Ralfas Van Demanas (1865–1952, generolas majoras) – JAV armijos karininkas, kuris laikomas šiuolaikiškos Amerikos karinės žvalgybos tėvu.
1889 metais Van Demanas baigė Harvardo universitetą, bet nusprendė dar tęsti mokslus. Per metus jis išstudijavo teisę, o paskui nuėjo į medicinos mokyklą, kurią baigė 1893 metais. Tuo pačiu metu neatsitraukdamas nuo mokymosi Van Demanas lankė kavalerijos pėstininkų mokyklą Livenvorto tvirtovėje Kanzaso valstijoje ir 1891 metais buvo pakeltas į karininkus.
1898 metais Van Demanas buvo paskirtas į JAV armijos Karinės informacijos valdybą ir apie metus tarnavo Kuboje. 1901 metais buvo perkeltas į Filipinų departamento Karinės informacijos skyrių, kur jis dirbo iki 1903 metų, rinkdamas informaciją apie Amerikos atžvilgiu priešiškai nusiteikusius ir vietinius gyventojus, ir apie japonus. Būdamas Filipinuose, jis atskleidė ir likvidavo sąmokslą, kurio dalyviai ketino nužudyti generolą Artūrą Makartūrą.
Po to Van Demanas grįžo į Vašingtoną ir įstojo į JAV armijos karinį koledžą. 1906 metais buvo pasiųstas į Kiniją slaptai misijai, jam buvo pavesta išsiaiškinti strateginius objektus, dominusius Japoniją. Grįžęs į Vašingtoną 1915 metais, Van Demanas vėl gavo paskyrimą į Karinės informacijos valdybą, kuri jam nebūnant po pertvarkymo tapo Karinio koledžo dalimi. Beje, darbas naujoje vietoje nebuvo susijęs su žvalgyba. Tada JAV armijoje tuo faktiškai apskritai niekas neužsiiminėjo. Van Demanas skaitė ir registravo medžiagą, gaunamą iš Amerikos karinės kampanijos Meksikoje ir iš pirmojo pasaulinio karo frontų Europoje. Jis sugalvojo savą gaunamos medžiagos apibendrinimo sistemą, kad paskui išplatintų tarp tų štabo struktūrų, kurias ji galėjo sudominti.
Po to, kai Amerika įsitraukė į pirmąjį pasaulinį karą, 1917 metų balandį Van Demanas nesėkmingai bandė įtikinti JAV armijos štabo viršininką generolą Hiu Skotą (Hu Scott), kad būtina steigti žvalgybos tarnybą. Skotas manė, kad jiems pakaks pasakyti Prancūzijos ir Anglijos karinių žvalgybų atstovams: „Mes atėjome, pasirengę stoti į grumtynes, ir būsim jums dėkingi, jeigu jūs aprūpinsite mus visa jūsų žinioje esančia reikalinga informacija apie priešininką“.
Nors Skotas uždraudė Van Demanui kreiptis į karo ministrą aplenkiant jį, tas įsakymui nepakluso. Ir praslinkus tik 48 valandoms po susitikimo su ministru Van Demanas buvo paskirtas Karinės žvalgybos valdybos (Military Intelligence – MI) vadovu. Žodis „informacija“ buvo pakeistas „žvalgyba“ dėl patogumo: anglai, su kuriais amerikiečiams reikėjo dirbti glaudžiai bendradarbiaujant, vartojo žodį „žvalgyba“.
Van Demanas paprašė viršininkų, kad jam suteiktų įgaliojimus savarankiškai skirti savo pavaldiniams karininkų laipsnius. Jo prašymas buvo patenkintas. Tada jis kreipėsi į didžiųjų Amerikos miestų policijos departamentus, ragindamas pririnkti jo žinion sumanių seklių. Baigiantis karui MI turėjo 282 karininkus ir 1100 civilių specialistų ir kontroliavo visas kontržvalgybos tarnybas šalyje. 1917 metais Van Demanas pakėlė į karininkus valstybės departamento šifruotoją ir kriptologą mėgėją Herbertą O. Hardlį. Jam buvo pavesta organizuoti Šifravimo biuro (MI-8) darbą. Tas biuras vėliau pasiekė daug didelių laimėjimų.
1929 metais Van Demanas išėjo į dimisiją.
Antrojo pasaulinio karo metais jis daug nuveikė organizuojant paramą karinėms tarnyboms ir FTB renkant žvalgybinius duomenis iš informuotų savanorių iš šalies. Po karo Van Demanas dažnai perspėdavo apie komunistinį pavojų Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Nuotraukoje: Ralfas Van Demanas.
2013.01.26
