Arabų kraštuose – didžiulės permainos. Egipte ir Tunise įvyko sėkmingos revoliucijos, o Libijoje šiuo metu prasidėjo pilietinis karas.
Šią šalį per 40 metų valdęs M.Kadafio režimas dar priešinasi, verda nuožmios kovos. Kaip teigia opozicija, Libijoje per kelias savaites jau žuvo apie 10 tūkstančių žmonių. Kovo 3 dieną sukilėliai po aršių mūšių pasitraukė iš netoli sostinės Tripolio esančio Ez-Zavijos miesto. Teigiama, kad per kovas dėl šio miesto žuvo per 200 žmonių. Kovo 6 dieną M.Kadafiui ištikimi daliniai užėmė už 200 kilometrų nuo Tripolio esantį Misrato miestą, bet po kelių valandų buvo išstumti.
Kovo 2 dieną M.Kadafį remiantys daliniai buvo užėmę ir vieną iš pagrindinių naftos perdirbimo gamyklų, bet greitai čia atvykę sukilėliai juos išvijo ir perėmė gamyklos kontrolę. Iš Libijos jau pabėgo apie 150 tūkstančių žmonių, dauguma pabėgėlių pasitraukė į kaimyninį Tunisą. Tuo tarpu pasaulinės naftos kainos vis labiau kyla, ir tai susiję būtent su neramumais arabų kraštuose. Poilsiaujantys Lietuvos piliečiai yra išvykę iš Egipto, tačiau pranešama, kad artimiausiu metu kelionės į Egiptą vėl bus organizuojamos. Informuojama, kad artimiausiu metu bus atnaujinamos turistinės kelionės į Tunisą.
Dar nuo vasario pabaigos Libijos teritorijoje slapta veikia JAV, D.Britanijos, Prancūzijos, Olandijos specialiųjų dalinių kariškiai. Kovo 5 dieną Libijos sukilėliai buvo sulaikę aštuonetą britų specialiojo dalinio SAS karių. Netrukus jie buvo paleisti. O vasario 27 dieną M.Kadafiui pavaldūs kariškai suėmė tris olandų specialiojo dalinio karius, jie iki šiol nepaleisti.
Libijoje gyvena 6,5 milijono žmonių. 97 procentai Libijos gyventojų yra arabai, o likusieji keli procentai – berberai, tuaregai, čerkesai, graikai, turkai ir italai. Dauguma Libijos žmonių gyvena miestuose – net 87 procentai. Tad didelės bedarbystės problema čia ypač aktuali, mat bedarbiams trūksta maisto.
O štai Egipte, kur H.Mubarako režimas palyginus lengvai nuverstas, jau rengiamasi demokratiniams parlamento ir prezidento rinkimams. Žymaus mokslininko M.El-Baradėjaus įtaka Egipte vis didėja. M.Baradėjų remia tiek radikalus judėjimas „Kefaja”, tiek kita opozicinė jėga – „Balandžio 6-osios judėjimas“, kuriam vadovauja 30-metis inžinierius Achmedas Ibrahimas. Žymiausi Egipto politiniai lyderiai – tai M.El-Baradėjus, A.Ibrahimas, „Kefajos“ lyderis D.Ischakas ir Egipto “Brolių musulmonų“ lyderis M.El-Katatnis.
Didelę įtaką šiam regionui turinčiame Irane nuo vasario mėnesio vidurio surengtos kelios didelės demonstracijos prieš valdžią, tačiau jokių esminių permainų čia nepastebima. Palyginus padėtį Libijoje ir Irane, galime susidaryti aiškų vaizdą, kodėl padėtis šiuose kraštuose tokia skirtinga. 1969 metais Libijoje prasidėjo revoliucija, kurios metu nuversta karaliaus valdžia. O 1979 metais revoliucija surengta ir Irane. Tačiau Libijoje į valdžią atėjo M.Kadafio vadovaujami kariškiai, kurių valdžia rėmėsi nepotizmu ir korupcija, o Irane lemiamą įtaką įgijo islamo dvasininkai, kurie pradėjo tvarkyti šalį pagal islamo normas, ir šalis pakilo iš nuosmukio. Šiuo metu Irane – tik 16 procentų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, o bedarbystės lygis žemas – tik 5,5 procento. Tuo tarpu Libijoje padėtis daug prastesnė. Net 37 procentai šios šalies piliečių – žemiau skurdo ribos, o bedarbių čia – net 30 procentų.
Dėmesį verta atkreipti ir į kai kurių arabų valstybių vadovų vertybinę orientaciją. Tiek nuverstieji Egipto ir Tuniso vadovai, tiek Libijos lyderis M.Kadafis nusižengė islamo normoms. Jie pralobo, o didelė dalis jų valstybių gyventojų gyveno skurdžiai. Egipto prezidentas H.Mubarakas trukdė kai kurių religinių organizacijų ir radikalių islamo organizacijų veiklai. Tuniso prezidentas Z.Ben-Ali persekiojo kai kuriuos islamo dvasininkus, ir dėl to jie emigravo į Prancūziją. Dar aršiau jam neįtikusius islamo dvasininkus persekiojo Libijos lyderis M.Kadafis. Teigiama, kad jis susijęs su kelių jam neįtikusių imamų nužudymais, įvykdytais 2000-2006 metais.
