Jau aiški data, kada Latvijos piliečiai balsuos dėl Seimo paleidimo. Referendumas šiuo svarbiu klausimu įvyks liepos 23 dieną. O birželio 2 dieną Seime vyko Latvijos prezidento rinkimai – naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas sovietmečio laikų nomenklatūros veikėjas, bankininkas Andris Berzinis.
Jis rinkimuose kelių balsų pervara nugalėjo iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą. Didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko V.Zatlerą, bet Seimas prezidentu išrinko nomenklatūrinės gvardijos atstovą. Kai kas Lietuvoje maišo naująjį prezidentą su tokią pat pavardę ir vardą turinčiu A.Bėrziniu, buvusiu Latvijos ministru ir premjeru. Pastarasis yra žinomas politikas. Tuo tarpu naujasis prezidentas yra šiek tiek dalyvavęs politinėje veikloje, bet daugiau žinomas kaip bankininkas ir artimas stambiausių Latvijos oligarchų bičiulis.
A.Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Latvijoje. 1971 metais baigė Rygos politechnikos institutą. 1971-1975 metais dirbo inžinieriumi įmonėje „Elektron“. Vėliau jis užėmė aukštesnes pareigas, o 1980 metais buvo paskirtas „Elektron“ direktoriumi. 1972 metais A.Berzinis įstojo į komunistų partiją. 1987-1990 metais jis užėmė Latvijos buitinių paslaugų minstro pavaduotojo pareigas. 1990 metais A.Bėrzinis išrinktas į Latvijos Auksčiausiąją tarybą. 1993-2004 metais A.Bėrzinis užėmė stambaus Latvijos banko ,,Unibanka“ prezidento pareigas. 2004-2006 metais jis dirbo ,,Skandinaviska Enskilda Bank“ prezidento patarėju, o 2006-2009 metais buvo bendrovės ,,Latvenergo“ valdybos pirmininku.
Dar 2010 metų rudenį iškeltos rimtos abejonės dėl to, kaip A.Bėrzinis panaudojo iš ES paramos lėšų gautus 178 tūkstančius latų. Šie pinigai buvo paimti neva kaimo turizmo verslui vystyti, bet paaiškėjo, kad už šiuos pinigus įrengtoje prabangioje sodyboje gyvena pats A.Berzinis. Įdomus ir faktas, kad naujasis prezidentas gauna 4 tūkstančių latų pensiją ir yra vadinamas „turtingiausiu Latvijos pensininku“. Tokia pensija (mūsų pinigais – beveik 20 tūkstančių litų) tikrai didžiulė, nes daugelis įtakingų sovietinės nomenklatūros veikėjų gauna kur kas mažesnes 1,2-2 tūkstančių latų pensijas.
Kaimyninėje Latvijoje gyvena kiek mažiau žmonių nei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Latvijoje yra 2 milijonai 236 tūkstančių gyventoju. Bet keliamos pagrįstos abejonės dėl tokių duomenų tikslumo ir manoma, kad tikrasis Latvijos gyventojų skaičius jau nesiekia 2 milijonų. Šiuo metu esą šalyje realiai gyvena apie 1,9 milijono gyventojų, o likusieji keli šimtai tūkstančių – tai jau 4-8 metus ir daugiau metų užsienyje gyvenantys žmonės, tik dar išlaikantys Latvijos pilietybę ir formaliai registruoti gimtajame krašte.
Daug latvių emigravo į Airiją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją, JAV bei kitas užsienio valstybes. Dar nuo 2000 metų daug Latvijos gyventojų išvyko į Vokietiją (teigiama, kad čia gyvena apie 80 tūkstančių išeivių iš Latvijos), o štai į Ispaniją, kurioje gyvena virš 100 tūkstančių lietuvių, latvių išvyko kur kas mažiau – tik apie 20 tūkstančių. Pastaruoju metu Latvijoje bedarbių skaičius kiek mažėja, bet bedarbystės problema yra viena iš pagrindinių šalies problemų greta didelės korupcijos ir plačiai paplitusio skurdo. Ekonomikos srityje egzistuoja nemaži skirtumai. Latvijoje kiek pigesnis kuras: 30-50 centų pigesnis nei Lietuvoje, priklausomai nuo kuro rūšies. Pigesni ir kai kurie maisto produktai. Jų kainos mažesnės 5-15 procentų. Nuo šių metų pradžios keliami atlyginimai pedagogams ir kultūros darbuotojams.
