Arūnas Spraunius. Britai nebeatlaiko pačių susikurtų įtampų


Print

Birželio 21-ąją Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II tradicine kalba pradėjo pirmą naujo šaukimo britų parlamento sesiją po birželio 8-ąją vykusių priešlaikinių parlamento rinkimų. 

Karalienė Elžbieta II sako kalbą Parlamente. EPA – ELTA nuotr.

Karalienė Elžbieta II neturi teisės į saviraišką

Tradiciškai kalbą monarchei rašo naujos vyriausybės nariai, tekstą galų gale tvirtina ministro pirmininko kanceliarija, pati karalienė jokių pataisų daryti negali, net jei ne su viskuo kalboje sutinka. Elžbieta II lakoniškai nurodė poreikį Jungtinei Karalystei (JK) naudingomis sąlygomis pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) ir vyriausybės vardu pažadėjo, jog „Brexitas“ atneš Didžiajai Britanijai sėkmę, o nauja valdžia pasieks ekonomikos bei britų gyvenimolygio kilimo. Labai tikėtina, kalba galėjo būti kitokia, jei monarchė būtų turėjusi teisę į saviraišką.

Sesijoje pristatyta ir Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May vyriausybės programa, dėl kurios po kelias dienas parlamente truksiančių debatų bus surengtas balsavimas birželio 29 dieną. Birželio 19-ąją „Brexito“ reikalų ministro Davido Daviso komanda vis dėlto laiku (porinkiminė sumaištis buvo sukėlusi abejonių britų gebėjimu laiku pradėti derybas) išvyko į Briuselį pradėti oficialiai „skirtis su ES“. Ministras bandė demonstruoti optimizmą pareiškimu, jog pasitraukimas atvers JK naujas galimybes. Kaip tyčia, anksčiau ES, spaudžiant pirmiausia Vokietijai ir Prancūzijai, sugriežtino reikalavimus Londonui, pareikalavusi iš anksto sumokėti 100 milijardų eurų už Didžiosios Britanijos akcijų dalį Europos investicijų banke bei kituose projektuose, iš kurių ES paliekantys britai irgi turėtų trauktis. 

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May. The Guardian nuotr.

Premjerei Theresai May labai nepasisekė

Premjerė T.May išankstiniais rinkimais siekė absoliučios daugumos parlamente, kad Londonui būtų lengviau išmušti sau naudingą sandorį derybose dėl „Brexito“. Vietoj to jos vadovaujami konservatoriai prarado 15 vietų ir gavo akivaizdų savo lyderės autoriteto susilpnėjimą: 317 iš 650 vietų parlamente turinti T.May liko su mažumos vyriausybe, kuriai reikia Šiaurės Airijos ultrakonservatyvios Demokratinės junionistų partijos (DUP) 10 parlamentarų paramos, bet susitarimas su šia partija dar nepasiektas.

Net su DUP parama vyriausybė turėtų nežymią persvarą ir kelių maištininkų pakaktų, kad jos iniciatyvos virstų niekuo. Rinkimų rezultatai tokie, kad ir bet kokiai opozicinių partijų koalicijai būtų sunku užsitikrinti pakankamą paramą gyvybingos vyriausybės formavimui, o dar vienų rinkimų įtampų išvarginta šalis veikiausiai nenori.

Georgas Osbornas, iždo kancleris buvusio premjero Davido Camerono vyriausybėje, jau pareiškė, kad „kietą Brexitą“ galima mesti į šiukšlių dėžę ir kad T.May bus viena trumpiausiai dirbusių premjerių JK istorijoje. Užsienio reikalų ministras leiboristų vyriausybėje 2007-2010 metais Davidas Milibandas savo „Twitteryje“ irgi pastebėjo: „Kaip gerai, kad kietas „Brexitas“ atmestas“.

Leiboristai referendumo kampanijoje pasisakė prieš JK traukimąsi iš ES, dabar viliasi, kad jų šalis beatodairiškai nekirs ryšių su žemynine Europa, sustos ties kompromisu ir liks ES rinkoje bei toliau priims migrantus iš kitų Europos šalių. Šia prasme lietuviai, be abejo, dėl suprantamų priežasčių turėtų simpatizuoti leiboristams.

Kietasis ir minkštasis

Ir patys konservatoriai ima vis primygtiniau raginti premjerę artimiausiais mėnesiais trauktis, priešingu atveju partijos viduje esą prasidės kova tarp „kieto” ir „minkšto“ „Brexitų“ šalininkų „pakibusiame“ parlamente. Aukšti konservatorių partijos funkcionieriai radijo stočiai „Amerkos balsas“ pareiškė, jog premjerė atsidūrė prieš pasirinkimą – išeiti tyliai arba sukelti sumaištį savo partijoje. Viltasi, kad po rinkimų T.May iš esmės reformuos vyriausybę, dabar erdvės manevrui beveik neliko. „The Economist“ premjerės sumanymą stiprintis pirmalaikiuose rinkimuose pavadino katastrofiška avantiūra, kuri ne tik grasina politikės karjerai, bet ir lėmė vieną didžiausių pralaimėjimų britų politinėje istorijoje, kuris suskaldė visuomenę, sukėlė politinę krizę ir pristabdė ekonomiką. O juk agitavę už „Brexitą“ į tikrą ar tariamą šalies suklestėjimą atsikračius Briuselio diktato mušė labiausiai.

