Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengia veržlaus ir blaivaus nacionalizmo atmaina, vadinamasis “Straight edge” judėjimas. Tad leiskite jums pristatyti šį keistu ir visiškai ne tautišku pavadinimu besiskelbiantį reiškinį.
“Straight edge” yra jaunimo judėjimas, kurio nariai atsisako bet kokių svaiginimosi priemonių ir būdų – alkoholio, svaigalų, tabako ir t.t. Blaivaus pasipriešinimo idėja gimė jau seniai, ir ji vis labiau skinasi kelią patriotų tarpe (kalbama apie užsienio judėjimus). Didelė problema tautininkų tarpe – nesveiko gyvenimo būdo kultūra. Nenusileidžiant iki visiško dugno, kuriame skendi į alkoholizmo liūną papuolę žmonės, pažvelkime į patriotų judėjimą – paprasto, sunkiąją muziką mėgstančio, trispalvę vėlevėlę prie striukės prisisiuvusio ir Tėvynę mylinčio jaunuolio atvaizdą. Tai tipiškas šios dienos tautininkas. Pažvelkime į šį asmenį atidžiau.
Žmogus myli savo Tėvynę, nėra visiškai nusigėręs gatvės valkata, jis net studijuoja aukštojoje mokykloje. Asocialiu ir problemų turinčiu asmeniu jo nepavadinsi. Tačiau “Straight edge” filosofija skatintų pažiūrėti, kur šis “tipinis Lietuvos patriotas” leidžia savo laisvalaikį ir nutekina kūrybinį ir jaunatvišką potencialą. Teisybė yra tokia, kad dažniausiai patriotizmas apsiriboja uoliu ir ištikimu koncertų lankymu, pokalbiu apie savo patriotizmą prie alaus bokalo, patriotiškos muzikos klausymu išsidrėbus prie kompiuterio. Galima būtų pasakyti, kad čia ne mūsų reikalas. Ir tai būtų tiesa, jeigu žmogus nesiskelbtų esantis didis patriotas, “kovojantis” už savo tautą…
Kas yra patriotizmas? Patriotizmas – tai pirmiausia pasiaukojimas. Abstrakti “meilė” nereiškia nieko, žodžiai lieka žodžiais, o girtos kalbos sukelia tik aplinkinių pajuoką. Štai čia mes ir galime klausti, kur dingsta kovinga šio jaunuolio energija, kurią jis galėtų panaudoti aktyviai veikdamas patriotų organizacijose, judėjimuose, dirbdamas realius darbus savo Tėvynei, šiuo labai sunkiu jai laikotarpiu.
Atsakymas aiškus – visa energija ir kūrybinis potencialas švaistomas vaikantis lengvo kelio ir malonumų. Visi tie antsiuvai su patriotiškais šūkiais, vėliavos ant sienos ir plyštantys patriotišku metalu kompiuterio garsiakalbiai – savęs apgaudinėjimas. Visas kovingumas ir idėja “nusėsta” nukeliavus į patriotišką koncertą, susitinkant su draugais ir paskandavus “Lietuva”…
O dabar leiskite paklausti: ar tikrai šis jaunuolis išgelbės Lietuvą? Nes, gerbiamieji, leiskite priminti – Lietuva miršta. Mūsų istorijoje lietuviai jau ne kartą buvo pakliuvę į didelį pavojų. Visada atsirasdavo tautos žiedas, kuris vesdavo tautą į pergalę: tai savanoriai, knygnešiai, partizanai ar sąjūdiečiai. Negi mes sąžiningai tikime, kad tas jaunuolis – standartinis Lietuvos patriotinio jaunimo atstovas – išves mūsų tautą iš bedugnėn vedančio kelio?
Blaivaus patriotizmo judėjimas sako, kad ne. Europos patriotų frontuose labai stipriai akcentuojamas “Straight edge” judėjimas, kuris siekia, kad patriotai nustotų švaistyti savo jauną energiją, kūrybinį potencialą, geresnio gyvenimo troškimą ir jaunystę pasilinksminimo formą perėmusiame patriotizme, ir pradėtų kovoti už savo šalis. “Diktatūros” koncertus mes lankome jau penkiolika metų. Kokių tikrų pergalių mes pasiekėme? Gal laikas keistis?
Alkoholis ir kiti kvaišalai dabar jau yra visiškai kontroliuojami tų, kurie norėtų, kad visas pasaulis būtų vienodų, belyčių ir nubukintų “pirkėjų” gyvenvietė. Visos kalbos apie “lietuvių papročius” geriant užsienio gamyklų pagamintą sintetinį gėralą yra eilinis nenorėjimas atmerkti akių ir savęs apgaudinėjimas. Patriote, tu privalai suprasti, kad tu ne kovoji, o tik krauni pinigus mūsų priešams, neprisidedi prie tikros kovos, o tik darai parodiją iš tikrų patriotų, kurie ilgus amžius ginklu ir raštu kovojo už Lietuvą, o ne pliauškė liežuviais bare ar internetiniame forume. Jeigu renkiesi šitą kelią, linkime tau sėkmės. Tik nusiimk rožinius akinius ir pripažink, jog esi tiesiog naujosios visuomenės varžtelis, niekuo neprisidedantis prie mūsų tautos išsaugojimo.
Visa tai, ką jūs perskaitėte, ir yra vadinamoji “Straight edge” filosofija. Tai žodžiai, kurie skatina veikti ir kovoti, o ne pasyviai stebėti, kaip mums ruošiamas karstas. Lietuvai reikia aktyvių ir atsidavusių, kūrybingų ir originalių, ištikimų ir į priekį žvelgiančių jaunųjų patriotų. Ir jeigu mes neišsikelsime to kaip idealo, o liksime prie savo suskilusios geldos ir apsidairę nepasakysime, jog kažką darome ne taip, apie pergalę svajoti neverta. Mūsų tauta po poros šimtų metų nustos egzistuoti. Ir kaltas dėl to būsi tik tu. Nes tu nedarei nieko.
Vyksta karas, ir jeigu tu esi tikras patriotas, tu privalai ginti tau svarbias vertybes. Švęsime, kai pasieksime pargalę. Švęsime, kai savo tautai padovanosime pulką mažų patriotų. Švęsime, kai Lietuvoje galėsime gyventi kaip gyveno mūsų seneliai. Kol to nepasieksime, nevalia ir švęsti. Nes švęsti mes neturime ko…
Lietuvoje veikia blaivaus ir radikalaus patriotizmo idėjų populiarinimo tinklapis sxelietuva.wordpress.com, kuriame galite artimiau susipažinti su šiuo judėjimu. Visoje Europoje, X ant iškeltos rankos kumščio, reiškia pergalės troškimą ir kovą. Šis ženklas atsirado tada, kai paplito nepilnamečių, besilankančių koncertuose, ženklinimo būdas, siekiant, jog jie nenusipirktų alkoholio. sXe = “Straight edge” – tai požiūris, jog metas apsivalyti ir žengti į naująjį karą už tautas pakelta galva ir išdidžia laikysena.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Straipnio originalas – žurnale “Jaunimo ugnis” (Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos laikraštis).
2011.06.16