JAV valstybės sekretorė Hilary Klinton (Hillary Clinton) spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė, kad Latvijai nereikėtų bijoti Rusijos. Ponia Hilary Klinton tvirtino, jog su Rusija reikia tiesiog bendradarbiauti.
Žinoma, kartu nepamirštant plėtoti santykių ir su kitais kaimynais.
„Dauguma Rusijos politikų žavisi stipriomis asmenybėmis, o Latvija pademonstravo nemažą jėgą įveikiant ekonominę krizę. Tad Rusijai latviškasis užsispyrimas padarė įspūdį. Kadangi įveikti ekonominę krizę buvo nelengva. Jūs tai padarėte ir turite tuo didžiuotis, tačiau ir toliau dar turite nemažai darbo“, – sakė ji oficialaus vizito atvykusi į Latvijos sostinę Rygą.
O NATO Karinio komiteto pirmininkas generolas Knudas Bartelsas penktadienį spaudos konferencijoje Rygoje diplomatiškai priminė, jog Latvijos gynybos biudžetą būtina padidinti iki 2 proc. nuo BVP.
„Mes žinome, kad visos NATO šalys šiuo metu turi ekonominių problemų, ir, žinoma, „protinga gynyba“ – vienas iš būdų palengvinti nacionalinių biudžetų padėtį. Noriu pasakyti komplimentą jūsų parlamentui, kuris vienbalsiai balsavo už tai, kad Latvijos karinėms pajėgoms būtų skirta 2 proc. nuo BVP“, – pažymėjo ponas K. Bartelsas.
Latvijos Saeima šių metų gegužės viduryje patvirtino Valstybės gynybos koncepciją, kuri numato kasmet palaipsniui didinti gynybos finansavimą, kad jis 2020 m. pasiektų 2 proc. nuo BVP.
XXX
Suomijos naujasis gynybos ministras Carlas Haglundas pareiškė, kad sprendimai dėl šalies gynybos strategijos bus priimami atmetant Rusijos perspėjimus dėl prisijungimo prie NATO arba glaudaus bendradarbiavimo su aljansu.
Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas yra neseniai pareiškęs, esą Suomijos ir NATO glaudžių santykių plėtra kenkia Suomijos ir Rusijos santykiams.
„Mes palaikysime tinkamus ir gerus santykius su Rusija, tačiau mūsų sprendimai bus nepriklausomi ir nebus grindžiami tuo, ko nori Kremlius, – sakė C. Huglandas, paklaustas apie šiuos N. Makarovo pareiškimus.
XXX
Uzbekistano URM paskelbė, kad šalis laikinai stabdo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). Šiai saugumo organizacijai šiuo metu priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas.
Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad toks Uzbekistano sprendimas turi daugiau minusų, negu pliusų, tačiau KSSO, suprask, sėkmingai egzistuos ir be Uzbekistano.
Kazachstano Senato tarptautinių ryšių, gynybos ir saugumo komiteto narys Ganis Kasymovas penktadienį žurnalistams pareiškė manąs, kad Uzbekistano pasitraukimas iš KSSO susijęs su jo ketinimu plėtoti santykius su JAV ir NATO.
Kazachstano politologas Maksimas Kaznačejevas mano, kad Uzbekistanas nori atkurti savo teritorijoje NATO karinę bazę.
XXX
Rusijos koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas metiniame koncerno akcininkų susirinkime tvirtino, esą „Gazprom“ tikisi, jog derybos su Lietuva dėl dujų baigsis palankiai. Šitaip jis komentavo padėtį, kuri susidarė Lietuvai planuojant reorganizuoti „Gazprom“ partnerę „Lietuvos dujas“ pagal ES „trečiąjį energetikos paketą“.
„Dujų tranzitas ir tiekimas į Lietuvą apsaugoti kontraktais, todėl ekonominių neigiamų pasekmių derybų metu mes nematome“, – pažymėjo A. Medvedevas.
Pasak jo, „Gazprom“ tikisi, kad „protas Lietuvos pusėje vis tik nugalės“. „Kitos šalys tai išsprendė civilizuotai, kaip pavyzdį galiu pateikti Lenkiją. Todėl aš manau, kad viskas bus normalu“, – tikisi A. Medvedevas.
Nuotraukoje: JAV valstybės sekrtetorė Hilary Klinton, raginanti latvius nebijoti Rusijos.
REUTERS, ITAR-TASS, INTERFAX pranešimai.
2012.07.03
