Balandžio 27 d. posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas pašalino iš TS-LKD narių TS-LKD Prezidiumo, Seimo TS-LKD frakcijos narį, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą.
Tautininkų lyderis buvo apkaltintas veikla prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Už G.Songailos pašalinimą balsavo 5 Priežiūros komiteto nariai, prieš – 2, dar 2 susilaikė. Balandžio 28 d. grupė Seimo TS-LKD frakcijos narių įteikė partijos pirmininkui Andriui Kubiliui paklausimą dėl TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimo pašalinti iš partijos Gintarą Songailą. Šį paklausimą pasirašė 12-a Seimo narių, priklausančių TS-LKD partijai.
Alkas.lt kalbina vieną iš 12-os Seimo narių, pasirašiusį minėtą kreipimąsi – TS-LKD vicepirmininką Valentiną Stundį.
„Alkas“: Jūsų ir dar 11-os Seimo narių pasirašytame laiške iškėlėte aštuonis klausimus savo partijos pirmininkui Andriui Kubiliui. Kaip Jūs pats atsakytumėte į kai kuriuos iš šių klausimų, pavyzdžiui: kas, „Jūsų nuomone, padarė didesnę žalą partijai: TS-LKD Vilniaus sueigos nutarimas sudaryti koaliciją su KGB majorais ar kreipimasis į teismą dėl tokių nutarimų teisėtumo ir atitikimo TS-LKD pamatinėms vertybėms?“
V. Stundys: Atsakysiu paradoksaliai: ir viena, ir kita – tai susiję dalykai, nors viena yra kito priežastis, todėl ji svarbiausia. Be to, šią situaciją sukūrė vengimas partijos centrinių institucijų lygmeniu diskutuoti apie sostinės aktualiją.
„Alkas“: „Ar Priežiūros komiteto narys, premjero patarėjas R.Alekna, dėl kurio pastangų sudaryti koaliciją su V.Tomaševskio bloku į teismą kreipėsi G.Songaila, pasielgė etiškai, Priežiūros komitete nenusišalindamas ir balsuodamas už G.Songailos pašalinimą, ir taip suteikdamas vieno balso pranašumą šiam sprendimui?“ Ar Jums žinoma, kad ir dar vienas komiteto narių, priskaičiuotas kaip balsavęs už G.Songailos pašalinimą, iš tikro balsavime nedalyvavo? Kaip Jūs tai vertinate?
V. Stundys: Nesu etikos normų taikymo žinovas, čia paprastai būna subtilumų ar tradicijos sugestijų… Vienas priežiūros komiteto narys partijos prezidiumo posėdyje patvirtino, kad kitas jo narys tiesiogiai balsavime nedalyvavo (mūsų įstatai nustato, kad sprendimus priima dalyvaujantys posėdyje). R.Aleknos nenusišalinimas diskutuotinas – jis turėjo asmeninę paskatą, kad tokia koalicija būtų.
„Alkas“: Kreipimesi į savo partijos pirmininką rašote, kad „moralės ir teisingumo požiūriu sunkiai suvokiami ankstesni Priežiūros komiteto bandymai teisinti buvusį Vilniaus merą V.Navicką byloja“, kad „TS-LKD institucija yra susikompromitavusi ir toliau kompromituoja pačią TS-LKD“. Ar tai reiškia, kad Priežiūros komitetas neatspindi partijos daugumos narių nuomonės ir kartais veikia kaip susidorojimo mašina su kai kam asmeniškai neįtinkančiais partijos nariais? Ar nematote įsivyravusio autokratizmo partijoje požymių?
V. Stundys: Priežiūros komiteto veiklos teisinio reglamentavimo klausimas iškyla kelintąkart, vis kartas nuo karto padiskutuojamas jo priimamų sprendimų pagrįstumas ir nuoseklumas bei apeliacinės institucijos stygius. Tuomet, kai verdiktą priima partijos skyrius, Priežiūros komitetas atlieka ir apeliacinę paskirtį, tačiau paties komiteto sprendimai iš esmės negali būti skundžiami niekam. Beje, šis komitetas sprendžia ginčus tarp TS-LKD organų ir narių, prireikus jis gali kreiptis į Tarybą ir Suvažiavimą. Visai neaišku, kodėl G.Songailos atveju nebuvo taikoma, tarkim, ši procedūra, įvertinant, kad kolega yra Suvažiavimo patvirtintas partijos pareigūnas. Taigi atskirais atvejais kyla klausimų, ar ši partijos institucija yra sąžiningai atsakinga ir savarankiška.
„Alkas“: Balandžio 30 d. vykusios TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencijos priimtame nutarime teigiama, kad TS-LKD vadovybė rajonuose trukdo priimti į partiją asmenis, norinčius dalyvauti Tautininkų frakcijos veikloje, kad pažeidžiamos Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimo prie Tėvynės sąjungos nuostatos. Prieš pašalinant Tautininkų frakcijos pirmininką G.Songailą iš partijos buvo sustabdyta ir kitų Tautininkų frakcijos lyderių narystė partijoje. Pernai TS-LKD Priežiūros komitetas sustabdė frakcijos vicepirmininko Arvydo Radžiūno ir Valdybos nario Kazimiero Uokos narystę partijoje. Ar įmanomas demokratiškas dialogas partijos viduje, kuris leistų išvengti tokių drastiškų sprendimų?
V. Stundys: Dialogas ir įmanomas, ir reikalingas; ir buvo reikalingas, ir bus reikalingas. Bet įstatų normos turi būti aiškios ir skaidrios. Galiu ironiškai pastebėti: partijos narys privalo būti tolerantiškas kolegoms, turi gerbti jų nuomonę ir teises (įstatų 15.3 str.) – ir šiuo pagrindu galima taikyti nuobaudą? Priežiūros komitetui? Kitas straipsnis draudžia daryti partijai žalą – beje, jis pritaikytas ir G.Songailai: bet žalos matavimas neaptartas, todėl lieka manipuliacijoms erdvės ir beveik jokių šansų apsiginti. Turint nedorų tikslų galima susidoroti su bet kuo. Tarkim, partijos reitingų pokyčiai – galima imti ieškoti (žinoma, tai absurdas) kaltųjų dėl jų smukimo ir bausti. Kita detalė: jei šis komitetas kolegos pašalinimą iš partijos motyvuoja ir partijos skyriaus sprendimo nevykdymu ir nurodo įstatų straipsnį apie partijos organų, tarsi jų nežinotų, sprendimus, ką tada kalbėti apie šios institucijos veiklos preciziškumą.
„Alkas“: Ar pritariate Tautininkų konferencijos pagrindinio dokumento projekte pateiktai minčiai, kad jungtinėje partijoje įsivyrauja neskaidri sprendimų priėmimo aplinka? Jei tokių požymių matote, ką ketinate daryti?
V. Stundys: Partijos įstatai vienareikšmiškai įtvirtina kiekvieno jos nario teisę teikti siūlymus, reikšti nuomonę visais veiklos klausimais – kitaip ir negalėtų būti. Antra vertus, TS-LKD organų priimti sprendimai turi būti vykdomi. Demokratija – ir dialogas, ir taisyklės. Akivaizdu, kad pirmiausia būtina tikslinti partijos įstatus, kad abstrakčiomis jų nuostatomis niekas negalėtų piktnaudžiauti.
Nuotraukoje:parlamentaras Valentinas Stundys.
2011.05.05
