Mokslotyros institutas serijoje „Lietuvių Tauta“ 2015 m. išleido istoriko Algimanto Liekio iš Amerikos lietuvių periodinių ir vienkartinių leidinių sudarytą knygą „Juokdariai, vienykitės“.
Knygoje pateikiami juokai iš Amerikoje leistų periodinių ir vienkartinių leidinėlių yra parengti tokie, kurių Lietuvos bibliotekose beveik neįmanoma rasti. Tačiau tenai tų leidinėlių tiražai buvo palyginti gan dideli ir dar šiandieną dažnas senesnis išeivis JAV ar Kanadoje prisimena juos ir, žiūrėk, kokiame susibuvime suskelia juokelį iš nurodytų leidinėlių.
Tarp tokių yra ir juokų, skelbtų Amerikos lietuvių humoro ir satyros periodiniuose ir vienkartiniuse leidinėliuose, kaip „Akėčios“ (JAV, 1964-1968 m.), „Amerikos lietuvių juokai“ (vienkartinis leidinėlis, JAV, 1927 m.), „Dagys“ (JAV, 1910-1911m.), „Dainos – juokeliai net linksta keliai“ (vienkartinis leid., JAV, 1916 m.), „Nusišypsok“ (vienkartinis leid, 1935 m.), „Skunkė“ (Kanada, laikraštis, 1953 m.), „Smeigtukas“ (JAV, 1958 m.), „Svirplys. Dainuškos, kupletai“ (vienkartinis leid. JAV, 1941 m.), „Vėpla“ (Kanada, 1955 – 1958 m.), „Tarka“ (1911-1918 m., 1953 m.), „1928 metų juokų, dainų ir sapnų orakulas“ (vienkartinis leid, JAV, 1928 m.) ir kiti. (Algimantas Liekis, iš Pratarmės)
Sudarytojui leidus, skelbiame kai kurias ištraukas ir iliustracijas iš šios knygos.
XXX
Pasirinkimas
Pasakojama, kad vienai Vakarų žurnalistų grupei pavyko pasikalbėti su Sovietų Sąjungos krašto apsaugos ministeriu, maršalu Malinovskiu.
Ar tiesa, kad Sovietų Sąjunga netrukus išbandys superbombą? – paklausė prancūzas.
Tiesa, – atsakė Malinovskis, – bet mes dar nenustatėme, kuri vietovė būtų tam bandymui tinkamiausia.
Bet juk Sovietų Sąjunga tokia milžiniška ir turi tiek tuščių plotų, – įsiterpė anglas.
Žinoma, – ciniškai atsakė Malinovskis, – bet mes vis dar svyruojame, ką pasirinkti – Vakarų Europą ar Šiaurės Ameriką.
Uždavinys
Nežinomas skaičius žmonių tvirtina, kad VLIKas nereikalingas Amerikoje, bet reikalingas Europoje. Kitas nežinomas skaičius žmonių tvirtina, kad VLIKas nereikalingas Europoje, bet reikalingas Amerikoje.
Klausimas: Koks yra vienas žinomasis iš dviejų nežinomųjų, arba koks skaičius žmonių tvirtina, kad VLIKas reikalingas?
(Atsakymus siųsti „Vėplai“. Tikslus atsakymas ir sprendėjų pavardės bus paskelbta).
Viskas kaip Maskvoj
Iš Vilniaus radijo stoties pranešėjas paskelbia, jog „tarybinėje“ Lietuvoje temperatūra siekia 35 laipsnius karščio, o Maskvoj – 42.
Pribėgęs prie jo prie jo politrukas ima šaukti:
Kvaily! Kaip tu gali pasakoti apie skirtumus tarp „tarybinės“ Lietuvos ir Maskvos? Viskas turi būt tas pat čia, kaip ir tenai!
Taip atsitinka Amerikoje
Niujorke vienas didžiulio viešbučio direktorius, eidamas koridoriumi, sutinka kilimų valytoją, kuris atrodo nusiminęs.
Pakelk galvą aukščiu, tamstele! Aš irgi dirbau kaip ir tu valytoju, o dabar – viešbučio direktorius. Tai yra Amerika!
Vyruko veide pasirodo dar didesnis nusiminimas.
Matote, gerbiamasis, aš irgi pradėjau kaip didelio viešbučio direktorius, o dabar esu valytojas. Tai irgi yra Amerika!
Kiek galėjo užtrukti?
Vienas rusas, atvykęs į Niujorką, teiravosi amerikiečio, kaip ilgai jie statė Laisvės statulą.
Aš tikrai nežinau, bet kelis metus galėjo užtrukti…
O mes didesnę Lenino statulą pastatėm per kelias dienas, – pasakė pasididžiuodamas rusas.
Amerikietis suprato ruso pajuoką ir laukė progos atsirevanšuoti. Kada jie besikalbėdami priėjo dangoraižių kvartalą, rusas vėl klausia:
O kaip ilgai jūs statėt tuos visus dangoraižius?
Kokią valandą kitą, nes kai aš išėjau jūsų į uostą pasitikti, dar jų čia nebuvo.
Trys škotai
Trys škotai nuėjo į bažnyčią. Kai su lėkštėmis prie jų priartėjo aukų rinkėjai, škotai greitai surado išeitį. Vienas nualpo, o kiti du jį išnešė laukan.
