Apie Šalčininkų sindromą, Kultūros ministerijos cenzūrą ir korupcinius Lietuvos reitingus


Print

Lapkričio 15 dieną Šalčininkų ir Šilalės – Šilutės apygardose įvyko rinkimai į laisvas Seimo narių vietas. Šalčininkų apygardoje jau pirmajame ture Seimo nariu išrinktas Lenkų sąjungai atstovaujantis Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas, o Šilalės – Šilutės apygardoje po dviejų savaičių vyks antrasis rinkimų turas, kuriame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai. Šalčininkų rinkimų apylinkėje pastebėta nemažai pažeidimų. Štai Dieveniškių rinkimų apylinkėje užfiksuoti grubūs įstatymų pažeidimai. Šioje apylinkėje rinkimų eigą stebėjusios TS – LKD partijai atstovaujančios stebėtojos Julija Iskevičiene ir Aurelija Kuicaitė pastebėjo daug pažeidimų.

Pavyzdžiui, prieš balsavimą ir po balsavimo rinkėjai buvo vaišinami alkoholiniais gėrimais šalia esančiame bare. Po balsavimo kai kuriems rinkėjams Darbo partijos atstovai dalijo kuro korteles. Dieveniškių seniūnė, kuri tuo pačiu buvo ir apylinkės rinkimų komisijos stebėtoja, darė spaudimą rinkėjams, su jais neleistinai bendravo. Ir patys Dieveniškių rinkimų komisijos nariai dažnai palikdavo savo darbo vietas, kalbino ir agitavo rinkėjus. Stebėtojų teigimu, kaimo vietovėse dažnai susidaro palankios sąlygos įvairiems pažeidimams, nes apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos iš seniūnijos darbuotojų. Stebėtojos pareikalavo anuliuoti rinkimų Dieveniškių apylinkėje rezultatus.

Lapkričio 18 dieną Lietuvos Socialdemokratų sąjungos Vilniaus skyrius kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis sostinėje surengė mitingą. Jame buvo protestuojama prieš sostinės mero ketinimus išparduoti visuomeninį turtą – „Vilniaus vandenis“, „Vilniaus troleibusus“ ir kitas savivaldybės įmones. Ketinama rinkti ir tokiems planams nepritariančių vilniečių parašus.

Toliau traukomas Panevėžio valdžią apraizgęs korupcijos voratinklis. Lapkričio 18 dieną STT pareigūnai sulaikė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską. Jis įtariamas kyšininkavimu ir dokumentu klastojimu. Dar spalio pradžioje dėl kaltinimų tokia veikla buvo suimtas ir įtakingas savivaldybės pareigūnas M.Buzys, o lapkričio 10 dieną miesto vicemeras K.Vainauskas. Stebina korumpuotų veikėjų įžūlumas. Tuo metu kai daugelis dirbančiųjų ir pensininkų vos pragyvena iš varganų atlyginimų ir pensijų, šie pralobę nuvorišai dar ciniškai pelnosi, iš aferų gaudami didžiules sumas, statosi prabangius namus, važinėja prabangiausiais automobiliais.

Prieš kelias dienas paskelbti šių metų pasaulinės korupcijos reitingų duomenys. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pagaliau pajudėjo iš mirties taško (kelerius metus mūsų šalis užimdavo 58-59 vietas pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje), ir jau pakilo per keletą pozicijų – atsidūrė 53 vietoje. Tiesa, korupcijos reitingų lentelės kaimynai yra Seišelių salos ir kitos egzotiškos šalys. Kaimyninė Estija, palyginus su praėjusių metų rezultatais, pakilo per vieną poziciją: iš 27 į 26-ąją. Tuo tarpu kaimyninė Rusija atsidūrė 146 korupcijos reitingų lentelės vietoje, greta Nigerijos, Zimbabvės ir kitų Afrikos valstybių. Nors Lietuva išlieka kelių labiausiai korumpuotų Europos Sąjungos valstybių tarpe, vis tik jau pasiekta minimali pažanga. Per paskutiniuosius metus atskleista daug korupcijos faktų, tiriama korumpuotų merų, vicemerų ir aukšto rango apskričių administracijų pareigūnų veikla.