Per pastaruosius metus kai kurie teisėsaugos pareigūnai pradėjo vykdyti ryžtingą kovą su korupcija. Bet Latvijoje įsigalėję oligarchai ir korumpuoti politikai įnirtingai priešinasi. Nuo gegužės 20-osios pradėta net keliolika ikiteisminių tyrimų, atlikta daugybė kratų. Bet tikroji oligarchų įtaka paaiškėjo, kai Seime buvo balsuojama dėl neliečiamybės panaikinimo A.Šleseriui – prieš tokį sprendimą balsavo oligarchas Andris Škėlė, artimai susiję asmenys – milijonierius Edgaras Zalansas, Iveta Grigulė bei dar keli parlamentarai. 37 Seimo nariai balsavo už neliečiamybės panaikinimą, o 36 susilaikė. Susilaikiusiųjų tarpe – keli įtakingi oligarchai ir didelė grupė su jais artimai susijusių politikų.
Pats A.Šleseris nedalyvavo balsavime. Teisėsaugos pareigūnai suranda vis daugiau įrodymų, kad oligarchas ir Seimo narys A.Šleseris grobstė pinigus kartu su A.Škėle ir A.Lembergu iš Rygos uostui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Aiškėja ir sensacingi duomenys, kad A.Škėlė, A.Šleseris ir A.Lembergas kartu su keliais bičiuliais valdo Rygos uostą per ofšorines firmas. Kratos A.Škėlės firmos UVK patalpose Rygoje vyko net kelis kartus, čia aptikti ir slapti seifai. Teisėsaugos pareigūnus sudomino aplinkybės, kad šios firmos patalpose dažnai vykdavo ir Rygos uosto valdybos posėdžiai. Kovos su korupcija biuro pranešime teigiama, kad kartu su A.Šleseriu nusikalstamus veiksmus organizuoja ir verslininkas, holdingo „Diena“ savininkas V.Kaziolsas, Rygos uosto akcininkas, uostą valdančios įmonės komercijos direktorius R.Kliavinis ir V.Kaziolso interesus atstovaujanti juristė B.Krievinia – Sutora.
2010 metų rudenį pasitraukęs iš Rygos vicemero posto ir išėjęs dirbti į Seimą, A.Šleseris turėjo palikti ir Rygos uosto valdybos pirmininko pareigas. Tada jis į šias pareigas prastūmė savo „įpėdinį“ – partijos kolegą, naująjį Rygos vicemerą A.Ameriką. Gegužės pabaigoje kratos buvo atliekamos ir A.Ameriko kabinete bei namuose. O birželio 3 dieną paaiškėjo, kad žinomas oligarchas V.Krupnikovas pabėgo iš Latvijos į Rusiją. Jis turėjo tos dienos popietę atvykti į apklausą prokuratūroje, bet nepasirodė. Nustatyta, kad birželio 3-ają anksti ryte automobilis, kuriame važiavo V.Krupnikovas, kirto Latvijos-Rusijos sieną. V.Krupnikovas turėjo būti apklausiamas dėl šešėlinio politikų finansavimo ir dėl įtarimų dalyvaujant pinigų plovimo schemose. Šis oligarchas artimas A.Šleseriui ir kitam įtakingam oligarchui – V.Belokoniui. Greta jų veikia Latvijos politikos olimpo „pilkuoju kardinolu” vadinamas V.Melnikas.
Šiuo metu Latvijos politikos olimpe didelę įtaką turi dar sovietmečio pabaigoje – nepriklausomos Latvijos valstybės egzistavimo pradžioje (1989-1992 metais) įsikūrusio ,,Valmieros“ klano nariai – A.Škėlė, V.Birkavas, A.Ruselis, E.Krastinis, A.Berzinis ir dar keliolika asmenų. Vienas liudininkas teigia: ,,1993 metais ,,Valmieros“ klano nariai demonstravo dideles ambicijas ir jau tada privačiuose pokalbiuose sakė, kad ,,Latviją valdysime mes“. Jau 1998-1999 metais šio klano narių įtaka Latvijoje buvo didžiulė, žinoma, A.Škėlės ir V.Birkavo reputacijai gerokai pakenkė nuo 1999 metų rudens įsiliepsnojęs pedofilijos skandalas, bet šie veikėjai išsilaikė politikos olimpe. ,,Valmieros“ klano nariai užimdavo įvairių ministrų, ministrų pavaduotojų pareigas, valdo stambius bankus ir klestinčias verslo įmones.
