Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki šių metų gruodžio 16 d. vidurnakčio ir pritarė siūlymui nuo rugsėjo 19 d. apriboti Rusijos Federacijos piliečių įleidimą į valstybės teritoriją. Už tokį projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 5 , susilaikė 26 parlamentarai.
„Esminis pokytis lyginant su dabar galiojančia tvarka yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis“, – antradienį Seimo posėdžio metu pristatydama projektą teigė I. Šimonytė.
Nepaprastoji padėtis įsigalios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Nutarimo projekte, kuriam pritarė Seimas, rašoma, kad „sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“.
Vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrins, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Protestas prieš prekyba su Rusija ir Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
VRM nurodo, kad nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Taip pat ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo laikotarpiu bus pasitelkiamas valstybės rezervas siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Visgi opozicija siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį turėjo nemažai kritikos.
„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Gerbiamoji premjere, tai ar sutinkate, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto, tai rezervo panaudojimo?“, – kėlė klausimą Darbo partijos pirmininkas.
Politikas akcentavo, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos valstybės sieną yra nauja realybė, su kuria teks gyventi, o ne nepaprastosios padėties pratęsimo priežastis.
Kritikos siūlymui pratęsti nepaprastą padėtį negailėjo ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis ji gali reguliuoti šią krizę. Man yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus“, – savo nuomonę reiškė R. Žemaitaitis.
Tačiau „valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – sakė jis.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Visgi teikiamam projektui politikas turėjo pastabų.
„Lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. (…) Aš suprantu, kad ji įvedama yra tam, kad riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą. Ir iš esmės tokiai idėjai reiktų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie (Rusijos ir Baltarusijos – ELTA) piliečiai bus neįleidžiami“, – sakė V. Bakas.
Politikas akcentavo, kad ribojant asmenų patekimą į Lietuvą būtina aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl asmens patekimo į Lietuvą.
VRM pažymi, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels.
Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
