Aviakatastrofa prie Smolensko – dėl sprogimų lėktuve
Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko aerouosto
Varšuva, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). 2010 metų Smolensko aviakatastrofą, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve padėti sprogstamieji įtaisai, antradienį pranešė speciali Lenkijos tyrimo komisija.
Per katastrofą vakarų Rusijoje, nusinešusią prezidento Lecho Kaczynskio, dabartinio valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolio dvynio, gyvybę, žuvo ir dar 95 asmenys.
Oficiali Lenkijos delegacija buvo pakeliui į Smolenską dalyvauti ceremonijoje, skirtoje paminėti tūkstančių lenkų nužudymą, kurį 1940 metais Katynėje įvykdė sovietų slaptoji policija.
Dėl katastrofos priežasties tebevyksta aršios diskusijos, skaldančios Lenkiją: vieni mano, kad ji buvo tyčinė, kiti atmeta tai ir vadina sąmokslo teorija. Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
„Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutinėje skrydžio fazėje“, – teigiama vyriausybės komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje, kurioje daroma prielaida, kad lėktuve buvo padėta sprogstamųjų įtaisų.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metų tvirtina, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitikimas, priešingai nei pirminėse išvadose, kuriose kaltinamos blogos oro sąlygos, lenkų pilotų ir Rusijos aviadispečerių klaidos.
Tas oficialus tyrimas po avarijos buvo atliktas ankstesnės liberalios Donaldo Tusko, Jaroslawo Kaczynskio konkurento, vyriausybės laikais.
Rusija, kuri atsisako perduoti lėktuvo nuolaužas, kol pati nebaigs tyrimo, kategoriškai atmetė bet kokią atsakomybę už katastrofą ir kaltino Lenkiją.
Naujoje Varšuvos ataskaitoje teigiama, kad ant lėktuvo fragmentų rasta sprogmenų pėdsakų, ir teigiama, kad du sprogstamieji įtaisai į lėktuvą galėjo būti įtaisyti remonto metu Rusijoje.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Joje teigiama, kad kapitalinis remontas vyko Samaroje, „Aviakor“ gamykloje, „tuo metu priklausiusioje Rusijos oligarchui Olegui Deripaskai, tuometinio Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino draugui“.
Ataskaitoje vartojami atsargūs žodžiai, kalbama apie „galimai“ padėtus sprogmenis ir teigiama, kad į Lenkijos prezidentą buvo nusitaikyta dėl jo antirusiškos politikos, tačiau avarija nevadinama nužudymu.
J. Kaczynskis sekmadienį nuėjo taip toli, kad katastrofą pavadino „išpuoliu“ ir paragino nustatyti ir nubausti „tuos, kurie priėmė sprendimą, ir tuos, kurie jį įvykdė čia, Lenkijoje, bet labiausiai Rusijoje“.
