Gintaras Beresnevičius kažkada rašė: „Nebe tokios šiandien imperijos, jos ne visada sutelpa į tas teritorijas, kurias jos užima žemėlapyje. […] Imperijos dabar būna ir virtualios“. Gintaras Beresnevičius kalbėjo apie regioną, kuris apimtų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, – čia skleidžiasi lietuviškasis „imperializmas“.
Ši idėja yra yra įdomi, daugeliui priimtina. Tačiau didysis eseistas nekalbėjo apie dar vieną erdvę, kur gali skleistis lietuviškumas – tai iš tiesų virtuali erdvė: internetas.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad dabartinė emigracija nėra tokia skausminga tautinės tapatybės požiūriu tik todėl, kad turime internetą. Įsivaizduokime, kas būtų nutikę, jei tiek daug lietuvių būtų išvykę prieš kokius penkiasdešimt metų.
Jie negalėtų kasdien palaikyti ryšio su namiškiais, draugais, rašydami elektroninius laiškus, jie negalėtų kasdien sekti naujienų iš Lietuvos.
Taip, ten, kur susidarytų lietuviškos kolonijos, lietuviškumas būtų išlaikytas, bet tie, kuriuos nublokštų likimas toliau nuo lietuvių susibūrimų, sunkiai išlaikytų savo tapatumą. Dabar dėka interneto tam yra visos sąlygos. Atkreipkime dėmesį į lietuviškus portalus – juos ne tik skaito iš įvairiausių pasaulio kampelių, bet jiems ir rašo lietuviai ne tik iš Europos, Jungtinių Valstijų, bet Afrikos, Azijos, Australijos. Interneto dėka portalai gauna neetatinių žurnalistų visame pasaulyje. Ir jie apie savo įspūdžius rašo lietuviškai, taip praplėsdami mūsų kontekstą. Tad teisus Laimontas Jonušys, teigdamas, kad šiandien lietuvių kalba kaip niekada yra plačiau naudojama. Šiandien yra jos klestėjimo metas.
Tad dar prieš kokius dešimtį metų įvairūs intelektualai kalbėdami apie interneto žalą mūsų kultūrai buvo neteisūs. Būtent internetas šiandien leidžia išlaikyti lietuvišką kultūrą, nepradingti lietuviams pasaulyje.
Tačiau yra ir kitas aspektas – žymiai ambicingesnis. Koks jis? Ogi sukurti lietuviškas erdves internete, kurti virtualią lietuvišką imperiją.
Aišku, būtų puiku, jei koks nors lietuvis sukurtų kažką panašaus į „Facebook“ – socialinio bendravimo portalą – ar „Youtube“ – svetainę, kurioje galima įdėti savo nufilmuotą medžiagą. Kol to nenutiko, galime išnaudoti dabar esamas erdves.
Jau seniai kalbama apie WEB2. Kas tai yra? Anksčiau internetas buvo gana statiškas ir vienakrytis – tas, kas sukūrė svetainę, jis ir pateikė informaciją. Dabar situacija keičiasi, – įdomiausios ir populiariausios svetainės yra tos, kuriose lankytojas gali pateikti savo turinį – videoįrašus, nuotraukas, savo kūrybą ir pan.
Štai išnaudojant šias virtualias erdves ir reikia kurti lietuvišką imperiją. Štai kad ir „Second life“ – erdvė, kurioje galime kurti virtualų savo pasaulį. Pasaulinės kompanijos puikiai suprato jos vertę, sukurdamos savo atstovybes. 2007 m. Švedija virtualiame Second Life pasaulyje atidarė pirmąją diplomatinę atstovybę.
Tuo tarpu man žinoma, kad šioje erdvėje tik „Omnitel“ įkūrė Lietuvos valstybės teritorijos formos salą. Saloje stovi baltas kupolas, kuriame rodomos Arūno Matelio ir Audriaus Stonio filmo „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“ ištraukos.
Kiekvienas salos lankytojas gali joje įsikurti ir pats prisidėti prie salos plėtros. „Omnitel“ saloje Second Life gyventojai gali auginti ąžuolus, pramogauti ir bendrauti.
O kur lietuviški kanalai svetainėje „Youtube“? Taip, yra daug lietuviškos medžiagos, tačiau ji lietuvių kalba ir skirta lietuviams. O kur filmų ištraukos, reportažai anglų kalba?
Pagaliau kur lietuvių dainos anglų kalba svetainėje „My Space“? Kol laukiama prodiuserių iš Vakarų, gal vertėtų savo jėgomis tapti populiariais virtualioje erdvėje. O jau tuomet tikrai ateis ir realus populiarumas.
Šiandien daug kalbama apie Lietuvos įvaizdį, tačiau vietoje to, kaip kad siūlo naujos koncepcijos rengėjai, reikia interneto svetainę sukurti, geriau būtų, jei tai, ką mes turime užsienio kalbomis, sudėtume į internetą – už tai mokėti nereikia – ir pasirūpintume, kad tai pastebėtų tinklažmogiai bei pradėtų aptarinėti savo tinklaraščiuose. Tokiu atveju Lietuva labai daug prisidėtų prie savo įvaizdžio gerinimo.
Juk internetas – plati ir neišsemiama erdvė, kurioje galime kurti savo tinklus, savo turinį, taip patraukti tinklažmogių dėmesį.
Juk kažkada kalaviju ir vedybomis lietuviai sukūrė Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Šiandien mes galime pakartoti mūsų protėvių žygdarbius ir sukurti LVK – Lietuvos virtualią kunigaikštystę. Tam nereikia kalavijo – tam reikia išmonės, kūrybiškumo ir atkaklumo. Ir interneto.
Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.
2011.04.26