O H.Mubarakas vasario pradžioje pamatė, kad jo neremia nei įtakingi islamo dvasininkai, nei daugelio valstybių vadovai. H.Mubaraką nuosekliai rėmė tik Saudo Arabijos karalius ir Kuveito emyras. Savo neigiamą nuomonę apie nuverstus Tuniso ir Egipto vadovus pasakė ir Turkijoje gyvenantis žymus sufijų (mistinės islamo krypties) lyderis šeichas Machmudas Ustaosmanoglu Al-Ufi: “Šie tironai pamynė Koraną, jie į valstybės reikalus žiurėjo per savo asmeninių interesų prizmę. Tad nenuostabu, kad sukilę Tuniso ir Egipto žmonės juos nuvertė“. Teigiamai apie permainas arabų kraštuose kalbėjo ir įtakingas islamo dvasininkas šeichas iš Irano Vachidas Chorosanis.
Paaiškėjo, kad Kadafių šeimos turtai tiesiog pasakiški. Libijoje daug žmonių skursta, tuo tarpu Kadafių šeima tiesiog maudosi prabangoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo vasario pabaigos įšaldyti Kadafių turtai, kurių vertė siekią apie 30 milijardų dolerių. Įšaldyti ir Kadafių turtai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Teigiama, kad Kadafių šeima valdo didžiulius turtus, kurių vertė ne mažiau 150 milijardų dolerių. Beje, po M.Kadafio rūmais Bengazyje aptiktas ir slaptas požeminis kalėjimas. O štai buvusio Tuniso prezidento Ben-Ali rūmuose aptiktos slėptuvės, kuriose rasta daug pinigų ir brangenybių.
Žymus Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas teigia: ,,Europa pramiegojo arabų revoliucijas. Daug Prancūzijos politinio elito veikėjų palaiko artimus santykius su diktatoriais. Tai primityvi pozicija. Didelę klaidą darome ir santykiuose su Rusija. Nepalaikome Gruzijos, kuri žengia demokratijos keliu ir palaikome artimus santykius su tironu Putinu. Rusijoje įsigalėjusi korupcija ir naikinami žurnalistai, tačiau kai kuriems prancūzų politikams tai – ne rodiklis. Dėl tariamos ekonominės naudos jie užmerkia akis į didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje“.
Arabų kraštuose kryžiuojasi JAV, Rusijos, Kinijos, Irano, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos interesai. Irano valdžia palaiko artimus ryšius su „Broliais musulmonais“. Ši radikali islamo organizacija veikia Egipte, Tunise, Sirijoje, Jordanijoje,ir kitose regiono šalyse.
Beje, ir “Wikileaks“ svetainėje skelbtuose slaptuose dokumentuose teigiama, kad Iranas palaiko „Brolius musulmonus“, skiria šiai organizacijai finansinę paramą. Beje, pastaruoju metu Iranas plečia savo įtaką ir Sirijoje. Neseniai Sirijoje pogrindyje veikiančios organizacijos „Broliai musulmonai“ lyderis Isamas Al-Ataras kreipėsi su prašymu į Sirijos prezidentą B.Asadą, teigdamas, kad jau metas pradėti dialogą su opozicija. JAV valdžios atstovai palankiai vertina permainas arabų kraštuose. Oficiali Rusijos pozicija neva neutrali. Tačiau vienas iš pagrindinių Kremliaus ideologų A.Duginas pareiškė: “Chaosą arabų valstybėse sėja JAV. Net ir naftos kainų kilimas naudingas amerikiečiams – tai silpnina jų konkurentus – Europos Sąjungą ir Kiniją“. O faktinis judėjimo “Naši“ lyderis B.Jekimenko pagyrė M.Kadafio veiksmus: “Kadafis parodė visam pasauliui, kaip reikia elgtis su provokatoriais, kurie rengia perversmą šalyje. Jis pradėjo naikinti juos raketomis ir kulkosvaidžių šūviais“.
Neramumai bręsta ir Europos pietiniuose pakraščiuose. Jau dvi savaitės, kai masinės demonstracijos nerimsta Graikijoje ir Kroatijoje. Graikijos Solonikų mieste po vasario pabaigoje vykusių demonstracijų buvo užimtos ir kelios policijos nuovados, pagrobti ginklai. Graikijoje profsąjungos ir pilietiniai judėjimai reikalauja nemažinti pensijų ir atlyginimų, o Kroatijoje pilietiniai judėjimai reikalavo kelių korumpuotų ministrų pasitraukimo. Kadangi šie ministrai nebuvo atleisti, demonstrantai reikalauja visos šiuo metu Kroatiją valdančios J.Kosor vyriausybės pasitraukimo. Permainas arabų kraštuose inicijuoja viduriniosios klasės atstovai ir aktyvūs, savo kraštų likimui neabejingi žemesnių sluoksniu atstovai – darbininkai, ūkininkai, pažangioji inteligentija, smulkieji ir vidutiniai verslininkai.
2011.03.11
