Šią skulptūrą Karveliškių kapinėse pamačiau daugiau kaip prieš metus, ankstyvą pavasarį, kai dar buvo sniego. Tada nežinojau, kas jos autorius, kas užsakytojas, kokia jos prasmė. Šiuolaikiniai meno kūriniai ne taip lengvai iššifruojami: priklauso nuo žiūrovo išprusimo, vaizduotės, fantazijos. Karveliškių Angelas! Ir iškart aš prisiminiau Alytaus Laisvės Angelą (skulptorius Antanas Aleksandravičius), kurį esu matęs dar vaikas: baltą, aukštai iškilusį sulig pušų viršūnėmis (13 m.), šalia gražiausio pasaulyje parko, kurį tada vadindavome paprastai, lietuviškai – miesto sodas.
Alytaus Laisvės Angelą mačiau nugriautą, sulygintą su žeme, išniekintą okupantų žvaigždėmis ir vėliavomis. Dalyvavau ir jo “prikėlime”(1991m.). Nežinau, neprisimenu, ar partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė tame “prikėlime” dalyvavo – tada ji dar nebuvo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narė. Bet kai ji kalbėjo prie Karveliškių Angelo, aš vėl pagalvojau, kad, galimas daiktas, Alytaus Laisvės Angelas jai padiktavo šiuos žodžius:
“Mūsų žmonės, net ir patirdami neapsakomas baisybes, turėjo viltį ir tikėjimą, kad ištremtieji sugrįš į Tėvynę. Jie turėjo begalinę viltį matyti Lietuvą laisvą… Ta viltimi visi ir gyveno, net sunkiausiomis sąlygomis stengėsi tikėjimą perduoti savo vaikams. Dažnai su ta viltimi mirė ir žuvo laisvės kovose, ją palikdami kitiems kaip savo svajonę, kaip siekiamybę, tiesos ir laisvės neišsižadėjimą. Todėl ir lenkiame galvas prieš jų stiprybę, ir tegul negęsta atminties gyvybė. Ši skulptūra kaip atminimo simbolis primins, ką teko išgyventi mūsų tautai, kaip turim vertinti ir branginti laisvę ir nepriklausomybę”.
Tokia Karveliškių Angelo prasmė veikiausiai priimtina ir jo autoriui skulptoriui Giteniui Umbrasui. Šią skulptūrą jis sumanęs seniai, kai Vilniuje šaudė tankai. Aštrus šiuos įvykius menančio Angelo sparnas, pasak skulptoriaus, rėžia ribą tarp dviejų santvarkų. Sparnas-dalgis asocijuojasi su 1863 metų sukilimu, su kova dėl laisvės.
Karveliškių Angelo simbolinis atidengimas įvyko rugsėjo 10 dieną. Buvo sakomos kalbos, giedamos giesmės ir dainos. Štai kelios to iškilmingo momento nuotraukos.
Vytauto Visocko nuotraukose:
-
Karveliškių Angelo skulptorius Gitenis Urbonas (dešinėje) ir architektas Marius Šaliamoras.
-
Karveliškių Angelas.
-
Kalba buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
-
Kalba Vilniaus meras Vilius Navickas.
-
Paminklą pašventino Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis.
-
Dainuoja Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras (vadovas Bronislovas Jankauskas).
-
Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir skulptorius Antanas Kmieliauskas.
-
Prie kapo.
2010.09.12
