Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbo grupė siūlo statyti Visagino atominę elektrinę (VAE), jei bus įgyvendintos trys būtinos sąlygos.
Darbo grupė teigia, kad VAE projektą galima plėtoti, jei Lietuvos politinės partijos pasieks susitarimą dėl energetikos strategijos, regioniniai partneriai patvirtins dalyvavimą projekte ir investuos į jo vystymo bendrovę iki galutinio apsisprendimo dėl investicijų ir jei bus pasiektos geresnės VAE finansavimo sąlygos iš tarptautinių kredito institucijų.
Darbo grupė Vyriausybei rekomenduoja siūlyti parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti platų nacionalinį susitarimą dėl energetikos, taip maksimaliai depolitizuojant šį sektorių ir užtikrinant ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą, ir Vyriausybei apsispręsti, ar reikia tikslinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.
Pirmadienį premjeras Algirdas Butkevičius su Vyriausybės strateginiu komitetu aptarė šias energetikos strategijos darbo grupės išvadas. Apie dokumente išsakytas pastabas ir pasiūlymus jis nebuvo linkęs kalbėti ir siūlė apsiginkluoti kantrybe. Po Vyriausybės pasitarimo premjeras kalbėjo: „Darbo grupė pateikė išvadas ir išvados bus šiandien (pirmadienį) pristatytos strateginiame komitete. Po to bus pristatytos koalicijai ir priimtas sprendimas. Bet tai dar nėra visa energetikos strategija. Ji yra ruošiama lygiagrečiai, kur bus kalbama apie biokuro dalį, po to bus kalbama apie termofikacinių elektrinių pertvarkymą tiek Kaune, tiek Vilniuje“.
Tačiau konkretizuoti, kokia išvadose nubrėžta VAE ateitis, premjeras nenorėjo. Žurnalistams pasiteiravus dėl VAE ateities A. Butkevičius atsakė: „Kantrybės norėčiau palinkėti. Yra strateginis komitetas ir viską išgirsite savu laiku“. Vis dėlto Vyriausybės vadovas pripažino, kad tarp išvadų yra minima ir nauja atominė elektrinė, tačiau kokiame kontekste ir su kokiais pasiūlymais, neatskleidė.
Jis sakė: „Šiandien turime tiek pagrindinių priemonių ar techninių pajėgumų, kad mes galime apsirūpinti elektros energija 180 proc., bet yra kainos klausimas, ar apsimoka“. Strateginiam komitetui pateikiamose išvadose yra apskaičiuota, kaip būtų galima apsirūpinti 80 proc., 70 proc. ir pan. reikalingos elektros energijos kiekiais šaliai. Darbo grupė naudojo 70 matematinių modelių. „Yra įvairiausi modeliai pritaikyti siekiant tikslo kuo daugiau patiems gamybos metu apsirūpinti elektros energija. Dabar reikia įvertinti, kiek ta elektros energija kainuoja“, – kalbėjo premjeras.
Po Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Vyriausybė pasisako už branduolinę energetiką Lietuvoje, tačiau Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas galėtų būti toliau plėtojamas tik sumažinus elektros gamybos kainą, nes specialistų išvados rodo, kad pasirinkto VAE varianto kaina yra, paskaičiavus elektros energijos gamybos savikainą, per didelė.
Premjeras teigė, kad konkrečių pasiūlymų, kaip sumažinti atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos kainą, Vyriausybė nepateikia, tik „yra leidimas kalbėtis VAE su regioniniais partneriais, ieškant įvairiausių variantų“. Žurnalistams pasiteiravus, ar bus toliau tęsiamos derybos su japonų bendrove „Hitachi“, A. Butkevičius į klausimą atsakė teigiamai. Strateginiame komitete buvo svarstyta ne visa darbo grupės ruošiama šalies energetikos strategija, o tik Seimo iškeltas uždavinys Vyriausybei – nustatyti VAE vaidmenį energijos strategijoje. Energetikos ministras J. Neverovičius irgi nedaug pasakojo, kas buvo konkrečiai aptarta strateginio komiteto posėdyje: „Labai išsamiai kalbėti negalėsiu, nes dar esame prieš koalicijos tarybos posėdį, kur tuos klausimus nagrinėsime“.
