Aki Kaurismäki, akademikas, kino režisierius, Suomija
Atviras laiškas Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Seimui
Dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje ir neteisėtai pratęsto kardomojo kalinimo Kauno apygardos teisme
Norėtume išreikšti savo susirūpinimą dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje. Norėtume išreikšti savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje ir paprašyti ištaisyti šiuos pažeidimus, taip pat užtikrinti, kad būtų išvengta kitų pažeidimų, Lietuvai laikantis savo įsipareigojimų kaip Europos Sąjungos narei ir šaliai, pasirašiusiai Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvenciją bei Jungtinių Tautų Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją.
Mes manome, kad buvo pažeistos Maliko ir Chadidžat Gatajevų teisės į laisvę ir saugumą, numatytos Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 5 straipsnyje bei Jungtinių Tautų Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 9 straipsnyje, Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą pratęsti jų kardomąjį kalinimą dar trims mėnesiams be pakankamo teisinio pagrindo po 2009 m. rugpjūčio 14 d. pasibaigusio jų dešimties mėnesių kardomojo kalinimo termino. Be to, taip pažeidžiamos ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nuostatos.
Šis sprendimas tėra dar vienas iš pažeidimų, padarytų suimant ir teisiant ponus Gatajevus nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 04 d. Pažeistos jų žmogiškojo orumo, nekaltumo prezumpcijos ir gynybos teisės, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 48 straipsniuose, teisė į sąžiningą teismą, nustatyta Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje, ir žmogiškojo orumo apsauga, nekaltumo prezumpcija bei teisė į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir bešališkame teisme, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 31 straipsniuose.
Ponai Gatajevai buvo sulaikyti 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Iki sulaikymo pora vadovavo dviem dideliems Čečėnijos vaikų namams, kurių vienas įkurtas Grozne, Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje, kitas – Kaune, Lietuvoje. Ponia Gatajeva buvo minima daugelyje žurnalistinių pasakojimų, filmų (įskaitant Suomijos režisieriaus Pirjo Honkasalo „Tris melancholijos kambarius“) ir neseniai pasirodžiusioje Asne Seierstad knygoje „Grozno angelas“.
Ponus Gatajevus sulaikė Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD), nors pradiniai kaltinimai prieš Gatajevus – pinigų pasisavinimas iš jų vaikų – rodo, kad turėjo veikti kriminalinė policija. Kaltinimai pinigų pasisavinimu nepatenka į Valstybės saugumo departamento kompetenciją, nes pagrindinė jo veikla yra žvalgyba, kontržvalgyba, valstybės paslapčių apsauga, antiteroristinė veikla ir nacionalinio ūkio bei strateginių objektų apsauga.
VSD rimtai įsitraukė į Gatajevų bylą nuo pat ponų Gatajevų sulaikymo ir ėmėsi savavališkų priemonių, artimai bendradarbiaudamas su Kauno apygardos prokuratūra. Taigi buvo daromas poveikis ikiteisminiam tyrimui ir teismo procesui.
Iš pradžių VSD visiškai uždarė priėjimą prie Gatajevų vaikų namų ir atidžiai juos stebėjo. Mūsų turimi įrodymai liudija, kad jaunuoliams iš šių vaikų namų buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo verčiami bendradarbiauti su VSD agentais, dėl to keletas iš vaikų davė parodymus prieš savo globėjus. Mes turime įrodymų, kad už bylą atsakinga prokurorė panelė Nomeda Oškutytė ir VSD darė spaudimą bylos „aukomis” laikomiems jaunuoliams, tačiau iš tiesų norėjusiems liudyti savo globėjų naudai.
Be to, VSD ir prokurorė Oškutytė darė nuolatinį spaudimą Gatajevų šeimos draugams ir rėmėjams, parodžiusiems susidomėjimą jų sulaikymu ir bandžiusiems padėti jiems ir jų globotiniams vaikų namuose. Kai kurie iš Gatajevų draugų ir pažįstamų buvo trumpam sulaikyti ir persekiojami VSD agentų. Draugų ir giminaičių namuose ir biuruose buvo organizuotos netikėtos kratos, be kitų daiktų konfiskuojant ir tokius įrodymus kaip kompiuterinės rinkmenos ir nuotraukos, kurias būtų buvę galima panaudoti ponų Gatajevų gynybai teismo metu.
Atrodo, kad VSD ir Kauno apygardos prokuratūra parėmė šmeižto kampaniją Lietuvos žiniasklaidoje, kur Gatajevai buvo demonstruojami kaip vaikų teisių pažeidėjai po sulaikymo (žr. pvz.,www.lrytas.lt), ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu. Taigi taip buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. 2009 m. kovo 2 d. buvo atlikta netikėta krata Gatajevų šeimos draugo ir rėmėjo pono Gintauto Bukausko bute Kaune, o Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį su pono Bukausko nuotrauka, konfiskuota kratos metu.
