Paryžius, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Emmanuelis Macronas laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus ir vadovaus šaliai dar penkerius metus. Marine Le Pen tuo tarpu priversta susitaikyti su dar vienu pralaimėjimu. Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, kaip ir prieš penkerius metus, E. Macronas aiškia persvara įveikė dešiniąją populistę.
Stočių „France 2“ ir TF1 duomenimis, dabartinis šalies vadovas gavo apie 58-58,2 proc. balsų, o jo euroskeptikė konkurentė – tik 41,8-42 proc. Šių apklausų, skelbiamų iš karto po rinkimų punktų uždarymo, rezultatai Prancūzijoje dažniausiai yra gana tikslūs. Jei taip bus ir šį kartą, M. Le Pen bus aiškiai pagerinusi savo rezultatą. Ir prieš penkerius metus ji antrajame rate nusileido E. Macronui, tačiau tada surinko tik 33,9 proc. balsų. Jaunasis rinkimų nugalėtojas tada gavo 66,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Apklauso prognozavo pergalę E. Macronui ir prieš rinkimus, nors daug prancūzų nebuvo patenkinti pirmąja jo kadencija. Todėl E. Macrono laimėjimą pirmiausiai reikėtų vertinti kaip M. Le Pen pralaimėjimą. Kelios partijos po pirmojo rinkimų rato ragino balsuoto už E. Macroną ir taip užkirsti kelią į prezidento postą M. Le Pen, kuri, nepaisant savo pabrėžtinai nuosaikesnių pasisakymų, ir toliau atstovauja kraštutinių dešiniųjų pozicijoms.
Rinkėjai už 44-erių E. Macroną balsavo ir siekdami stabilumo bei nuosaikios pozicijos Ukrainos karo akivaizdoje. Jis, be to, pasiekė aiškių laimėjimų darbo rinkoje ir užtikrino tvirtą Prancūzijos ekonomikos kilimą po koronaviruso krizės.
Balsavimo teisę šalyje turėjo apie 48,7 mln. rinkėjų. Pirmajame rate prieš dvi savaites dalyvavo dvylika kandidatų.
Birželį Prancūzijos laukia parlamento rinkimai. Labai svarbu, ar E. Macronas juose taip pat gaus daugumą. Jei taip neatsitiks, prezidentas turės skirti premjerą iš mažumos stovyklos. Jo galia tada ženkliai susilpnės, o priimti politinius sprendimus bus daug sunkiau.
2022.04.25; 06:40
