Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad klausimus, kuriuos politikams sukėlė pasirodžiusi knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, galėtų įvertinti naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija. Tokiu atveju tai būtų vienas pirmųjų darbų šiai institucijai – dvi kandidatūras į žvalgybos kontrolierius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar tik ketina pateikti parlamentui pavasario sesijos metu.
Tą akcentuoja ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, žvalgybos kontrolieriai turėtų būti paskirti kovo mėnesį. Tada, teigė jis, kontrolieriams ir būtų galima pavesti užduotį pasiaiškinti, ar rezonansą keliančioje knygoje aprašytos istorijos yra vertos politikų užmojo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi VSD 2018–2019 metais rinktos informacijos apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką detales.
Pats NSGK pirmininkas vienareikšmiškai neatsakė, ar knygoje pateiktas turinys yra vertas parlamentinio tyrimo. Visgi, akcentavo jis, kai kurie knygoje pateikti faktai kelia klausimų.
„Yra vietų, kur kyla papildomų klausimų. Koks būtų kelias ieškant atsakymų – dabar nenorėčiau kalbėti. Reikėtų apie tai dar kalbėti ir įsivertinti. Bet faktas, kad vienas iš variantų, kuriuo būtų pateiktas visuomenei aiškinimas, yra kreiptis į būsimą žvalgybos kontrolierių, kad jie pasižiūrėtų, kiek ten (knygoje – ELTA) pateikiama informacija yra validi tyrimui“ – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui turi pateikti Seimo pirmininkė. Tą padaryti Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada pavasario sesijos metu.
Idėja inicijuoti parlamentinį tyrimą kilo pasirodžius žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“. Šiame darbe analizuojamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.
„Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas integralumo“, – Briuselyje LRT žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu pats VSD teigia pažeidimų savo vykdytoje veikloje nematanti. Kaip teigia VSD, pagrindas, kuris paskatino politikus svarstyti apie parlamentinį tyrimą, yra interpretacija.
„Valstybės saugumo departamentas nevertina interpretacijų ir prielaidų“,– teigiama Eltai perduotame komentare.