Kažką primena – D.Cameronas ant savo ir britų galvos praėjusių metų birželio 23-ąją susiorganizavo referendumą dėl JK išstojimo iš ES, kuris supurtė pokarinę tvarką Europoje ir premjerui kainavo postą. Užuot gavęs savo koservatorių partijos konsolidaciją, šiaip jau ne ypač iš Europos veržęsis D.Cameronas suskaldė šalį.

Derybas pradėjo agresyviai

Kalbas apie derybas su ES dėl „Brexito“ Londonas pradėjo agresyviai – ne tik ministras D.Davisas, bet ir premjerė grasino, jog britų vyriausybė jų apskritai atsisakys, jei Briuselis reikalaus sumokėti 100 milijardų. Nebent JK gautų privilegijuotą priėjimą prie ES rinkos ir bendradarbiavimą teisėsaugos bei saugumo srityse. Neatsakingai „rodydamas kietumą“ Londonas, panašu, prisižaidė ir galų gale gavo politinę sumaištį bei britų nerimą dėl ateities. Po rinkimų Londonui tenka leistis ant žemės, nusileidimas anaiptol „ne minkštas“ – užuot reikalavus privilegijuoto priėjimo prie ES rinkos, gali tekti nuolankiai jo prašyti, ypač britų finansų sektoriui.

Pasak kompanijos „Synechron“ tyrimo, 78 proc. aukščiausių finansinių paslaugų sektoriaus vadybininkų didžiausia problema laiko išstojimą iš ES. Primintina, kad šiame sketoriuje JK dirba 1,4 milijono žmonių, finansinės paslaugos pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų nei bet kurioje kitoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje.

Be to, ES tenka beveik pusė britų prekių bei paslaugų eksporto, tarptautinės kompanijos per atstovybes JK iki šiol gaudavo neapmuitintą priėjimą prie Europos rinkos su 500 milijonų gyventojų.

Dabartinei trapiai vyriausybei teks lemti JK likimą per “Brexitą” ir po jo, šalį jau purto tarpulaikis. Atrodo, kad pats likimas baudžia pirmiausia britų politikus už neatsakingą egoizmą – likus 4 dienoms iki priešlaikinių rinkimų Londone įvykdyti du teroro aktai, per kuriuos žuvo 7 žmonės. T.May tada pareiškė, kad Didžioji Britanija pernelyg tolerantiška ekstremizmui, vertinant iš dabartinės perspektyvos, per arogantiškas pareiškimas.

Didžiąją Britaniją užklupo rimtos bėdos

Po pastaraisiais mėnesiais įvykdytų iš viso keturių teroro atakų ir baisaus gaisro 24 aukštų municipaliniame gyvenamajame name „Grenfell Tower“ Londone, kurio aukų skaičius jau pasiekė 79, nuotaikos šalyje niūrios.

Beje, įspūdis toks, tarsi regėtume visų karo prieš visus apraiškas – birželio 3-ąją ant Londono tilto autofurgonas įsirėžė į minią, iš jo išpuolę 3 teroristai peiliais atakavo praeivius, žuvo 7, sužeista kelios dešimtys žmonių, atsakomybę dėl teroro akto prisiėmė „Islamo valstybė“.

Birželio 19-osios vakarą irgi autofurgonas rėžėsi į žmones, po pamaldų išeinančius iš mečetės šiaurės Londone, žuvo vienas, sužeista mažiausiai 10 maldininkų. JK musulmonų tarybos vadovas Harunas Rashidas Khanas savo „Twitteryje“ parašė, jog vairuotojas specialiai taikėsi į žmones, išeinančius iš mečetės šventą musulmonams Ramadano mėnesį. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Britai jau planuoja „Įniršio dieną“ gatvėse prieš konservatorius ir ypač premjerę T.May, kuri griežtai kritikuojama dėl to, jog 3 dienas vengė susitikti su nukentėjusiais nuo gaisro „Grenfell Tower“. Birželio 17-ąją virš tūkstančio protestuotojų susirinko prie premjerės rezidencijos Downing Street, reikalaudami T.May atsistatydinimo, pasak „The Guardian“,  dažniausiai proteste skambėjęs žodis buvo „bailė“. Kai ministrė pirmininkė galų gale ryžosi susitikti su padegėliais, buvo palydėta šūksnių „gėda“.

Taigi kol kas turime reikalą su ypač negatyviu JK gyvenimo periodu. Priežasčių, kaip visada, ne viena, apie jas yra ir bus kalbama, britų politikų neatsakingumas bei egoizmas čia vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį. Beje, tą patvirtina birželio 16-17 apklausų centro „Survation“ atliktos apklausos rezultatas. 53 proc. apklaustų britų pasisakė už naują referendumą dėl JK likimo arba išstojimo iš ES, apklausa taip pat parodė augančią opoziciją „kietam Brexitui“ – tik 35 proc. respondentų sutiko su T.May kategorišku reikalavimu, esą susitarimo su Briuselio nebuvimas geriau už prastą susitarimą.

Pasirodo, politikų norai ar ambicijos nebūtinai atitinka tikrovę bei visuomenės lūkesčius.

2017.06.24; 07:00