Piteris Raitas – Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) bendradarbis, išgarsėjęs tuo, kad iki ir po savo atsistatydinimo demaskuodavo Didžiosios Britanijos valstybės saugumo struktūrų nekompetentingumą ir tvirtino, kad nacionalinės specialiosios tarnybos prikimštos sovietų agentų. Net MI 5 generalinį direktorių Rodžerį Holisą (Roger Hollis) P.Raitas laikė sovietų žvalgybos agentu.
Piteris Raitas (Peter Wright, 1916–1995) gimė mokslininko šeimoje ir išsilavinimą įgijo Oksfordo universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis įsidarbino Admiraliteto tyrimo laboratorijoje. Po karo kaip KJP civilis specialistas (mokslinis darbuotojas) dirbo kompanijoje „Markoni“.
1949 metais MI 5 pasiūlė jam tapti visuomeniniais pagrindais „nepriklausomu moksliniu ekspertu“ karinių – techninių laimėjimų panaudojimo kontržvalgybos operacijose klausimais. 1952 metais. Amerikos ambasadoje Maskvoje (o tiksliau, JAV valstybiniame herbe, kabėjusiame ant sienos ambasadoriaus kabinete) buvo aptiktas sudėtingas pasiklausymo įrenginys. Amerikiečiai patys neįstengė suvokti jo veikimo principo ir perdavė anglams. Būtent P.Raitas sugebėjo atskleisti sovietų „blakės“ paslaptį.
Ši sėkmė padėjo jam įsitaisyti 1955 metais į MI 5 etatus. P.Raitas tapo pirmuoju mokslininku, pasamdytu darbui šios žinybos. Daugiausia į jo pareigas įėjo techninių stebėjimo priemonių ekspertizė: darbas prieš sovietinius pasiklausymo įrenginius ir analogiškos paskirties britų aparatūros įtaisymas užsienio ambasadose.
Laikui bėgant P.Raitas nusprendė pasišvęsti užduočiai atskleisti sovietų slaptus agentus, infiltruotus į Didžiosios Britanijos specialiąsias tarnybas MI 5 ir MI 6. Čia jam pagelbėjo, beje, darbas operacijoje „Venona“. Palaikydamas glaudžius kontaktus su Amerikos ir Kanados specialiosiomis tarnybomis, jis atkakliai ieškojo dokumentinio patvirtinimo, kad Didžiosios Britanijos valstybinėse struktūrose veikia slapta sovietų žvalgybos agentūra.
Pagaliau P.Raitas įtikėjo tuo, kad Rodžeris Holisas, buvęs MI 5 direktoriumi 1956–1965 metais, dirbo rusams. Dėl P.Raito įtarimų buvo įsteigta bendra MI 5–MI 6 komisija „Fluency“, kurios pirmininku tapo jis pats.
1976 metų sausį P.Raitas atsistatydino, o 1987 metais papasakojo apie savo kontržvalgybininko karjerą ir visus savo įtarinėjimus knygoje „Šnipų gaudytojas“ („Spykatcher“, 1987). Britanijos valdžia bandė sutrukdyti memuarų knygos pasirodymui, pareiškusi, kad taip bus pažeistas Valstybinės paslapties įstatymas. Bet P.Raitas apėjo įstatymą, išleidęs knygą Australijoje.
Nuotraukoje: Piterio Raito knygos “Šnipų gaudytojas” viršelis.
Parengta remiantis ir Normano Polmaro bei Tomo B.Aleno knyga “Enciklopedija špionaža”.
2012.09.30