Žydas gudresnis už anglą ir airį
Vienas turtuolis mirdamas paliko savo turtus trims draugams – anglui, airiui ir žydui su sąlyga, kad jam mirus jie visi įdėsią po du šimtus dolerių į jo karstą. Laidotuvių dieną anglas ir airis įdėjo po du šimtus dolerių, o žydas išrašė čekį šešiems šimtams dolerių, įdėjo jį į karstą, o kaip grąžą pasiėmė anglo ir airio padėtus pinigus.
Lietuviai patriotai kalbasi Amerikoje
Vytai:
Alo, Džianai! Kaip fylini?
Orait.
Ar vorkinai tudej?
No, mūfinuos.
O kur?
Į naują bauzą, už kornerio, ant ano stryto. O kur tu runini?
Vokinu pas vačmekerį.
O kas pasidarė? Ar springsą subrokinai?
No ne, vačius taimo nekypina, dets uai nešu pafiksyt.
Moterys:
Alo, Megute!
Alo, Meimuke!
Kaip fylini?
Orait. Kaip tu?
Tenks. Labai gerai. O kaip bojsuks?
O, gerai, tik išdykęs! Vakar eškeną ant stryto išdumpino, šiandien langą subrokino. Stepsais kaip rūnina, apsters ir daunsters, net sylingas splitina! Kur dabar vokini?
Einu į storą. Reik Džianui nupirkt enkečių, nektaizų ir šiūšų. Vakar naują siūtą parsinešė, tai eis pikčeri nusisnepyt. O kur tu vokini?
Grįžtu iš bučernės: nusipirkau draibalones, šblderio, raunsteikio ir čiapsų. Turime taipgi naują kegutę alaus prieš alidei. Ateik, gud taim turesime. Gudbai, Meimuke!
So long, Megute!
Šio krašto vaikai
Lietuviai mums sako, kad mes nesame vaikai šito krašto – Lietuvos. Bet rask tu man kitą vaiką, kuris taip mokėtų žįst motiną, kaip mes išžindam šį kraštą.
O jeigu viskas atvirkščiai?
Izadora Dunkan buvo parašiusi Bernardui Šo tokį laišką: „Vis tik mes galime tuoktis, Bernardai. Pagalvok tik, koks ypatingas bus mūsų vaikas, kai jis įgaus mano grožį, o jūsų protą“.
Bernardas Šo jai taip atrašė: „Bet pagalvok, Izadora, koks neypatingas bus tasai vaikas, jei jis įgaus mano grožį, o jūsų protą?..“
Geras politikas
Čerčilis, paklaustas, kokių ypatingų gabumų reikia turėti geram politikui, negalvodamas atsakė:
Išpranašauti, kas atsitiks po mėnesio, po metų ar kitą dieną ir po to išaiškinti, kodėl taip neatsitiko.
Sargyboje
Vienas žydas kareivis buvo paskirtas į sargybą saugoti patrankų sandėlio. Tikrindamas sargybos viršininkas rado jį ramiai bemiegantį.
Kodėl būdamas sargyboj miegi?
Nu, aš apgalvojau, kad man visai nėha tikslo budėti phie tų pathankų, nes jei ateis vienas vagis, tai jis tų sunkių pathankų nepajudins, o jei jų ateis daugiau, tai ką aš jiems galiu padahyt?..
Pavergtoje Lietuvoje kursuojančios pastabos
Lietuvoj dabar slaptai klajojančios šitokios pastabos:
Kapitalizmas – tai nelygus turto padalinimas. Komunizmas – nelygus skurdo paskirstymas…
Prierašas prie motinos laiško („NEGRĮŽK, KVAILY!“)
Vienas dipukas, prisiskaitęs Michailovo laiškų, panorėjo sužinoti, ką jo motina pasakytų apie grįžimą, ir parašė jai Lietuvon tokį laišką: “Mano miela motinėle, sunkiai dirbu, taupau pinigus ir, kai susitaupysiu kelionei, sugrįšiu pas tave.“
Motina atsakė: „Mano mielas sūnau, labai gerai darai, kad pinigus taupai ir Lietuvon sugrįžti manai. Tik palauk, kol aš pabaigsiu taisyti tavo tėvo griūvantį namą ir tave pakviesiu.“
Bet laišką patikrino sovietiškas cenzorius, ir sūnus jį gavo su tokiu užrašu įstrižai: „Negrįžk, kvaily, nes pakars…“
Teisme
Žydas:
Ponas, man Jonas norėjo duoti per veidą.
Teisėjas:
Kam rašai, kad tau davė per veidą?
Žydas:
O kas būtų paliudijęs, kad nedavė, jei būtų davęs…
Mūsų leidiniai JAV
Bagočiaus 6 000 šmeižikų organas – „Tėvynė“.
Tautininkų – „Vien. lietuvninkų“.
Tauriškųjų biznierių – „Lietuva“.
Afenatikų – „Katalikas“.
Cicilikų – „Kova“.
Bedievių – „Keleivis“.
Bobų – „Saulė“.
Vaikėzų – „Laisvė“.
Visaip manančių – „Laisv. mintis“.
Tinginių – „Darbininkų viltis“.
Priešginų – „Pirmyn“.
Žlibakių – „Lietuvių žurnalas“.
Šventakuprių – „Tarka“.
Pletkininkų – „Dilgėlės“.
Numirėlių – „Dagys“.
Galima mėsą valgyti ir penktadieniais
Girdėjau, prisirašei prie socialistų.
Taip, drauge, prisirašiau.
Juk sakei, kad niekad neprisirašysiąs.
Taip, bet sužinojau, kad socialistams galima mėsą valgyti ir penktadieniais.
2015.08.15; 06:52
