Ar reikia parlamentinės tyrimo komisijos dėl VSD veiklos?

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos skaidrumo, tačiau frakcija nėra apsisprendusi, ar dėl to reikia inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją, TV3 teleivizijai teigė TS-LKD narys Paulius Saudargas.

 

Anksčiau Seimo narys liberalas Raimundas Lopata buvo paskelbęs, kad valdantieji iš principo yra sutarę dėl parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos, tačiau P. Saudargas ketvirtadienį TV3 televizijai tvirtino, jog tokio sutarimo nėra.

 

„Valdantieji šiuo klausimu nebuvo susirinkę į kažkokį koalicijos pasitarimą ir mes tokio posėdžio neturėjome. Turėjome frakcijos posėdį, kuriame diskutavome ir šia tema“, – sakė TS-LKD atstovas.

 

Pasak P. Saudargo, konservatoriai mano, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas galimas VSD vykdytas neteisėtas asmenų sekimas kelia klausimų. Be to, anot jo, neseniai apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta informacija, kad knygoje minimas pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius, rodo, kad į situaciją vertėtų įsigilinti.

 

„Klausimų mūsų frakcijai kyla ir iš knygos, ir iš dar daugiau, kai atsiranda kolegų, kurie pateikia dar kitokias versijas. Turiu omeny Marių Laurinavičių“, – sakė P. Saudargas.

 

Tiesa, anot jo, kelti aiškintis apie situaciją galima, nebūtinai kuriant parlamentinę tyrimo komisiją. Konservatoriaus teigimu, galima užduoti klausimus pareigūnams, prašyti atlikti tyrimą žvalgybos kontrolieriui, kurio kandidatūrą ketinama pristatyti artimiausiu metu.

 

„Frakcija nėra apsisprendusi dėl formos, dėl komisijos tikrai nesame apsisprendę, kad reikia būtinai komisijos“, – sakė P. Saudargas.

P. Saudargo teigimu, VSD veiklos skaidrumo tyrimo istorijos atsiradimas jau yra pakenkimas Lietuvai.

 

„Visa ši istorija yra akivaizdus pakenkimas valstybei. Artėja ir NATO sumitas, Lietuva – dėmesio centre, ir kai mūsų valstybėje dedasi tokie dalykai, kad yra struktūros saugumo (tikrinamos – ELTA), kur kyla klausimų, ir ne viena valstybinė struktūra su šituo detektyvu yra susijusi. Minima ir STT, ir prokuratūra yra minimos, yra Seimo keli NSGK komitetai – tai ar čia valstybei nauda turėti tokią istoriją?“ – klausė Seimo vicepirmininkas.

 

ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

 

VSD vadovas Darius Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.

 

VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.

 

Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.

 

„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.

 

Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.