2004 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismas skyrė ponams Gatajevams dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pradiniai kaltinimai dėl pinigų pasisavinimo iš globotinių vaikų namuose buvo atmesti, ir ponus Gatajevus pripažino kaltais viršijus įgaliojimus vaikų atžvilgiu, nes naudojo fizinę ir psichologinę prievartą, grasino mirtimi ir sukėlė lengvus kūno sužalojimus. Teismo sprendimo priėmimo dieną ponai Gatajevai jau buvo praleidę aštuonis mėnesius kardomajame kalinime (ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu). Apeliaciją dėl teismo sprendimo padavė tiek ponai Gatajevai, tiek Kauno apygardos prokuratūra.
Dešimties mėnesių ponų Gatajevų kalinimo terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 14 d., kai Kauno apygardos teismas priėmė nutartį patenkinti prokuratūros prašymą pratęsti kardomąjį kalinimą, remiantis įtarimu, kad nuteistieji, būdami Rusijos piliečiai, gali bandyti slėptis ir išvengti teismo proceso kaimyninėje Rusijos Federacijoje. Tačiau toks sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 123 straipsnio 6 dalies reikalavimus, kur teigiama, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla (šiuo atveju Kauno apylinkės teismas), vadovaujantis Baudžiamojo Proceso Kodekso 122 straipsnio reikalavimais.
Todėl Kauno apygardos teismo sprendimas (teisėjas atstovavo Apeliacinį teismą, tačiau jis nepriklausė Teisėjų Kolegijai, atsakingai už Gatajevų bylą, kuri turi teisę spręsti dėl naujų kardomųjų priemonių, pagal Baudžiamojo Proceso Kodeksą) pratęsti ponų Gatajevų kalinimą, kai jų bausmės laikas jau buvo pasibaigęs ir nebuvo priimtas sprendimas dėl griežtesnės bausmės, neturi teisinio pagrindo.
Mūsų nuomone, aukščiau pateikti pavyzdžiai įrodo, kad buvo manipuliuojama faktais, dviprasmiškai taikomi įstatymai ir teisminės procedūros tam, kad Lietuvos institucijos pasiektų atitinkamą tikslą, t.y. kad būtų pratęstas ponų Gatajevų įkalinimas ir galiausiai jie būtų deportuoti iš Lietuvos. Reikia pastebėti, kad jų grįžimas į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, kur neseniai buvo gėdingai nužudyti keletas Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo oponentų, sukeltų pavojų jų gyvybei, nes Gatajevų šeimą jau anksčiau persekiojo Kadyrovo režimas. Lietuvos institucijos savavališkais savo veiksmais pažeidė ponų Gatajevų teisę į teisingą teismą, ypač jų teisę būti laikomais nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta viešo, nepriklausomo ir nešališko teismo proceso metu, taip pat ir teisę, kad tokiomis pat sąlygomis būtų išklausyti jų naudai liudijantys liudininkai ir išnagrinėti jų parodymai lygiai taip pat, kaip ir prieš juos liudijančių liudininkų.
Neseniai šios priemonės privedė prie to, kad buvo pasikėsinta į ponų Gatajevų teisę į laisvę ir saugumą. Todėl mes prašome Jūsų atkreipti dėmesį į šiuos žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė Lietuvos institucijos, t.y. prokuratūra ir Valstybės Saugumo Departamentas, ir imtis priemonių jiems ištaisyti.
Aki Kaurismäki, akademikas, kino režisierius, Suomija
Žemiau nurodytų asmenų vardu:
Sesuo Daiva Renata Vanagaitė, SSC (Pažaislis), Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Lietuva
Heidi Hautala, Europos Parlamento Žmogaus Teisių komiteto pirmininkė
Teemu Matinpuro, Suomijos taikos komiteto Vykdantysis direktorius
Oksana Čelyševa, Rusijos – Čečėnijos draugystės bendrijos viceprezidentė
Pirjo Honkasalo, kino režisierė, Suomija
Anu Harju, Suomijos nevyriausybinės organizacijos Zhima Ditt/ Pieni Puu ry direktorė
Mantas Kvedaravičius, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Lietuva
Ieva Raubiško, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Latvija
Bekhan Gariev, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Didžioji Britanija
Rimantas Iniakovas, Gatajevų šeimos draugas ir rėmėjas, Didžioji Britanija
Hannu Paloviita, leidėjas, Rosebud Books, Suomija
Sesuo Edita Ona Čibiraitė, SSC (Pažaislis), Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Lietuva
Irena Brezna, rašytoja ir žurnalistė, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja, Šveicarija
