas“), kaukaziečių grėsmės (tariamai Rusiją norintys užkariauti gruzinai, čečėnai, ingušai ir kiti kaukaziečiai), bei kiti panašūs mitai ir skirti tam, kad nukreiptų dėmesį nuo šios problemos. Pasaulinės kleptokratijos architektai kursto ir antikrikščioniškas nuotaikas. Skleidžiami įvairūs prasimanymai apie Katalikų Bažnyčios lyderius, skatinamos abejonės tikėjimo vertybėmis. Koks tokių procesų tikslas? Tai daroma tam, kad būtų sujauktos vertybės ir užvaldyta kuo didesnė visuomenės dalis. Destruktyvios slaptosios draugijos kuria planus, kaip užvaldyti pasaulį. Tai tikrasis sąmokslas prieš pasaulį. Keli tūkstančiai labai įtakingų asmenų siekia primesti visam pasauliui nuožmaus monopolinio kapitalizmo tironiją, primesti netikras vertybes – pigių pramogų kultą, įvairias pseudoreligines idėjas, paremtas okultinėmis ir pseudomokslinėmis teorijomis. Jie turi savo tikslus – toliau tęsti kruviną ginklų prekybos verslą, plėsti be galo propaguojamą farmacijos verslą, vystyti korupciją ir milžiniškas spekuliacijos vertybiniais popieriais operacijas.
Tam, kad įsigalėtų, slaptos nusikalstamos organizacijos skleidžia „mirties kultūrą“ – skatina alkoholizmo, narkomanijos ir pedofilijos plitimą, lošimų kultą, pragaištingą smurtinių kompiuterinių žaidimų ir destruktyvios satanistinės muzikos plitimą. Tokios muzikinės grupės kaip skandalingai pagarsėjusi satanistinė suomių grupė ,,Lordi“, skatina smurto ir neapykantos kultą (prieš porą metų po vieno šios grupės koncerto Suomijos provincijos mieste vietos jaunimas nuniokojo kapines ir padegė bažnyčią, beje, tokio atvejo Suomijoje iki tol niekada nėra buvę). Ir Lietuvoje jau keleri metai rengiami satanistinės muzikos festivaliai „Velnio akmuo“. Šis Anykščių rajone vykstantis renginys sukelia didelį tikinčiųjų ir dvasininkų pasipiktinimą, tačiau niekas šio renginio neuždraudžia. Didelį pavojų kelia ir vis labiau besiplečianti farmacijos pramonė, vystomos didžiulės reklaminės kampanijos, vis daugiau žmonių tampa šios kampanijos aukomis – be ypatingos priežasties naudoja įvairius vaistus, plinta toksikomanija (liguista priklausomybė nuo vaistų).
Lyginant su didžiosiose pasaulio valstybėse veikiančiais šešėliniais klanais, mūsiškės organizacijos daug menkesnės tiek savo įtaka, tiek ir narių skaičiumi. Tačiau slaptosios organizacijos iš esmės valdo Lietuvą, jos bendradarbiauja su visame pasaulyje didelę įtaką turinčiais klanais – pirmiausia V.Putino ir I.Sečino vadovaujamu Piterio čekistų klanu, su Ukrainoje veikiančiu Donecko klanu (jam priklauso dabartinis Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius ir vienas iš pagrindinių Ukrainos mafijos lyderių R.Achmetovas), su įtakingais kamoros ir koza nostros susivienijimais. O jau būtų metas pažvelgti tiesai į akis. Juk Lietuvoje įsigalėję slaptosios mafijinės struktūros sukūrė kleptokratinę santvarką, mūsų šalis pagal ekonominius rodiklius ir korupcijos lygį gerokai atsilieka nuo kai kurių kaimyninių valstybių, o skurdas nenumaldomai plinta. Tik ryžtingos permainos gali išvaduoti iš pragaištingo priespaudos liūno. Gruzija 2003 metais atsikratė kleptokratinio režimo – į gatves išėjo tūkstančiai žmonių ir nuvertė atsilikusį Eduardo Ševardnadzės režimą. Šiuo metu sukilę žmonės jau verčia nuožmius išnaudotojų režimus Egipte, Jemene, Tunise. Tad „virtuvinė politika“ – burnojimai prieš mūsų šalį nusmukdžiusius klanus virtuvėse prie alaus ar arbatos puodelio Lietuvai nepadės, jau artėja laikas, kai tautai reikės daryti lemtingus sprendimus – išeiti į gatves ir nuspręsti valstybės likimą.
Nuotraukoje: skandalingasis Italijos premjeras Silvijus Berluskoni visąlaik mėgo gražių moterų draugijas.
Laikraštis “XXI amžius”
2011.02.02