Sveikatos apsaugos sistemoje, kurioje susiduriama tiek su korupcijos problemomis, vykdant viešuosius pirkimus, tiek su rimtomis problemomis dėl gerokai sumažėjusio sveikatos apsaugos įstaigų finansavimo, egzistuoja ir dar viena opi problema – itin netolygūs atlygimai. Nors daugeliui medikų algos mažėja, ir dabar kai kurie jų teuždirba 1000 – 1400 litų per mėnesį, kai kurie sveikatos apsaugos įstaigų vadovai gauna didžiulius atlyginimus, tarsi ministrai ar ambasadoriai. Štai kai kurių ligoninių vadovų algos siekia 17 – 21 tūkstantį litų. Šiaulių apskrities ligoninės vadovas Petras Simavičius gauna 21 tūkstantį litų siekiantį atlyginimą, Telšių ligoninės vadovės Almos Vitkienės ir Utenos ligoninės vadovo Gedimino Griškevičius algos siekia po 17 tūkstančių litų. Tokių atlyginimų pagrįstumą pradėjo nagrinėti ir Seimo Antikorupcijos komisija.

O mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemoje bei kultūros srityje aktualios tiek finansavimo, tiek akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi problemos. Daugėja ir nepakantumo kritikai atvejų. Štai prieš keletą dienų kultūros ministras R.Vilkaitis, nepatenkintas, kad ministerijoje lankosi televizijos laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistė R.Kalinauskaitė ir ją lydintis operatorius, iškvietė policiją. Žurnalistai buvo suimti ir išgabenti į policijos komisariatą. Toks elgesys jau primena Rusijoje paplitusią praktiką, kai žurnalistais nepatenkinti valdžios pareigūnai susidoroja su jais, iškvietę milicijos pareigūnus. Švietimo sistemos grimasos parodo, kad atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems jaunuoliams darosi sudėtinga siekti mokslo aukštumų. O juk daug gabių jaunuolių gyvena provincijoje – rajonų centruose ar kaimuose. Apie šią padėtį svarsto ir apžvalgininkė Jūratė Laučiūtė: „Nemenki kilometrai nuo namų iki aukštesniojo ir aukštojo mokslo židinių – tai ne tik nemenkos provincijos kraštų studentų laiko ir jėgų sąnaudos, bet ir ne kiekvienam pakeliamas finansinis krūvis. Ir neduok Dieve talentingiems jaunuoliams sutikti tokių vertintojų, kritikų ir pedagogų, kurie mato ir girdi tik save, kurie savo patyrimą laiko aukščiausia instancija ir švaistosi vertinimais lyg Jupiteris žaibais. Kadaise karalius Saliamonas sakė, kad įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis. Taigi geras mokytojas, padedantis įgyvendinti mokiniui troškimus, yra tikra vertybė“.

Tuo tarpu garsiosios pedofilijos bylos tyrimas sukelia daug abejonių. Kai kurie teisėsaugos pareigūnai ir pasamdyti žurnalistai užsiima D.Kedžio artimųjų teisininkų Venckų persekiojimu, juos šmeižia ir žemina. Pedofilų klano spaudimą patiria ir vienas iš kovos su pedofilija iniciatorių Arnoldas Krušinskas. Prie jo namų Kaune rastas laidotuvių vainikas, jam buvo grasinta ir telefonu. Panemunės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti. Beje, į Panemunės komisariatą prieš metus kreipėsi ir D.Kedys, jis pranešė, kad verslininkas ir politikas Andrius Ūsas tvirkina jo dukterį. Vėliau įtariamųjų ratas plėtėsi, tik itin lėtas bylos tyrimas atvedė link tragiško finalo. Bandymai susidoroti su Venckais ir kitais prieš pedofiliją bandančiais kovoti asmenimis primena kitus praeityje buvusius pavyzdžius – kaip buvo susidorojama su sukčiavimo praktiką atskleidusia „Krekenavos agrofirmos“ darbuotoja Dalia Budrevičiene ir kitus atvejus.

Prokuratūros sistemos problemų ištakos siekia gerokai senesnius laikus. Dar LDDP valdymo laikotarpiu iš Generalinės prokuratūros buvo atleisti Juozas Gaudutis, Kęstutis Milkeraitis ir kiti profesionalūs ir sąžiningi pareigūnai. Tai, kad sąžiningas ir atkaklus darbas prokuratūroje gali būti pavojingas, akivaizdžiai įrodo Panevėžio prokurorų pavyzdys. Panevėžio Apygardos prokuratūros darbuotojai Gintautas Sereika ir Vida Kazlauskaitė, aktyviai kovoję prieš stambias kriminalines gaujas ir korumpuotus pareigūnus, buvo nužudyti. Šie prokurorai tyrė kontrabandos, reketo bylas, aiškinosi ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų bei politikų ryšius su nusikaltėlių grupuotėmis. G.Sereika ir Kazlauskaitė žuvo susidūrę su kriminaline – korupcine sistema: galingais organizuotų nusikaltėlių vadeivų, korumpuotų politikų ir pareigūnų susivienijimais. 2000 metų pabaigoje generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, bandęs pažaboti įtakingų mafijos klanų veiklą, patyrė prieš jį nukreiptas propagandinės atakas, o galiausiai buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų.

