Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 9 proc.

Atšalus orams, antrą savaitę iš eilės visose trijose Baltijos šalyse fiksuojamas didesnis elektros energijos suvartojimas. Išaugusį elektros poreikį atliepė šiluminių jėgainių generacija Lietuvoje ir Latvijoje, teigiama „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 9 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 229 GWh iki 250 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 24 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 59 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 60 GWh. 

 

„Pastarąsias dvi savaitės stebime elektros energijos vartojimo augimą. Jeigu lapkričio 14–20 dienomis Lietuvoje jis augo 5 proc., tai praėjusią savaitę padidėjo 9 proc. Panašios tendencijos fiksuotos Latvijoje ir Estijoje.

 

Pagrindine to priežastimi išlieka atšalę orai, kurie lemia didesnį šildymo poreikį. Padidėjusį elektros suvartojimą patenkino Latvijos šiluminės bei hidro elektrinės, taip pat Elektrėnų kompleksas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

 

Jo teigimu, daugelyje Europos šalių fiksuojamas kainų augimas – praėjusią savaitę 200 Eur / MWh ribą peržengė Vokietija, Prancūzija ir Švedijos 4-oji zona, iš kurios didelius elektros kiekius importuoja Lietuva. Pagrindinė priežastis – augančios gamtinių dujų kainos, signalizuojančios žiemos pradžią.

 

Lietuvoje per savaitę reikšmingai sumažėjo vėjo elektrinių generacija – nuo 19 GWh iki 10 GWh. Trečdaliu išaugo šiluminių elektrinių gamyba, jų generacija padidėjo nuo 23 GWh iki 30 GWh.

 

„Šiluminės elektrinės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 17 proc., hidroelektrinės – 24 proc., saulės elektrinės – 1 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus“, – rašoma pranešime.

 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 78 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 4 proc., nuo 203 GWh iki 212 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 29 proc. iš Lenkijos. 

 

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo maždaug per puse, nuo 16 GWh iki 7 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 33 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 67 proc. eksportuoti į Latviją. 

 

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 4 proc. Lenkijos kryptimi ir 75 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 98 proc. Lietuvos kryptimi, pažymima pranešime.

 

Lapkričio 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9 proc. nuo 239 iki 261 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.