Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.
„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.
Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.
„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.
Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.
„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.
Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.
L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.
„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.
Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.
ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.
„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.
Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.02; 16:09