K.Pėdnyčia buvo nušalintas, nes tyrė su „Jangila“, „Stelae Vita“ ir kitomis garsiomis firmomis susijusias aferas. Su V.Uspaskichu susijusi firma „Jangila“ buvo įtariama nesumokėjusi mokesčių valstybei už daugiau nei 200 milijonų litų. K.Pėdnyčios nurodymu prokurorai tyrė ir „Lietuvos geležinkelių“ aferas, su kuriomis buvo susiję buvę KGB pareigūnai ir agentai. Pašalinus K.Pėdnyčią  šie rezonansiniai tyrimai buvo nutraukti. Atsakingų prokurorų, reginčių prokuratūros darbą iš vidaus, teigimu, į generalinio prokuroro vietą negalima skirti žmogaus, dabar dirbančio Generalinėje prokuratūroje. Į šį atsakingą postą reikėtų principingo teisininko iš šalies, nes perdaug įsišakniję tam tikrų pareigūnų ir įvairių abejotinos reputacijos veikėjų ryšiai.

Policijos sistemoje pastarąjį dešimtmetį vyksta panašūs procesai. Nuo pat savo darbo pradžios buvęs generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius jautė korumpuotų pareigūnų pasipriešinimą. 2003 metais jį bandyta nušalinti, o į jo vietą ketinta paskirti generolą A.Songailą. Vėliau buvo atskleista, kad A.Songaila buvo susijęs su abejotinos reputacijos verslo magnatais ir jų tarpininkais. Spaudimą patyrė ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas J.Milevskis. Paaiškėjo, kad prieš jį nukreiptų užsakomųjų straipsnių serijas užsako kai kurie oligarchai ir iš tarnybos pašalinti buvę policijos pareigūnai.

O Valstybės saugumo departamente po 2004-2006 metais vykdytų „valymų“ iš šios specialiosios tarnybos gretų buvo atleisti V.Damulis, K.Braziulis, A.Diržys, G.Gataveckas, A.Grublys ir daug kitų atsakingų ir patyrusių pareigūnų. Jie neįtiko valstybininkų klano vadeivoms, kurių įtaka Lietuvoje nuo 2003 metų tapo itin ryški. Esminės permainos VSD įvyks tada, kai bus pripažinta, kad šie pareigūnai buvo atleisti neteisėtai.

Atsižvelgiant į pastarojo laikmečio realijas, kad šiais metais dar labiau aktyvėja stambių aferistų, grobstančių PVM mokesčius ir vykdančių kitas stambaus sukčiavimo formas, Seime jau rengiamos įstatymų pataisos. Dėl PVM mokesčių grobstymo bus griežtinamos bausmės. Valstybė dėl gerai organizuotų aferistų veiklos patiria didžiulius nuostolius. Štai lapkričio 13-15 dienomis teisėsaugos pareigūnai suėmė per dvidešimt Lietuvos, Baltarusijos ir Švedijos piliečių. Jų sudaryta aferistų grupuotė veikė du metus, ir vykdydama tarptautines sukčiavimo schemas padarė nuostolių už 10 milijonų litų. Ekspertų teigimu, pažabojus PVM grobstymą, valstybės biudžetas neprarastų šimtų milijonų litų.

Lietuvoje įsigalėjusi ne tik ekonominė krizė. Regima ir akivaizdi valdymo krizė, teisėsaugos krizė, vertybių krizė. Krizės verpetai yra įsisukę į daugelį gyvenimo sričių. Ir Lietuvos įkalinimo įstaigose klostosi gana prasta padėtis: čia klesti smurtas, korupcija ir aplaidumas. Daug ką lemia visuomenės vertybinė orientacija. Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, Lietuvoje tik apie 15 procentų šalies gyventojų yra praktikuojantys katalikai. O kaimyninėje Lenkijoje praktikuojančių katalikų yra per 40 procentų, Airijoje ir Maltoje – apie 35 procentus. Jei pasiduosime vartotojiškos bulvarinės kultūros plitimui, tai nebūsime stiprūs ir pilietiški. Krizės akivaizdoje reikia tvirto tikėjimo ir pilietinės brandos. 1863 metų sukilimo dvasinis lyderis kunigas Antanas Mackevičius kadaise ištarė tokius žodžius: „Kas neis iš namų surasti priešą ir nutrinti jį nuo žemės paviršiaus, pas tą ateis pats priešas ir stos prieš jo veidą“…

2009.11.19


Prisijunkite prie diskusijos