Tapybos ant vandens (turkiškai „ebru“, lietuviškai „vyta“) meno pradininkė Lietuvoje Irma Čekanauskienė buvo pakviesta į Tautinių bendrijų namus, kuriuose pristatė paslaptingą, nenuspėjamą ir abejingų nepaliekantį tapybos ant vandens meną, kurio ištakos siekia Kinijos Tang dinastijos laikus (618 – 907m.).
Tuo metu tai buvo tik vyrų žinių mokslas, mat anksčiau tokia technika buvo slapta. Ją net naudojo gaminant slaptus dokumentus, pinigus. Tais laikais šis menas buvo vadinamas ebre. Ebre – tai senovinės Centrinės Azijos žodis, kuris liet. reiškia "pelėsinis popierius".
Kai kurie darbai Kinijoje buvo vadinami liu-sa-cien (liet. klampusis sluoksnis). Vėliau apie 15 amžių iš istorinio Centrinės Azijos regiono Turkestano šis menas "šilko keliu" buvo perduotas į Įraną ir buvo pavadintas ab-ru (liet. vandens veidas).
16 amžiaus antroje pusėje šis menas nukeliavo iki Anatolijos, t.y. iki Turkijos dalies esančios Azijoje. Turkijoje šis menas buvo pavadintas ebru (liet. debesuotas). Būtent tuo metu gauti darbai ir atrodė kaip maži debesėliai.
16 amžiaus pabaigoje Europos keliautojai parsigabeno šį meną iš Stambulo. Pirmiausia jis pasklido Vokietijoje, tada Prancūzijoje ir Italijoje ir buvo pavadintas marbling art (liet. marmuravimo menas).
Vėliau šis menas buvo patobulintas Anglijoje ir Amerikoje bei pasižymi skirtumu atsižvelgiant į šių šalių meno suvokimą. 16 amžiuje marmurinis popierius buvo naudojamas įvairiems vidiniams ir išoriniams papuošimams bei rankraščių aplankams.
Japonijoje šitas menas turi net 3 pavadinimus: suminagashi, ainagashi ir beninagashi. Seniausias ir ilgiausiai išlikęs darbas buvo sukurtas net 1118 metais.
Į Lietuvą šis menas atkeliavo 2006 metais, kurį mums dovanojo šio meno pradininkė Lietuvoje Irma Čekanauskienė. Taip buvo sukurtas pirmasis projektas Lietuvoje „Negalės įveikimas bei socializacija pasitelkiant Ebru“.
Vėliau 2012 metais viename lietuviškos baltų žynių bendruomenės susibūrime Šventojoje, pabrėžiant šio meno išskirtinumą lietuviškos kultūros kontekste, gimė itin tautiškas šio meno pavadinimas VYTA. VYTA – liet. Veidas Yra Tavo Atspindys.
Kaip pasakytų baltų žynys Baltas: "tai kas vijasi, pinasi, audžiasi ir atspindi tavo jausmus ant vandens". Turbūt teko girdėti posakį: "veidas – žmogaus sielos atspindys". Ir tai yra tiesa. Dar Viduramžių Europoje buvo tikima, kad išvaizda atspindi žmogaus vidų. VYTA – Tapyba ant vandens leidžia pasinerti į save ir išlaisvinti savo tikrąjį "aš".
Baltų kultūroje tai yra tarsi ateities būrimas, juk kiekviename darbe atsispindi individualus žmogaus likimas, emocijos, charakterio savybės, todėl dabar VYTA tapyba tapo meno terapija, kuri taikytina tiek vienišam seneliui, tiek veikliam gimnazistui, tiek solidžiam darbuotojui, tiek nedrąsiam pirmokui.
VYTA technologijos dėka ant vandens galima išlieti ne tik savo jausmus, bet ir sukomponuoti tautinius ornamentus, pavyzdžiui, leliją, rūtą, ramunėlę ar širdelę ir vėliau visa tai perkelti ant specialaus popieriaus lapo. Ypač dailiai natūraliai sutirštintame vandenyje susiformuoja lietuviškojo dobilo lapeliai, o sukurtais simboliais ir raštais įmanoma padabinti ir drobės skiautę, ir natūralaus šilko audinį, keramikos ar medžio dirbinį.
Kaip matyti iš istorijos šis menas skirtingose šalyse vadinamas vis kitaip, o tai rodo savitą šio meno suvokimą ir kultūrą skirtingose šalyse.
Renginio metu estų bendruomenės nariai nuoširdžiai džiaugėsi galimybe susipažinti su šiuo nuostabiu menu. Visi nekantriai laukė popietės su tapyba ant vandens, kurioje dalyvavo ir vaikai ir suaugusieji.
Taip pat šį meną išbandė estų ambasadoriaus Toomas Kukk žmona Jane Kukk, kuri liko labai patenkinta ne tik gautu rezultatu, bet ir pačiu procesu, kuris leido visiškai atsipalaiduoti ir pamiršti kasdieninio gyvenimo rūpesčius. Tai išties lengva padaryti, nes tapyboje ant vandens susijungia trys stiprūs sielos ir kūno gydytojai: vanduo, judesys ir spalvos. Kaip žinia, vanduo turi nepaprastą savybę – sugerti neigiamą žmogaus informaciją, todėl po tapybos ant vandens proceso yra jaučiamas tiek fizinis, tiek dvasinis palengvėjimas.
Šio meno teigiamą naudą netruko pajusti ir šiaurės šalių informacijos biuro viršininko žmona Kerli. VYTA menas gali ne tik atpalaiduoti, bet ir įkvėpti: „Ačiū už įkvepiantį užsiėmimą. Spalvų ir judesio magija sužavėjo ir suaugusius, ir vaikus. Iki kitų susitikimų! – Lietuvos estų draugijos vardu kalbėjo Brigita Urmanaitė.
Nuotraukoje: Estijos ambasadorė Jane Kukk.
Informacijos šaltinis – VšĮ Meno terapijos ir socialogijos institutas VYTA.
2013.04.27