Pasak ministro, ekspertų išvados atskleidė, kad „buvusios projekto (su „Hitachi“ pagalba) sąlygos nėra pakankamai geros, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, todėl jos turėtų būti gerinamos“. Ministras tokią VAE statybos klausimo eigą aiškino „projekto ilgaamžiškumu“ ir „depolitizavimu“: „Tai būtų vienas iš svarbiausių sprendimų, nes, kaip ir anksčiau sakėme, energetikoje visi projektai yra ilgalaikiai. Jie įgyvendinami metais, o kai kurie – net dešimtmečiais.
Kalbant apie gamybos struktūros pasikeitimus, pavyzdžiui, elektros energetikoje, tai turėtume siekti depolitizuoti tuos projektus, dėl jų susitarti ir nuosekliai įgyvendinti“. „Hitachi“ projekto kaina ir toliau kol kas išlieka 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. Lt).
Po antradienio Vyriausybės posėdžio premjeras aiškiai išsakė savo poziciją, kad VAE projekto įgyvendinimas šiandienėmis sąlygomis būtų neišmintingas sprendimas šaliai. „Man atrodo, kad aš vakar aiškiai pasakiau, kad mes (Vyriausybė) pasisakome po ekspertų, specialistų atliktos studijos, kad šitas projektas yra per brangus Lietuvai. Nes jeigu šitas projektas būtų įgyvendintas, tai pagaminta elektros energija būtų brangesnė negu elektros energijos kaina rinkoje“, – kalbėjo premjeras ir vėlgi priminė, kad dėl brangaus projekto jau kalbėjosi su Latvijos ministru pirmininku, greitai kalbėsis su Estijos ministru pirmininku, prašydamas darbo grupės parengtą studiją įvertinti. Padarius išvadas, bus priimti galutiniai sprendimai.
A. Butkevičius dar kartą pabrėžė, kad dabartinio VAE projekto įgyvendinimas būtų neprotingas sprendimas: „Šiandienai, mano nuomone, pagal turimus paskaičiavimus, pagal pateiktą VAE informaciją apie techninius parametrus, apie tam tikras investicijas, apie skolinimosi politiką būtų neišmintinga statyti, žinant, kad po to turėsi problemų“. Premjeras teigė, kad dėl projekto regioniškumo galutinis VAE likimas bus nulemtas visų trijų šalių sprendimu. Vyriausybės vadovas tikino, kad pigesnių alternatyvų atominės elektrinės reaktoriaus statybai nėra ieškoma.
Duotas leidimas elektros jungčiai su Švedija
Švedijos Vyriausybė praėjusios savaitės ketvirtadienį suteikė galutinį leidimą tiesti elektros jungtį į Lietuvą. Apie tai skelbiama Švedijos vyriausybės interneto svetainėje. Ministrų kabinetas nutarė leisti valstybinei įmonei „Svenska Kraftnät“ statyti kabelio jungtį, sujungsiančią Švedijos ir Lietuvos elektros tinklus. „NordBalt“ sudarys 40 kilometrų kabelio atkarpa sausumoje ir 400 kilometrų po jūros dugnu tarp Švedijos Nybro miesto ir Klaipėdos Lietuvoje.
Pranešime spaudai Švedijos informacinių technologijų ir energetikos ministrė Anna-Karin Hatt teigė: „Mums reikia labiau integruotos ir geriau veikiančios elektros energijos rinkos bei energijos perdavimo pajėgumų Europoje. „NordBalt“ projektas turės labai didelės reikšmės sujungiant Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros tinklus bei prisidės užtikrinant elektros tiekimo saugumą tiek Švedijoje, tiek Baltijos šalyse“.
Įgyvendinus „NordBalt“ projektą (tai planuojama 2015 metų pabaigoje), atsiras 300 kV nuolatinės srovės jungtis, kurios galia sieks 700 MW, kaip didelės hidroelektrinės.
Informacijos šaltinis – laikraštis "XXI amžius"
2013.04.30