Pastaruoju metu Latvijoje daug svarstoma apie šalį sukrėtusį korupcijos skandalą ir ryžtingą V.Zatlero sprendimą paleisti Seimą. A.Škėlei, A.Šleseriui ir kitiems oligarchams artimi žurnalistai ir visuomenės veikėjai triukšmauja, kad neva tokie skandalai naudingi Rusijai, kad prokremliškos jėgos nori kurstyti neramumus ir įgyti didesnę įtaką Latvijoje. Bet akivaizdu, kad šie oligarchai pralobo pindami korupcijos voratinklius, be to, tiek oligarchai palaiko artimus ryšius su A.Usmanovu, G.Lučianskiu ir kitais Rusijos turčiais, bendradarbiauja ir su V.Putino patarėju, Molotovo anūku V.Nikonovu. Politikos apžvalgininkė J.Jekaterinečeva teigia: ,,Latvijos politinis elitas yra labai kriminalizuotas, ir tai, kad kai kurie įtakingi politikai yra įsivėlę į didžiules aferas, jau seniai yra vieša paslaptis. Bet dabar yla jau lenda iš maišo. Jų nusikaltimai pradedami atskleisti. Tada šie veikėjai ir šaukia, kad juos persekioja, kuriamos visokios sąmokslo teorijos“.
O dažnai Lietuvoje besilankanti filosofė G.Tabačkova mano: „Tokia padėtis, kai Latviją valdė žmonės be sąžinės, be teisingumo jausmo, negalėjo tęstis amžinai. Kriminaliniai politikai – A.Škėlė, A.Šleseris, V.Birkavas, A.Lembergas ir kiti panašūs veikėjai – artimai susiję V.Belokoniu bei kitais asmeninis, kurie priskiriami galingam tarptautinės mafijos tinklui. Šiuo metu Latvijoje vyksta pažangių politikų ir visuomenės veikėjų vienijimosi procesas, žmonėms jau pabodo grobuoniškų ir savanaudžių politikų valdymas“. Latvijos žurnalistų sąjungos vadovas Juris Paideris sako: „Valdžią Latvijoje užgrobė klanai, kurie mus apiplėšia ir klesti daugumos piliečių sąskaita. Dėl tokių klanų valdymo Latvija kartu su dar keliomis valstybėmis atsidūrė ES dugne“. Beje, A.Škėlė, A.Šleseris ir A.Lembergas artimai bendradarbiauja su E.Savisaru, V.Velmanu ir kitais prokremliškais Estijos politikais.
Prognozės dėl Latvijos ateities miglotos. Kaip ir Lietuvoje, kaimyninėje šalyje regima gili politinė krizė. O iš posto jau besitraukančio Lietuvos ambasadoriaus A.Valionio pareiškimai apie neva ,,negražius“ prezidento V.Zatlero veiksmus nėra atsitiktiniai, nes A.Valionis buvo KGB rezervistas ir liūdnai pagarsėjusio „valstybininkų“ klano narys. Šis klanas buvo artimai susijęs su Latvijos oligarchų klanais.
Dauguma Latvijos partijų – tai klaninės partijos, šiek tiek konkuruojančios tarpusavyje, bet iš esmės sudarančios slaptus sandėrius ir tarnaujančios oligarchų interesams. Pažangūs politikai ir visuomenės veikėjai pastaruoju metu pradėjo kurti naujas politines jėgas, nes jau nebetikima, kad korupcijos voratinklio apraizgytos pagrindinės Latvijos partijos gali atlikti esmines reformas ir išvesti šalį iš krizės.
O liepos 23 dienos referendumas dėl Seimo paleidimo itin svarbus-jei Seimas nebus paleistas, šalis įklimps į dar didesnę krizę, o kitu atveju, jei Seimas bus paleistas, rudenį Latvijoje vyks priešlaikiniai rinkimai, po kurių į valdžią gali ateiti reformatoriai.
Nuotraukoje: naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis.
2011.06.07
