Rugpjūčio 5-ąją armėnai surengė sporto žaidynes. Lyg – ir nieko blogo. Gražu, kai sportuojama, o ne girtuokliaujama. Puiku, kai sportuojama, o ne kariaujama.
Bet armėniška sporto šventė surengta ne Armėnijoje. Ne, sakykim, Jerevano ar Giumri miestuose. Ji atidaryta Hankendžio mieste – Kalnų Karabacho, kurį tarptautinė bendruomenė priskiria Azerbaidžanui, sostinėje. Taigi, vadovaujantis tarptautine teise ir remiantis šalių teritorinio vientisumo taisyklėmis, Hankendžio mieste organizuoti sporto, dainų ar teatro šventes gali tik azerbaidžaniečiai.
Tačiau Kalnų Karabachas, kaip mes visi puikiai žinome, šiuo metu – okupuotas. Taip pat puikiai žinome, kas jį užėmė – Armėnijos separatistai, remiami Rusijos kariuomenės. Tad agresyviosios Rusijos globojama Armėnija (Armėnijoje ilgiems dešimtmečiams dislokuota rusiška karinė bazė) pagal tarptautinę teisę jai nepriklausančioje Kalnų Karabacho teritorijoje elgiasi įžūliai – tarsi būtų tikroji šio krašto šeimininkė.
Ypač gėdinga situacija, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, naudodamasis sudėtinga tarptautine situacija, demonstratyviai atvyksta į okupuotas žemes ir ten rėžia ugningą kalbą, suprask, Kalnų Karabachas – visai ne Karabachas, o „iskonno armianskije zemli“, esą šio regiono sostinė – ne Hankendis, o Stepanakertas (taip armėnai vadina Hankendį).
Šitaip elgdamasis N.Pašinianas akivaizdžiai demonstruoja dviveidiškumą: Vakaruose kalba norįs taikiai ir kuo greičiau sureguliuoti jau trisdešimt metų užsitęsusį konfliktą, Minsko derybų grupei prižada, jog oficialusis Jerevanas griežtai laikysis tarptatinių normų ir principų, tačiau grįžęs pas savus elgiasi taip pat agresyviai ir įžūliai, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – dėl Gruzijos, Ukrainos…
Žinoma, audringa rugpjūčio 5-osios N.Pašiniano kalba, girdi, Kalnų Karabacho jie niekada negrąžins teisėtam šeimininkui, – buvo skirta vietinei auditorijai. Apie ją tarptautinė bendruomenė neturėjo sužinoti. Tačiau agresyvi, demagogiška, nieko bendro su realybe neturinti N.Pašiniano kalba dėl Kalnų Karabacho likimo pasiekė ir Vakarus.
N.Pašiniano elgesys okupuoto regiono sostinėje – tai akivaizdus spjūvis tarptautinei bendruomenei, kuri Armėnijai ir Azerbaidžanui padeda ieškoti optimalių išeičių iš Kalnų Karabacho konflikto. Agresyvi N.Pašiniano kalba byloja, jog tarptautinė bendruomenė veltui gaišta laiką, kantriai laukdama akimirkos, kada oficialusis Jerevanas atsitokės – pasitrauks iš jam nepriklausančių teritorijų.
Kokia prasmė derėtis su tokiais pašinianais, jei jų tikslas – ne taika, ne teisingumas, ne pagarba tarptautinėms taisyklėms?
2019.08.11; 10:18
